Tačiau šis sėkmės pavyzdys neegzistuotų, jei airiai nebūtų sugebėję pritraukti geriausių iš geriausių – diasporos ir užsienio talentų, kurie tapo šalies pažangos varikliu. Ar gali tai tapti ir Lietuvos sėkmės istorija? Šiuo metu Lietuva turi potencialo, galimybes ir geriausią laiką talentams traukti per visą šalies istoriją. Todėl ne tik gali, bet ir privalo.
Inovacijų perversmui – 600 mln. eurų
2011 metais tarptautinė neto migracija Lietuvoje pradėjo augti: nuo 2011-ųjų iki šiol kasmet iš Lietuvos išvyksta vis mažiau, o į šalį atvyksta vis daugiau gyventojų. Ši permaina labai svarbi ne tik todėl, kad pagaliau vis daugiau žmonių ima matyti savo galimybes ir vietą Lietuvoje, bet ir todėl, kad anksčiau paplitusį „protų nutekėjimo“ terminą vis tvirčiau keičia „protų judėjimo“ samprata. Laisvame pasaulyje žmonės gali nevaržomai keliauti ir rinktis šalis bei miestus, kuriuose nori kurti savo gyvenimą. Todėl pažangios Lietuvos tikslas – jau ne tik susigrąžinti, bet ir pritraukti talentus.
Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus teigimu, Vyriausybė yra parengusi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimus, kurie supaprastina leidimų laikinai dirbti ir gyventi išdavimo procedūras aukštos kvalifikacijos specialistams, komandiruotiems darbuotojams ir investuotojams.
„Žmogiškieji ištekliai yra būtini atrandant ir kuriant naujos kartos produktus, kurie leistų paspartinti perspektyviausių, mokslui imlių sektorių bei inovacijų plėtrą bei kūrybiniu turiniu užpildyti Lietuvoje jau veikiančius mokslo ir verslo slėnius. Tai yra mūsų siekis, aukštųjų technologijų ir inovacijų perversmui skirsime apie 600 mln. eurų paramos iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos“, – aiškina premjeras A. Butkevičius.
Lietuvą kuria superherojai
Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ vadovo Manto Katino teigimu, tokių pavyzdžių matoma daugybė – užsienio lietuviai, grįždami į Tėvynę, paskui save atvedė tokias kompanijas, kaip „Euromonitor International“, „Infare“, „DevBridge“ ir daugybę kitų. Vos šių kelių sugrįžusių talentų dėka sukuriami šimtai naujų darbo vietų Lietuvoje – vien „Euromonitor International“ biure Vilniuje darbuojasi apie 200 aukštos kvalifikacijos specialistų.
„Kai kurie iš jų ne tik kuria darbo vietas, bet ir garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. Pavyzdžiui, po mokslų Vokietijoje broliai Vizbarai rinkosi tarp Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos ir Lietuvos. Galiausiai aukštųjų technologijų įmonę „Brolis Semiconductors“ jie įkūrė Lietuvoje. „Brolis Semiconductors“ sukurta lazerių jutiklių technologija naudota kuriant Marso robotą „Curiosity“, o kompanijos klientų sąrašą sudaro daugiau nei 160 pavadinimų bendrovės iš viso pasaulio – nuo Japonijos iki Jungtinių Amerikos Valstijų,“ – vardija M. Katinas.
Tačiau Lietuvos superherojai – ne tik lietuviai. Daugiau nei prieš metus į Lietuvą atsikraustęs žaidimų kūrimo studijos „Charlie Oscar“ įkūrėjas Sergejus Klimovas prisidėjo prie to, kad apie Lietuvos patrauklumą IT specialistams ir žaidimų kūrėjams išgirstų beveik visi šiame sektoriuje dirbantys žmonės kaimyninėse šalyse. Ne vienas iš jų vėliau pasirinko Lietuvą savo gyvenimui ir technologijų verslui kurti, o Alisa Matsanyuk, į Lietuvą atvykusi kaip žaidimų kompanijos „Game Insight“ įkūrėja, rugpjūčio pabaigoje Vilniuje atidaro ir „Green Garage“. Tai – moderniausia įranga aprūpintos robotikos dirbtuvės, kuriose ateities technologijas galės kurti jauni lietuviai.
Gal užteks vietinių?
Lietuva turi visas galimybes ne tik pritraukti išvykusius lietuvius, turinčius tarptautinės patirties, bet ir užsienio talentus. Tereikia suprasti, kad imigracija yra ne tik grėsmė, bet ir galimybė pritraukti naujas idėjas, atnešti į šalį naujas technologijas bei kurti talentingą visuomenę, galinčią susikalbėti ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbomis.
„Užteks vietinių“, – galima sakyti. Bet tada reikėtų sakyti ir „užteks vietinio verslo“. Išsilavinę, užsienio kalbomis kalbantys darbuotojai net 41 proc. užsienio investuotojų yra svarbiausias kriterijus pasirinkti Lietuvą. Ir šioje srityje galime būti stipresni, jei išnaudosime ne tik protų susigrąžinimą, bet ir naujų talentų pritraukimą.
Airija, JAV su žalia korta, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys proaktyviai dirba pritraukiant talentingus užsieniečius. Vėliausiai į šį traukinį įšoko Estija, vos prieš kelis mėnesius pradėjusi kampaniją, siekiančią pritraukti talentus. „Estija – verslo rojus“, – dirbti Estijoje kviečiančiame klipe teigia australas pilotas ir įvardija pastarojo amžiaus estų pasiekimus. Šią reklamą lydi ir Estijos planai šiais metais suteikti leidimus dirbti ir gyventi daugiau nei 1300 tūkst. profesionalų, kurie yra ne ES šalių piliečiai.
Geriausias laikas tapti talentų centru
Lietuva jau šiandien yra ne prastesnė vieta dirbti nei Estija: esame viena iš dinamiškiausių šalių tarp naujųjų valstybių narių ES, galime pasigirti stabiliu šalies ekonomikos ir visuomenės socialiniu augimu bei pasidžiaugti inovatyvia, ambicinga ir tarptautine darbo aplinka, kurią mums padeda kurti ne tik šalies visuomenė, bet ir į Lietuvą atėję užsienio investuotojai . Mūsų sugebėjimas įveikti sunkumus ir greičiau nei kiti pasiekti augimą, ar tai būtų ekonomikos krizė, ar prekybos su kaimynėmis sankcijos, vis dažniau pateikiami kaip pavyzdys visoje Europoje.
Siekdama sėkmingai pritraukti naujų talentų, Lietuva į imigraciją pradeda žvelgti naujai, vystydama ekonominės imigracijos segmentą. Tik konkurencinga ekonominės imigracijos politika, skirianti prioritetinį dėmesį aukštos kvalifikacijos profesionalų pritraukimui ir sudaranti patrauklias sąlygas aukštą potencialą turinčių verslų vystymui, padės Lietuvai pasiekti lūžį, leisiantį tapti regiono lydere, užsienio investuotojų pritraukimo procese.
Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – sukurti augimui ir konkurencingumui palankias aplinkos sąlygas, skatinti ekonomikos orientaciją į aukštą pridėtinę vertę.