Įsibėgėja jaunimo garantijų iniciatyva

Žemas jaunų žmonių užimtumas – tai kompleksinė problema, kurią lemia tiek ekonominiai, tiek socialiniai veiksniai. Jau ilgus metus Europoje verda diskusijos, kokių priemonių imtis šiai problemai spręsti, kaip didinti jaunimo užimtumą ir integruoti juos į darbo rinką.

Lietuvoje jaunimo nedarbas, kaip opi problema, buvo įvardytas dar 2009 metais, o 2012 metais Europos Sąjungos (ES) mastu tapome kone rekordininkais – jaunų žmonių nedarbas šalyje pasiekė net 34 procentus, tarp 27 ES valstybių narių užėmėme 4 vietą.

2013 metais jaunimo nedarbas Vyriausybės buvo įvardintas kaip esminė problema, kuriai ilgus metus nebuvo skiriamas deramas dėmesys ir kurią neatidėliotinai būti spręsti. Netrukus buvo inicijuota Jaunimo garantijų iniciatyva (JGI), kaip reali priemonė, galėsianti užtikrinti, kad 16–29 metų amžiaus asmenys nepatirs socialinės atskirties, kad per keturis mėnesius nuo formaliojo mokymo užbaigimo ar skubaus darbo netekimo sulauks darbo pasiūlymo arba galimybės tęsti studijas, atlikti stažuotę ar praktiką.

2015 metų duomenimis, JGI pasiteisino – Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis sumažėjo iki 16,1 procentų ir šiuo metu yra 2,6 procentinių punktų mažesnis nei ES šalių vidurkis. Vien 2014 metais įsidarbino 40,8 tūkstančiai JGI dalyvių, o pasiūlymą toliau dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse per 4 mėnesius nuo studijų baigimo arba darbo netekimo gavo 57,5 procentai jaunuolių dalyvaujančių programoje. Nuosekliai siekiant didinti jaunimo užimtumą, jau šiemet priartėta prie Nacionalinės pažangos programoje numatyto vieno iš tikslų – iki 2020 metų jaunimo nedarbo lygį sumažinti iki 16 procentų.

„Įsibėgėjantis jaunimo nedarbo mažinimo procesas rodo, kad Vyriausybė sėkmingai adaptavo europinį instrumentą, nutiesdama tiltus tarp darbdavių ir potencialių jaunų darbuotojų. Matyt, būtų galima teigti ir tai, jog ryškėjančius teigiamus rezultatus laiduoja ir atsiradęs perspektyvių jaunų darbuotojų ieškančių darbdavių pasitikėjimas jaunimą darbo rinkai ruošiančiomis švietimo institucijomis“, – situaciją komentuoja Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus vyriausiasis konsultantas Raimundas Lopata.

Vyriausybė taip pat atkreipė dėmesį į jaunuolių norą pradėti nuosavą verslą, užsiimti individualia veikla. Jau įsigaliojo Socialinio draudimo įstatymo pataisos, pagal kurias visi pradedantys savarankiškai dirbti vienerius metus nuo pirmosios veiklos pradžios yra atleidžiami nuo „Sodros“ įmokų, kas automatiškai leidžia sukaupti didesnį kapitalą. Be to, savarankišką veiklą pradedantiems gali būti teikiami verslo pradžios krepšeliai, “Versli Lietuva” organizuoja renginius ir konsultacijas, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ teikia lengvatines paskolas ir subsidijas.

„Vis didesnis jaunų žmonių aktyvus dalyvavimas mūsų organizuojamuose renginiuose liudija, kad jaunimas mato galimybes tapti atsakingais už savo ateitį. Džiaugiamės glaudžiu valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir verslo bendradarbiavimu telkiant pastangas ir resursus bendram tikslui – jaunimo verslumo ugdymui. Lietuvos jaunimas potencialo turi, sėkmės istorijos juos motyvuoja, todėl labai svarbu kryptingai tęsti pradėtus darbus“, – ­sako VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Mantas Nocius.

Siekiant toliau didinti jaunimo užimtumą, praėjusiais metais įsteigi 7 nauji jaunimo darbo centrai, taip šalyje buvo suformuotas 29 jaunimo darbo centrų tinklas. Juose vien per praėjusius metus suorganizuota daugiau nei 5,6 tūkstančių informacinių ir mokomųjų renginių bei užsiėmimų, kuriuose dalyvavo 76,1 tūkst. jaunų asmenų.

Tikimasi, jog Seimas ateinančią rudens sesiją pritars Vyriausybės pateiktam naujajam Socialiniam modeliui, kuriame numatomos jaunimui palankesnės darbo sutartys bei galimybės pasirinkti tinkamą darbo grafiką, kas dar labiau skatins pačius jaunuolius norėti įsidarbinti, o darbdaviams palengvins administracines procedūras.