Pasak Vyriausybės vicekanclerio ir buvusio švietimo ir mokslo viceministro doc. dr. Rimanto Vaitkaus, iki galutinio tikslų įgyvendinimo dar toli, laukia daug darbų.
– Kaip sekasi įgyvendinti strategijoje įvardintus siekius švietimo ir mokslo srityje?
– Esame pasitvirtinę Švietimo ir mokslo strategiją, kuri numat valstybės vystymosi prioritetus švietimo ir mokslo srityje iki 2022 metų. Šia strategija siekiame, kad studijos būtų kuo labiau prieinamos plačiajai visuomenei, pagerėtų jų kokybė, būtų užtikrinama nauda tiek pačiam žmogui, tiek ir valstybei. Šiuo metu kuriame specialistų kvalifikacijų žemėlapį, padėsiantį nustatyti, kur ir kokių specialistų reikia, kokios studijų programos ateityje sukurs darbo vietas bei pridėtinę vertę valstybei.
Pavyzdžiui, jau dabar jaučiamas didelis poreikis informacinių technologijų specialistų, biomedicinos, fizikos ar chemijos mokslų ekspertų, tačiau kol kas patenkinti šį poreikį nėra pasiruošta. Esant galimybei numatyti specialistų poreikį bent dešimtmečiui, bus galima labiau orientuotis į tas sritis, kurios darbo rinkoje turės pranašumą. Rudenį Seimui palaiminus Švietimo ir mokslo įstatymą, pirmasis realus valstybės užsakymas aukštosioms mokykloms galės būti pateiktas jau 2016 metais vykdant studentų priėmimą.
–Tenka girdėti svarstymų, kad į Lietuvą reikia pritraukti trečiųjų šalių protus. Prašom pakomentuoti, ką tai reiškia, kokios išminties mums patiems stinga?
– Įvairių sričių specialistų pritraukimas iš kitų šalių yra normali, išsivysčiusių valstybių praktika ir Lietuva – ne išimtis. Tiek mokslas, tiek ir verslas reikalauja įvairių patirčių bei tarptautinės praktikos, o tarptautiškumas dažniausiai yra vienintelis būdas padedantis pasiekti norimų rezultatų. Reikia pasidžiaugti, jog Lietuvoje esame susikūrę puikią infrastruktūrą – kitų šalių mokslininkai džiaugiasi galėdami čia kartu dirbti ir daryti įvairiausius atradimus.
Mes, lietuviai, taip pat dirbame kitose šalyje. Vienas iš pavydžių būtų šiuo metu Švedijoje kuriamas naujasis Europos neutronų šaltinis, duosiantis milžinišką proveržį biotechnologijų srityje. Šiame projekte dalyvauja ir grupė Lietuvos mokslininkų.
Mano nuomone, didelė pridėtinė vertė mokslo srityje kuriama kuomet dirba skirtingi žmonės, kartu veikia ir technologai, ir humanitarai, ir „kietųjų“ mokslų atstovai. Įvairių sričių atstovų sinergija praturtina vienas kito akiratį, padeda konkuruoti siekiant aukštesnių rezultatų.
Reikia atkreipti dėmesį ir į kylančios ekonomikos šalis, tokias kaip Brazilija ar Indija, kur mokslinių tyrimų plėtra yra nepaprastai stipri. Gerasis pavyzdys kitiems yra Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ir Veterinarijos akademijos susijungimas. Būtų gerai, jei ir kitos aukštosios mokyklos pradėtų jungtis sava gera valia.
– Ar manote, jog turime per daug universitetų, o neįstoti į aukštąją mokyklą praktiškai neįmanoma?
– Šiuo metu valstybė finansuoja daugiau kaip trečdalį studentų, kiti studijuoja savo lėšomis. Siekti aukštojo mokslo diplomo nedraudžiama, tačiau studentai turėtų pagalvoti, ar visada verta. Aukštojo mokslo diplomas pats savaime negarantuoja darbo vietos, todėl būsimi studentai neturėtų nuvertinti ir profesinio mokslo pakraipos bei konkretaus amato įgijimo galimybės.
Naujausia statistika rodo, kad profesinių įgūdžių turinčių darbuotojų stinga, o aukštųjų mokyklų absolventų – per akis. Juk ne vienas darbdavys šiandien su žiburiu ieško gero dailidės ar suvirintojo, o rasti negali taip pat, kaip diplomuotas teisininkas darbo. Todėl siekiame, kad visuomenės požiūris į profesinį mokymą pasikeistų – valstybė nepaprastai daug investavo į profesinio mokymo sistemą, mokyklų patrauklumą ir jų prestižą bei studijų kokybę.
– Nacionalinės pažangos programoje akcentuojamas veiklumas, sumani visuomenė, inovacijų svarba. Kaip klostosi mokslo ir verslo bendradarbiavimas?
– Vyriausybė nuolat ieško galimybių šiam bendradarbiavimui sustiprinti, nes tik mokslo ir verslo partnerystė skatina inovacijas, veda valstybę pažangos keliu. Siekiame perimti gerąją patirtį iš tokių šalių kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, kur verslas ieško naujų idėjų, mokslininkams formuoja užsakymus, finansuoja tyrimus ir taip sukuria fondus, nukreiptus į tam tikrų produktų ar technologijų sukūrimą. Mūsų šalies verslininkai galėtų pritaikyti šią patirtį Lietuvoje ir taip paskatinti inovacijų bumą. Vyriausybė yra pasiruošusi padėti randant tinkamą platformą mokslo ir verslo dialogui.
– Lietuvai išties itin aktualus veiksmingos mokymosi visą gyvenimą sistemos sukūrimas. Kaip sekasi kurti mokymosi infrastruktūrą, kad mūsų senjorai galėtų jaustis reikalingi ir besidžiaugiantys naujais atradimais?
– Pastovus žinių siekimas yra natūrali kiekvieno žmogaus būsena, nuolat norime pažinti, kryptingai įgyti vis naujų kompetencijų. Stebime trečiojo amžiaus universitetų plėtrą ir šis reiškinys labai džiugina. Aš tikiu viso gyvenimo mokymosi idėja, nes tai yra žmogaus egzistencijos klausimas, nesustojantis procesas.