– Kokius svarbiausius regioninės politikos šiame periode aspektus išskirtumėte ir kaip vertinate šio laikotarpio rezultatus?
– Išskirčiau kelis regioninės politikos 2007–2013 metais aspektus. Bene svarbiausias jų tas, kad šis laikotarpis buvo pirmas, kai regioninės politikos priemonės Lietuvoje buvo įgyvendinamos panaudojant ES struktūrinę paramą. Kitas aspektas - didžiausios investicijos buvo skirtos trijų tipų tikslinėms teritorijoms: 14 savivaldybių, kuriose buvo didžiausias santykinis nedarbas ir didžiausia dalis socialinės paramos gavėjų lyginant su šalies vidurkiu, 7 regioniniams ekonomikos augimo centrams bei specifinių problemų turinčiam ūkio sektoriui - kaimo vietovėms.
Praėjusio laikotarpio regioninės politikos naudą pajuto daugybė Lietuvos žmonių. Įvairiuose miestuose ir miesteliuose sutvarkyta infrastruktūra, rekonstruotos arba įrengtos aikštės, parkai, poilsio zonos, gatvės, pėsčiųjų ir dviračių takai, renovuoti daugiabučiai namai. Visa tai ne tik tūkstančiams žmonių pagerino gyvenimo kokybę, bet ir sudarė geresnes sąlygas verslui. Atlikti tyrimai parodė, kad buvo sukurta arba išsaugota apie 15 tūkst. darbo vietų. Įvertinus, kad šis procesas vyko ekonominės krizės akivaizdoje, tai gana geras rezultatas.
Įgyvendinant regioninės politikos priemones probleminėse teritorijose iki 2015 m. pabaigos bus renovuota 368 daugiabučiai gyvenamieji namai ir pagerintos būsto sąlygos bemaž 12 tūkst. asmenų. Šiuo metu atnaujinta 221 daugiabutis namas, kitų renovacija artėja prie finišo. Pagrindinis reikalavimas buvo toks – turi būti tvarkomas ne tik namas, bet ir jo aplinka: automobilių stovėjimo ir vaikų žaidimų aikštelės, kitos viešosios erdvės, įrengiami fontanai ir pan. Taip atnaujinti ištisi kvartalai ir sukurta visai nauja gyvenimo kokybė. Geru pavyzdžiu gali būti Jonava, kur jau renovuoti 36 daugiabučiai namai ir pagerintos būsto sąlygos bemaž 1,4 tūkst. gyventojų. Baigus atnaujinti visus numatytus 45 daugiabučius, būsto sąlygos pagėrės bemaž 2,4 tūkst. jonaviškių. Kitaip nei masinės renovacijos atveju, VRM daugiabučių renovavimo priemonė įgyvendinama 14-oje probleminių savivaldybių, ES paramos intensyvumas yra 85 proc. lėšų, o gyventojų indėlis - tik 15 proc. lėšų nuo projekto vertės.
Labai atsinaujino, išgražėjo, tapo patrauklesni verslui ir regioniniai ekonomikos augimo centrai - Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Utena, Mažeikiai, Visaginas. Juose įgyvendintus ES paramos projektus gyventojai geriausiai mato ir labiausiai vertina. Pavyzdžiui, mūsų atliktų vertinimų duomenimis, absoliuti dauguma – daugiau nei 80 proc. Marijampolės gyventojų - pozityviai vertina pokyčius, kuriuos atnešė struktūrinės paramos finansuojami projektai. Panašūs rezultatai ir kituose regioniniuose centruose.
Sėkmingai įgyvendinta daug projektų, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad regioninės politikos rezultatas matomas ne iš karto, o tik po kurio laiko. Ir kai kartais sako, kad regioninės politikos Lietuvoje nėra, taip sako, nes nemato greito rezultato. Regioninė politika kardinaliai nesikeičia, ji evoliucionuoja, panašiai kaip ekonominė politika.
– Dideli pokyčiai pastaraisiais metais vyko ir kaimo vietovėse. Ar neaplenks jų naujojo laikotarpio investicijos?
– Darbų, kurie atnaujino Lietuvos kaimus ir miestelius, juose sukūrė prielaidas įvairesnei ūkinei veiklai, išties padaryta kaip niekada daug. Sutvarkytos Batakių, Žygaičių, Lomių, Pagramančio ir Skaudvilės gyvenvietės Tauragės rajone, pagerinta Veisėjų, Kapčiamiesčio, Seirijų ir Krosnos gyvenamoji aplinka Lazdijų rajone, atnaujintas ir išplėstas Molėtų rajono Kanapelkos kaimas. Tai tik trys, tačiau geriausiai praėjusiais metais įgyvendintais pripažinti projektai pagal Vidaus reikalų ministerijos (VRM) administruojamą regioninę priemonę „Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas“.
Ir panašių, jau įgyvendintų, geriausiems mažai nusileidžiančių projektų – ne vienetai ir ne dešimtys, o šimtai. Iki šių metų pabaigos bus įgyvendinta 213 projektų, kurių vertė daugiau nei 121 mln. eurų.
Numatoma, kad baigus įgyvendinti visus šios priemonės projektus bus sutvarkyta 243 kaimo gyvenviečių, kuriose gyvena iki 3 tūkst. gyventojų, viešoji aplinka. Kitaip tariant, bus atliktas viešųjų pastatų modernizavimas, jų pritaikymas kuriamam smulkiajam verslui, amatams, bendruomenių poreikiams ir socialinėms paslaugoms, bus įrengtos ar atnaujintos viešajam poilsiui, laisvalaikiui, sportui ir kultūrai skirtos zonos, pagerinta gyvenamoji aplinka, t.y. įrengiamas arba atnaujinamas apšvietimas, šaligatviai, aikštės, tvarkomas viešąsias erdves ribojančių pastatų fasadai, stovėjimo aikštelės, privažiuojamieji keliai, pėsčiųjų ir dviračių takai ir kt. Tokios istorinės galimybės ir tokia apimtimi sutvarkyti šalies gyvenviečių infrastruktūrą daugiau nebus.
Naujuoju, jau prasidėjusiu 2014-2020 m. programavimo periodu VRM administruoja priemonę „Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“. Ji savo remiamų veiklų pobūdžiu yra panaši į jau minėtą 2007-2013 m. priemonę. Naujoji priemonė bus įgyvendinama kaimo gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena nuo 1 tūkst. iki 6 tūkst. gyventojų. Visos dešimt regiono plėtos tarybų jau yra atrinkusios minėtai priemonei įgyvendinti tinkamas gyvenvietes. Visoje Lietuvoje tokių gyvenviečių – 66. Projektų įgyvendinimui jose numatoma skirti bemaž 49 mln. eurų.
– Per pastaruosius septynetą metų pasinaudoję regioninėmis ES paramos priemonėmis mažesnieji Lietuvos miestai ir miesteliai labai pasikeitė, išgražėjo, bet tokios investicijos aplenkė didžiuosius miestus. Ar gali didmiesčiai jų tikėtis naujuoju laikotarpiu?
– Taip, naujojo laikotarpio ES investicijos pasieks ir 5 didžiuosius miestus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį. Jų savivaldybės pačios apsisprendė ir pagal nustatytus kriterijus išskyrė miestų dalis – nepatrauklias, apleistas teritorijas, į kurias bus investuojama. Tai nebus kokių nors naujų objektų kūrimas, o esamų teritorijų regeneracija. Vilniaus ir Kauno miestuose nustatyta po dvi tokias teritorijas, o kituose trijuose miestuose – po vieną.
Investicijų sulauks ir vidutiniai miestai, kurie turi daugiau negu 6 tūkst. gyventojų ar yra savivaldybių centrai. Tai miestai, kuriuose sparčiau negu visoje tokių miestų grupėje mažėjo gyventojų (2001-2013 metų laikotarpyje), steigėsi mažiau įmonių (2011-2013 m. laikotarpyje), o didesnė dalis darbuotojų šiuo metu dirba pramonės ir žaliavų sektoriuje. Pagal tokius kriterijus buvo išskirti dar 23 miestai, kuriuos taip pat pasieks tikslinė ES parama.
Tam tikra parama naujuoju finansavimo laikotarpiu dar bus teikiama ir buvusio laikotarpio probleminių teritorijų bei regioninių centrų miestams, kad kai kurios veiklos, projektai galėtų būti užbaigti kompleksiškai.
– Rytų Lietuva - gausiai tautinių mažumų gyvenamas kraštas. Čia kylančios problemos kitokios negu daugumoje Lietuvos regionų, nes socialinis ir ekonominis atotrūkis yra gana didelis. Kaip regioninė politika šį atotrūkį mažino ir kaip jį mažins per ateinančius šešerius metus.
– Šalčininkų ir Švenčionių rajonų savivaldybės bei Visaginas buvo išskirtas kaip tikslinės 2007-2013 m. laikotarpio tikslinės teritorijos. 28 mln. eurų - tiek ES struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų skirta projektų įgyvendinimui tautinių mažumų gausiai gyvenamose Rytų Lietuvos savivaldybėse vien pagal VRM administruojamas 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemones.
Ekonominio ir socialinio atotrūkio mažinimui tautinių mažumų gausiai gyvenamose Rytų Lietuvos savivaldybėse bus nukreiptos didelės VRM administruojamos ar koordinuojamos 2014–2020 m. ES ir nacionalinės investicijos. Jos ateis į tikslinėmis teritorijomis išskirtus Šalčininkus, Baltąją Vokę ir Eišiškes (Šalčininkų r.), Švenčionis, Švenčionėlius ir Pabradę (Švenčionių r.), Lentvarį ir Rūdiškes (Trakų r.), Maišiagalą, Nemenčinę ir Juodšilius (Vilniaus r.) bei Visaginą.
Preliminarus ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų poreikis visiems čia numatytiems projektams įgyvendinti minėtose vien Pietryčių Lietuvos savivaldybėse – 47 mln. eurų.
Vyriausybės patvirtintuose specialios darbo grupės pasiūlymuose, kaip mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus vietovėse, kuriose gausiai gyvena tautinės mažumos, numatyti ir kiti visoms minėtoms savivaldybėms aktualūs darbai. Bus padidintas finansavimas šiose teritorijose įgyvendinamoms regioninio planavimo priemonėms, o pateiktiems projektams taikomi prioritetiniai atrankos kriterijai. Viešųjų pastatų ir daugiabučių gyvenamųjų namų energinio efektyvumo didinimo projektams Vyriausybė nusprendė taikyti ne mažesnę kaip 40 proc. negrąžintinų subsidijų dalį. Taip pat daugiau lėšų bus skirta tautinių mažumų gausiai gyvenamų regionų vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti ir prižiūrėti, parengtos susisiekimo geležinkeliu optimizavimo priemonės. Tautinių mažumų atstovams bus sudarytos geresnės sąlygos mokytis valstybinės kalbos, o tautinių bendrijų paramos, kultūros ir kultūrinio bendradarbiavimo projektai bus remiami valstybės biudžeto lėšomis. Iki 2020 m. tokių projektų rėmimui planuojama skirti ne mažiau kaip po 40 tūkst. eurų per metus.
– Ankstesnio laikotarpio patirtis parodė, kad ES paramos skirstymui reikalingas integruotas ir teritoriškai orientuotas metodas. Naujuoju finansavimo laikotarpiu bus naudojamos ir naujos iniciatyvos: integruotos teritorinės investicijos (ITI) ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP). Kokia šių metodikų esmė ir privalumai?
– ITI – tai visų pirma planavimo mechanizmas. Tai ne vieno sektoriaus veiksmai, o teritorinis planavimo modelis, kuomet atskirų ministerijų, vietos valdžios, bendruomenės ir verslo turimi ištekliai koncentruojami konkrečių vietovių kompleksinėms vystymosi problemoms spręsti. Kitaip tariant, į miestą žiūrima kaip į visumą, kuri turi būti valdoma ir plėtojama kompleksiškai, o specifinės, „sektorinės“ problemos sprendžiamos tik kaip šios visumos dalys.
Toks planavimo mechanizmas bus įgyvendinamas dviejų tipų teritorijose: 5 didžiuosiuose miestuose, kur siekiama tvarios miestų plėtros ir 10-yje apskričių, kuriose išskirtos tikslinės teritorijos. Vienas pagrindinių tikslų, kurių sieks čia įgyvendinami projektai, - didesnė miestų ir aplinkinių vietovių integracija. Dabar vyksta integruotų teritorijų vystymo programų derinimo su ministerijomis darbai.
Prie šių programų įgyvendinimo turėtų ženkliai prisidėti bendruomenių inicijuojama vietos plėtra, kuri bus įgyvendinama ir miestų vietovėse. Praėjusio laikotarpio kompleksinės plėtros programos ir jas įgyvendinantys projektai turėjo būti privalomai derinami su bendruomene ir verslu, tačiau bendruomenė iš esmės negalėjo įgyvendinti savo iniciatyvų ir papildyti valdžios inicijuojamų priemonių. Nebuvo užtikrintas verslo, gyventojų ir valdžios institucijų interesų derinimas ir miestų plėtra labiausiai atitiko vietos valdžios interesus. Dabar ir bendruomenės galės spręsti, kur ir kokius projektus įgyvendinti. Ypatingai bendruomenės gali prisidėti skatinant užimtumą ir mažinant socialinę atskirtį.
– Kokios numatomos ES investicijų apimtys regioninėms priemonėms įgyvendinti 2014 – 2020 m. laikotarpiu?
– Europos Komisijos patvirtinta 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programa numato, kad Lietuvai bus suteikta 7,89 mlrd. eurų investicijų. Daugiau nei 16 proc. šių investicijų bus skirta Lietuvos regionų plėtrai. Pastaroji suma – daugiau nei trečdaliu didesnė nei 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos periodu. VRM administruos regioninių infrastruktūrinių priemonių už beveik 364 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų. Pereinamojo laikotarpio tikslinėms teritorijoms planuojama skirti bemaž 13 mln. eurų, mažiems ir vidutiniams miestams – 98 mln. eurų, didiesiems miestams – 138 mln. eurų (papildomai 66 mln. eurų – Vilniaus daugiafunkciniam centrui buvusioje stadiono statybvietėje Šeškinėje), 48 mln. eurų – kaimo vietovėms.
Lėšos bus skiriamos tiek savivaldybių, tiek ir gyventojų bendruomenių parengtoms investicinėms programoms įgyvendinti.
Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – užtikrinti tolygią, tvarią ir į skirtumų mažinimą orientuotą regionų plėtrą.