Forume žymūs pasaulio, Lietuvos verslo ir mokslo atstovai diskutuoja, kaip skatinti talentų ugdymą, gerinti mokymo kokybę, plėsti inovacijas bei sutvirtinti šiuolaikinio verslo ir aukštojo mokslo bendradarbiavimą.
Įvertino Lietuvos patirtį
Pasak EK Centrinio direktorato švietimui ir kultūrai politikos formavimo pareigūnės Heike Fischbach, toks universiteto-verslo forumas pirmą kartą surengtas 2008 metais, o forumo vieta šiemet pasirinkta neatsitiktinai.
„Lietuva, pirmininkaudama Europos Sąjungoje (ES), buvo didelė universitetų bendradarbiavimo šalininkė, tad po forumų Varšuvoje, Stokholme, Romoje ir Berlyne atėjo ir jūsų šalies eilė. Lietuva, viena naujesnių ES narių, gali būti pavyzdžiu kitoms ES naujokėms sprendžiant savo švietimo problemas. Didelis susidomėjimas šiuo forumu rodo, kad Lietuvoje bus paliestos itin svarbios temos, kurios aktualios visoms ES narėms“, – forumo sėkme neabejoja H. Fischbach.
Akademiniai ir verslo pasauliai – darbas vienu ritmu bendrai sėkmei
Lietuvoje, kaip ir kitose technologiškai dinamiškose valstybėse, vis labiau siekiama suartinti verslo ir mokslo organizacijas bendriems tikslams. Verslo, mokslo ir studijų integracijos procesai būtini kiekvienai šaliai, kurios tvariosios plėtros prioritetas yra konkurencinga ekonomika. Lietuvai jie ypač svarbūs, nes taip kuriama šalies pažanga, didinamas konkurencingumas, prisidedama prie naujovių diegimo“, – sako ūkio ministras E. Gustas.
E. Gustas universitetų ir verslo forume kalbėjo apie konkrečias verslo ir mokslo bendradarbiavimą skatinančias priemones: „Vienas iš Ūkio ministerijos tikslų – skatinti pramoninės doktorantūros studijas.
Aukštosiose Europos ir pasaulio mokyklose ryškėja naujas doktorantūros studijų formų poreikis, kai doktorantūros studijas renkasi ne tik ,akademinės karjeros siekiantys, tačiau ir integruotis į darbo rinką norintys studentai. Taip moksliniai tyrimai yra derinami su praktika. Taip pat vilčių teikia pateiktos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, kad tyrėjai būtų vertinami ne tik už mokslinių straipsnių publikacijas, bet ir už atliktus eksperimentinės plėtros darbus.“
„Ūkio ministerija taip pat skatina modernizuoti tradicinius pramonės sektorius. Lietuvos tradicinė pramonė vis dažniau įvardijama kaip inovacijų vartotoja, tačiau būtina siekti, kad ji taptų inovacijų kūrėja. Būtent inovacijos šiandien veda verslą į priekį, nuo jų taikymo priklauso įmonės ir jos produktų sėkmė rinkoje“, – per forumą teigė ūkio ministras.
Pristatys aukštą inovacijų lygį
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslo prorektorės Astos Pundzienės teigimu, forumas skirtas parodyti, kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos pasiekia studijas, studentą ir kaip jis paruošiamas dalyvauti šiuolaikinėje darbo rinkoje ir inovacijų sistemoje.
„Šis renginys – galimybė parodyti svečiams dinamiškai augančią inovacijų erdvę Lietuvoje. Tai tarsi padrąsinimas, parodymas tiek mokslui, tiek verslui, kad yra puikių bendradarbiavimo pavyzdžių. Įmonės šiandien domisi ne tik mokslo inovacijomis, bet ir talentų ugdymu. Tai įrodo į forumą atvykstantys didžiausių JAV bendrovių, tokių kaip „Intermedix“ ar „Virtustream“, vadovai, o taip pat ir Lietuvos bendrovių – „Lietuvos energija“, NFQ – vadovai“, – pabrėžė KTU mokslo prorektorė.
A. Pundzienės teigimu, šie verslininkai iš karto sutiko dalyvauti renginyje, nes mato, kokią naudą duoda moksliniai tyrimai, inovacijos ir investicijos į talentingiausius studentus. Pasak jos, šis periodinis renginys – didelis įvertinimas visam Baltijos regionui.
Skatins bendradarbiavimą
Kalbėdamas apie forumo svarbą, Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas sakė, kad kartu su pasaulinio lygio ekspertais čia tikimasi surasti atsakymus, kaip padidinti verslo ir mokslo bendradarbiavimo galimybes.
„Pirmoji problema, kuri pastebima tiek visame pasaulyje, tiek Europoje – neišnaudojamos visos verslo ir universitetų bei kolegijų bendradarbiavimo galimybės, kurios turi didelį potencialą. Lietuvos verslas jau suprato, kad neinvestuojant į talentų ugdymą ir kartu su aukštojo mokslo institucijomis nevystant mokslo ir studijų, rezultatas nebus toks, kokio norisi“, – pabrėžė S. Besagirskas.
S. Besagirsko teigimu, labai džiugu, kad KTU vadovams pavyko sukviesti itin puikių ekspertų iš viso pasaulio, kurie duos praktinių patarimų, ką reikia daryti, kad panašios problemos Lietuvoje taptų praeitimi.
Dvi dienas truksiančiame universitetų ir verslo forume „Talentų ugdymas inovacijomis grįstai ekonomikai“ aptariamas verslo ir akademinio pasaulio bendradarbiavimas. Forume diskutuojama, kaip sumažinti atskirtį tarp mokslo ir verslo, kuo patrauklūs verslui gali būti universitetai, kaip sukurti pagrindą ilgalaikiam tvariam bendradarbiavimui ir skatinti konkurenciją dėl talentų. Forumas taip pat atveria galimybę verslo bendruomenei kartu su akademinio sluoksnio atstovais aptarti bendras problemas, pasidalinti Lietuvos ir kitų valstybių gerosios praktikos pavyzdžiais, įvertinti strateginės partnerystės pranašumus ir naudą.
Forume dalyvauja aukšto lygio Europos Komisijos ir Lietuvos institucijų atstovai, Lietuvos ir užsienio pramonės ir paslaugų įmonių vadovai bei aukštųjų mokyklų atstovai. Renginį organizuoja Europos Komisija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Kauno technologijos universitetas ir Lietuvos rektorių konferencija.
Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – skatinti žinių kūrimą, sklaidą ir panaudojimą.