Ieško jaunųjų profesionalų – driekiasi eilės norinčiųjų

Rugpjūčio 4 d. startavo jau ketvirtosios Jaunųjų profesionalų programos (JPP) „Kurk Lietuvai“ kartos atranka. Ši programa – pirmoji ir kol kas vienintelė profesinio tobulinimo ir gerosios užsienio praktikos pritaikymo programa Lietuvoje, suteikianti galimybę jauniems profesionalams savo žiniomis ir idėjomis prisidėti prie modernios Lietuvos ateities kūrimo. JPP „Kurk Lietuvai“ 2012 m. inicijavo užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ ir Ūkio ministerija. Apie netrukus prasidėsiančius ketvirtuosius programos gyvavimo metus ir jau pasiektus rezultatus kalbamės su programos vadove Agila Barzdiene.

- Jau ketvirtoji JPP „Kurk Lietuvai“ karta pradės darbus šį rudenį. Ar naujųjų dalyvių laukia kokie nors pokyčiai?

- Ypač didelių pokyčių neplanuojame, tik minimalius patobulinimus, siekiant dar geresnių rezultatų. Kam dramatiškai keisti tai, kas gerai veikia. Programos atrankos kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Per tris programos organizavimo metus jau esame gavę kelių šimtų kandidatų gyvenimo aprašymus. Daugiau nei du trečdaliai grįžtančiųjų nusprendžia po programos likti Lietuvoje, o nemaža dalis jų lieka ir viešajame sektoriuje.

JPP „Kurk Lietuvai“ efektyvumas yra pripažintas Viešosios politikos ir vadybos instituto, kuris 2013 m. balandį – 2015 m. balandį vykdė tyrimą ir analizavo grįžusių emigrantų integraciją į darbo rinką. Tyrimo išvadose teigiama, kad JPP „Kurk Lietuvai“ yra viena sėkmingiausių viešosios politikos priemonių, skatinančių išvykusiųjų aukštos kvalifikacijos specialistų sugrįžimą. Programą, kaip sektiną geriausios praktikos perėmimo ir jaunimo įtraukimo į šalies gyvenimą pavyzdį pristato ir tokios tarptautinės organizacijos kaip Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (angl. United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization; UNESCO) ar Jungtinių Tautų konferencija prekybos ir vystymo klausimais (angl. United Nations Conference on Trade and Development; UNCTAD).

Kalbant apie minimalius pokyčius, šiais metais šiek tiek skirsis atrankos procesas. Potencialūs kandidatai jau atrankos pradžioje yra informuojami, kad 2015 – 2016 m. programoje  didžiausias dėmesys bus skiriamas verslo aplinkos gerinimui, verslumo ir investicijų skatinimui. Be to, rugpjūčio mėn. pabaigoje planuojame paskelbti konkrečias temas, kurias šiais metais pradės įgyvendinti jaunieji profesionalai. Kandidatai galės rinktis vieną iš siūlomų temų ir jau pokalbio metu galės pasidalinti savo įžvalgomis ir pasiūlymais, kaip galėtų spręsti iškeltą problemą 6 mėn. rotacijos metu. Be nedidelių pokyčių atrankos procese, šiais metais prailginsime rotacijų laikotarpį iki 6 mėn. Tad per vienerius metus dalyviai įgyvendins 2 skirtingus projektus toje pačioje arba skirtingose viešojo sektoriaus institucijose.

- Iš kokių šalių sulaukiate daugiausiai kandidatų? Gal galite paminėti išskirtinių istorijų?

- Esame skaičiavę, kad kandidatų geografija apima daugiau nei 30 šalių nuo Australijos ir Japonijos iki Švedijos ir Norvegijos. Daugiausiai kandidatų sulaukiame iš Jungtinės karalystės ir tai, ko gero, nestebina, nes būtent ten daugiausiai traukia užsienyje aukštojo mokslo siekiantys tautiečiai.

Daugelis kandidatų įkvepia savo pilietišku nusiteikimu ir meile Lietuvai. Labai gerai pamenu vieną pirmosios kartos dalyvį, kuris net nebuvo gimęs Lietuvoje ir tik grįžęs į Lietuvą dalyvauti programoje gavo Lietuvos respublikos piliečio pasą. Dar iki šiol šiurpuliukai bėgioja prisiminus dalyvio motyvacinį laišką, kuriame su didžiule meile Lietuvai rašoma apie sekmadieninių mokyklų metu už rankų susikibus giedamą Tautišką giesmę.

Dar viena išskirtinė yra šių metų dviejų, iki programos visai nepažįstamų, dalyvių istorija, kuriuos jau atrinkus į programą paaiškėjo, kad į Lietuvą jie grįžta ne vieni, o su šauniomis žmonomis iš Ukrainos. Visi keturi ir po programos planuoja likti Lietuvoje, merginos mokėsi lietuvių kalbos ir puikiai integravosi mūsų šalyje. Tad mūsų programa kviečia kurti Lietuvai ne tik mūsų valstybės piliečius.

- Kokių rezultatų pavyko pasiekti programos dalyviams? Kokie projektai labiausiai įsiminė?

- Programos dalyviai jau vykdė apie 80 skirtingų projektų, kurių metu buvo pateikta per 300 pasiūlymų. Dalis jų jau įgyvendinti pačių JPP „Kurk Lietuvai“ dalyvių. Projektai, kaip ir patys dalyviai, labai skirtingi.

Šiais metais pačių dalyvių, vykdančių projektus, prašėme apskaičiuoti jų įgyvendinamų projektų sukuriamą pridėtinę vertę. Buvo apskaičiuota, kad pabaigus įgyvendinti vien šių metų JPP „Kurk Lietuvai“ dalyvių siūlymus, pastaroji viršytų 10 milijonų eurų. Skaičiuodami projektų naudą, priklausomai nuo projekto specifikos, dalyviai vertino tokius aspektus kaip sukuriamų paslaugų vertė rinkoje, viešojo sektoriaus arba privataus verslo sutaupymai dėl įgyvendinamų pokyčių, padidėjęs darbuotojų darbo efektyvumas, sukurtos naujos darbo vietos, pritrauktos investicijos ir pan.

Taip pat galėčiau paminėti keletą projektų pavyzdžių, iliustruojančių JPP „Kurk Lietuvai“ veiklos įvairovę. Antroje programos kartoje kandidatavo dalyvis, kuris nuo pat atrankų pradžios kartojo, kad jo, kaip mokslininko, siekis dalyvauti programoje ir pasiekti, kad Lietuvoje būtų įsteigtas biobankas. Programos organizatorius toks ryžtas bei turima kompetencija įtikino, o rezultatas taip pat buvo džiuginantis. Minėtas dalyvis sukūrė bio-banko valdymo modelį, kuris buvo pradėtas įgyvendinti Santaros slėnyje esančiose medicinos įstaigose.

Programos dalyvių taip pat buvo sukonstruotas grįžtamojo ryšio modelis, kurio dėka kiekviena įmonė, kurioje lankėsi kuri nors iš 60 inspekcijų, ne vėliau nei po dviejų savaičių gaus el. laišką su nuoroda, kurią paspaudus bus galima įvertinti vykusį patikrinimą. Šiuo metu sukurtas modelis jau veikia ir jį naudoja daugelis verslo priežiūros institucijų.

Labai džiuginantys projektai įgyvendinti Lietuvos regionuose. Klaipėdoje buvo sukurta bendradarbiavimo erdvė – HUB fabrikas, siūlantis galimybę už mažiau nei 64 eurus per mėnesį išsinuomoti darbo vietą pačioje Klaipėdos širdyje. Ukmergėje JPP „Kurk Lietuvai“ dalyvių iniciatyvos ir pastangų dėka, bendradarbiaujant 6 pramonės įmonėms su Ukmergės technologijų ir verslo mokykla buvo atnaujinta metalo apdirbimo staklininko programą ir mokyme bus pradėta taikyti naują formą – pameistrystė. Jau nuo šio rugsėjo mokiniai bus kviečiami mokytis pagal naują programą, kurios metu daugiau nei pusė mokymosi laiko bus praleidžiama realioje įmonėje, be to, mokinys gaus atlygį už darbą mokymosi metu!

Tai tik keletas iš kelių dešimčių projektų pavyzdžių, bet visų jų sėkmingo įgyvendinimo pagrindas yra iniciatyvumas ir bendradarbiavimas. Programos dalyviai ne tik prisideda prie idėjų siūlymo popieriuje, bet ir tiesiogiai eina nuo durų iki durų skatindami visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimą bendram tikslui.

- Ko norėtųsi palinkėti programai ateityje?

- Programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai – mūsų valstybės siekiamos sumanios visuomenės atspindys. Tai – kuriantys, analizuojantys, veiklūs, ambicingų tikslų siekiantys, o svarbiausia – pilietiškai nusiteikę jauni žmonės. Džiugu, kad Vyriausybė sėkmingai tęsia šią programą tokiu būdu investuodama į jaunus žmones ir tuo pačiu į valstybės ateitį. Labiausiai norėčiau palinkėti mums visiems, kad toliau tęsiant programą nebūtų užmiršta, jog svarbu yra ne tik vieneri metai, praleisti programoje ir per šį laikotarpį pasiekti rezultatai, bet ir tai, kiek žmogus po tų metų norės būti kuriančios Lietuvos dalimi.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – siekti visuomenės poreikius atitinkančių ir į šalies pažangą orientuotų viešojo valdymo rezultatų.