Įgijus naujų kompetencijų – didesnės galimybės darbo rinkoje
„Nuolat besikeičiančioje aplinkoje didelė vertybė yra darbuotojo vis įgyjami nauji darbdaviui reikalingi gebėjimai. Sveikintina, kad tokie projektai kvalifikacijos neturintiems ir darbo įgūdžių stokojantiems darbo ieškantiems žmonėms padeda tapti konkurencingiems darbo rinkoje“, – sako Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.
Lietuvos darbo biržos direktoriaus Vido Šlekaičio tvirtinimu, darbo rinkoje labiausiai sunkumus patiria vyresnio amžiaus žmonės, patirties neturintis jaunimas ir ilgalaikiai bedarbiai dėl prarastų gebėjimų, žemo pasirengimo ir socializacijos problemų. „Tikiuosi, kvalifikacinių gebėjimų atkūrimas ir naujų kompetencijų įgijimas bus postūmis jiems siekti aktyvumo profesinėje srityje ir garantuos ilgesnį įsitvirtinimą darbo rinkoje“, – pabrėžė Lietuvos darbo biržos vadovas.
„Labiausiai pasitvirtinusius projektus, kurių efektyvumą įvertins ir Lietuvos, ir užsienio ekspertai, tęsime ir iki 2020 metų. Mūsų tikslas, kad investicijos sukurtų galimybes žmonėms atrasti save, dirbti, kurti verslus ir naujas darbo vietas kitiems“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Nuolatinį darbą jau turi kas antras projekto dalyvis. Daugiausiai jų įsidarbino didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos ir statybos sektoriaus įmonėse. Iš 16 tūkst. jau darbą turinčių projekto dalyvių daugiau kaip 12,2 tūkst. liko dirbti įmonėse, kur darbo biržai remiant buvo įdarbinti subsidijuojant ar įgijo darbo įgūdžius.
Skirtinguose Lietuvos regionuose projekto veiklose dalyvavo 5,4 tūkst. vyresnio amžiaus bedarbių, 6,4 tūkst. ilgalaikių bedarbių, 10,4 tūkst. jaunuolių iki 29 metų ir 6,6 tūkst. įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingų asmenų.
Nekvalifikuotiems bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo asmenims buvo suteiktos galimybės įgyti profesinę kvalifikaciją. Atsižvelgus į vietos darbdavių poreikius, naujas profesines kvalifikacijas įgijo daugiau kaip 4 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Vairuotojų, medienos apdirbėjų, slaugytojo padėjėjų, krautuvų vairuotojų ir pardavėjų profesinio mokymo programos iš daugiau nei kelių šimtų siūlomų buvo vienos populiariausių ir paklausiausių visuose Lietuvos teritorijose.
Daugiausiai į darbo rinką buvusių bedarbių sugrąžino Vilniaus – beveik 6,7 tūkst., Kauno – 4,7 tūkst., Šiaulių – 3,3 tūkst., Panevėžio – per 3 tūkst. teritorinės darbo biržos. Projekto „Išlik darbo rinkoje“ metu buvo įgyvendinamos ir trys remiamo įdarbinimo priemonės – įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas ir darbo rotacija. Daugiausiai buvo įdarbintų subsidijuojant – per 21,1 tūkst. bedarbių atnaujino darbinę patirtį dirbdami pardavėjais, pardavimo vadybininkais, administratoriais, virėjais ir plataus profilio statybininkais. Darbo įgūdžius įgijo arba turimus atnaujino 2,8 tūkst. traktorininkų, virėjų, administratorių, buhalterių ir apskaitininkų. Darbuotojus tikslinių atostogų metu pakeitė pagal darbo rotacijos priemonę 553 pardavėjai, administratoriai, siuvėjai ir virėjai.
Projekte įgyta patirtis leido lengvai integruotis darbo rinkoje
Ana, ką tik įgijusi buhalterinės apskaitos profesinio bakalauro laipsnį, neturėjo jokios darbo patirties ir suprato, kad tokiame mažame miestelyje kaip Ignalina bus gana sunku susirasti tinkamą darbą. Mergina aktyviai vykdė darbo paiešką ir jau po poros mėnesių, atsiradus laisvai darbo vietai Ignalinos kultūros ir sporto centre, jai buvo pasiūlyta dalyvauti projekto „Išlik darbo rinkoje“ darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje. Ana su darbdaviu pasirašė neterminuotą darbo sutartį ir pradėjo dirbti buhaltere. Ji džiaugiasi gavusi galimybę įgyti darbo patirties bei reikiamų įgūdžių. Šiuo metu Ana samprotauja, jog be ES finansavimo jaunam, neturinčiam darbo patirties žmogui būtų daug sunkiau integruotis darbo rinkoje.
2014 metų vasarą Šarūnas baigė studijas Kauno technologijos universitete, kur įgijo maisto pramonės technologo kvalifikaciją. Jaunas specialistas grįžo gyventi į gimtuosius Kaišiadoris, kur Kaišiadorių skyriuje G. Kanaševičiaus personalinė įmonė „DESĖ“ paskelbė laisvą darbo vietą technologui. Šarūnui trūko darbo patirties, todėl buvo pasiūlyta įmonėje organizuoti Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo programą. Taip buvo sudarytos sąlygos jaunam absolventui įgyti darbo įgūdžių ir įsitvirtinti naujoje darbo vietoje.
Iš projekto – tiesiai į nuosavą verslą
Kotryna kreipėsi į Utenos skyriaus specialistus konsultacijos dėl galimybės įgyti paklausią profesiją darbo rinkoje, nes nusprendė dalyvauti profesinio mokymo priemonėje, permanentinio makiažo mokymo programoje, finansuojamoje iš Europos socialinio fondo projekto „Išlik darbo rinkoje“.
Sėkmingai baigusi minėtą mokymo programą, Kotryna įgyvendino savo svajonę – įsteigė grožio saloną „Kotrynėlės studija“. Mergina džiaugiasi, kad darbe nėra rutinos, ji gali realizuoti save, klientų netrūksta ir jau galvoja apie tolesnius salono vystymo planus bei karjeros galimybes.
Lietuvos darbo biržos įgyvendintuose Europos socialinio fondo lėšomis finansuotuose projektuose pagal 2007–2013 m. Žmogiškų išteklių plėtros veiksmų programą dalyvavo 268 tūkst. bedarbių, iš jų kas antras turi nuolatinį darbą.
Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – didinti gyventojų kokybišką užimtumą.