DELFI nusprendė išsiaiškinti, ką apie mus žino ir mano svetimšaliai. Pasikalbėjus su užsieniečiais paaiškėjo, kad dauguma pačioje Lietuvoje vyraujančių stereotipų apie mūsų šalį ir jos piliečius – laužti iš piršto. Užsieniečiai mus vadina gražių moterų, didingos kultūros, istorijos ir perspektyvios ekonomikos šalimi, apie kurią sužino ne tik viešnagių metu, bet ir iš animacinių filmukų.
Įsiminė mero pasivažinėjimas tanku ir didi sostinės istorija
Štai pavyzdžiui britas Andrėjus pasakojo žinantis, kad Lietuva buvo Sovietų Sąjungos dalis, o jos sostinė prasideda V raide. Taip pat vaikinui įsiminė išgirsta istorija, kai sostinės meras netinkamoje vietoje pastatytą automobilį pervažiavo su tanku.
Apie Lietuvą nedaug žinantis prasitarė ir belgas Damienas. Vaikinas tikino domėjęsis tik Vilniumi, tad šį miestą vadina įspūdinga istorine vieta.
„Dar žinau, kad Lietuva turi gerą krepšinio komandą. Ir, berods, ledo ritulio? Nebeatsimenu, – šyptelėjo belgas – Dar žinau, kad nuo sausio mėnesio Lietuva bus euro zonoje. Man gėda, bet tai viskas.“
Vadina palankia verslui ir svetinga šalimi
Kur kas gausesnėmis žiniomis žibėjo Lietuvoje viešėję užsieniečiai. Pavyzdžiui, amerikietis Jeffas įsitikinęs, kad Vilnius – viena gražiausių vietų pasaulyje.
„Turite vieną gražiausių kultūrų ir gražiausius žmones pasaulyje. Mano patirtis rodo, kad lietuviai yra labai svetingi ir mielai aprodo savo šalį svetimšaliams. Šios savybės puikiai atsispindi ir verslo rinkoje, kur supratimas ir pasitikėjimas yra svarbiausios savybės. Aš manau, kad tai paaiškina, kodėl Lietuva yra verslui tinkama šalis ir turi vieną perspektyviausių ekonomikų pasaulyje“, – patikino amerikietis.
Jam pritarė ir kanadietė Cynthia. Ji prisipažino, kad didžiuotųsi būdama lietuvė.
„Turite gražią kalbą. Žinau, kad jos šaknys – Indijoje. Visi žmonės, kuriuos sutikau Lietuvoje, buvo malonūs, atviri, draugiški ir svetingi. Mane labai sudomino Lietuvos istorija. Girdėjau, kad kadaise tikėjote į gamtą, vėliau atsivertėte į krikščionybę. Man taip pat labai patiko ir Lietuvoje stovinčios pilys. Manau, šaltasis karas išbandė Lietuvos žmones ir padarė įtaką jų mentalitetui ir kultūrai. Mane stebina, kaip tokia maža tauta sugebėjo išsaugoti savitumą“, – stebėjosi mergina.
Didelį įspūdį jai paliko ir prekybos centrų dydis – merginą nustebino tai, kad juose telpa net čiuožykla. Ji taip pat patikino pamėgusi lietuvišką alų, muziką ir maistą – iki šiol atsimena ananaso formos desertą.
Brazilams Lietuva įsiminė po animacinio filmuko
DELFI kalbinti brazilai stebino savo šmaikštumu. Štai Gustavas Paim Rodriguesas paklaustas, ką žino apie Lietuvą netruko atšauti – „Tai šalis, tiesa?“. Tuo tarpu jo kraštietė Vanessa Yee pridūrė žinanti, kad ji yra Europoje.
O štai brazilas Alexssandro Mello Furtado nustebino savo žiniomis. Pasirodo, kai jis buvo vaikas, dažnai žiūrėdavo animacinį filmuką „Pertrauka“, kuriame pati labiausiai erzinanti mergaitė dažnai minėdavo, kad kolekcionuoja lietuviškus šaukštus.
„Taip pat žinau, kad tai Rytų Europoje esanti šalis, buvusi Sovietų Sąjungos dalis. Manau, kad, pagal Europos standartus, Lietuva laikoma neturtinga šalimi, bet esu įsitikinęs, kad joje padėtis geresnė nei Brazilijoje. Taip pat girdėjau, kad tai labai labai šalta šalis. Tačiau nežinau, kokia kalba joje kalbama. Spėju, lietuvių?“, – šyptelėjo brazilas.
O štai Lietuvoje lankęsis brazilas Davi De Jesus Cao prasitarė, kad iki viešnagės mūsų šalyje jis apie Lietuvą nebuvo girdėjęs nieko, net apie krepšinį. Tačiau prieš kelis mėnesius didžiausia Brazilijos televizija parodė reportažą iš sunkumų kilnotojų varžybas, kurį laimėjo lietuvis. Brazilas juokavo, kad nuo to laiko net jo brolis tapo lietuvio ir Lietuvos gerbėju.
Italai žavisi mūsų moterimis
Italijoje vyrų paklausus apie Lietuvą, daugelis jų pasakys, kad tai – unikali šalis, gimdanti vien nerealaus grožio mėlynakes šviesiaplaukes.
„Tačiau tai dar ne viskas. Juos ypač keri lietuvių drąsa, savarankiškumas, noras dirbti ir kažko pasiekti. Jie žavisi mūsų emancipacija, kuri netrukdo būti meilioms, ištikimoms draugėms ir mylinčioms žmonoms“, – pasakojo Italijoje besilankiusi lietuvė Roma.
Norvegai Lietuvą renkasi savaitgalio kelionėms
Antrame pagal dydį Norvegijos mieste susibūrusios lietuvių bendruomenės pirmininkė Edita Jakubkienė pasakojo, kad dauguma jos sutiktų norvegų, kuriems yra tekę lankytis Lietuvoje, mūsų šalimi liko sužavėti.
„Norvegai žino, kad lietuviai yra darbštūs, kruopštūs ir kad visose situacijose randa išeitis. Pažįstu norvegų, kurie į Lietuvą atvyksta praleisti čia savo savaitgalį ar specialiai į krepšinio rungtynes. Prieš metus Bergeno dienose pristatėme ir lietuvišką virtuvę, tai buvo nuostabi šventė su džiugiomis nuotaikomis ir šypsenomis“, – pasakojo moteris.
Ukrainiečiai vertina ištikimybę ir draugystę
DELFI kalbintas Kijevo gyventojas Danila Benatovas prasitarė, kad eiliniai ukrainiečiai apie Lietuvą žino labai mažai.
„Vyresnioji karta, žinoma, atsimena daug prekės ženklų: televizorius, šaldytuvus, trikotažą. Sabonį, Adomaitį, Banionį ir Budraitį – pastarieji trys man pačiam labai patinka. Poilsį Druskininkuose ir Palangoje. Atskirai atsimena pieno ir mėsos produktus, kurie buvusioje TSRS buvo vienos geriausių kokybės. Jaunimas žino apie Lietuvą kur kas mažiau. Vis tik gauti vizą ne taip lengva, o jaunimui patinka spontaninės kelionės – na, susikrovei daiktus ir važiuoji. Bet visi, kurie bent kartą lankėsi Lietuvoje, visam laikui ją įsimyli.
Be to, šiuo metu Lietuva ir Lenkija – ištikimiausios Ukrainos draugės tarptautinėje arenoje. Spaudoje galima dažnai pamatyti formuluotę, kad ES, išskyrus Lietuvą ir Lenkiją, išdavė Ukrainą. Šią draugystę ukrainiečiai labai vertina.“
Kinai žino krepšinio rinktinę ir J. Kazlauską
Kinijos sostinėje jau ketvertus metus gyvenantis ir dirbantis Rokas Liutkevičius pasakojo, kad dažniausiai kinų žinios apie Lietuvą apsiriboja tik žinojimu, kad tokia šalis egzistuoja.
„Dėstydamas lietuvių kalbos ir kultūros kursą kinų studentams pasakoju apie Lietuvą kiekvieną savaitę. Grupelės kinų studentų lankosi Lietuvoje kasmet ir, esu tikras, žavisi, gerbia ir teigiamai atsiliepia apie mūsų šalį.
Tiesa, dauguma vietinių gyventojų apie mažąsias Europos valstybes žino nedaug. Dažnas kinas yra girdėjęs Lietuvos vardą, bet neretai žinios apie mus tuo ir baigiasi. Paprastai kinai žino mūsų krepšinio rinktinę, nemažai galbūt dar ir apie Joną Kazlauską.
Tiesa, nuostabūs Lietuvos Respublikos ambasados darbuotojai, lietuvių kalbos kursai universitete, ne vienas sėkmingas lietuvis verslininkas, po truputį garsina Lietuvą net ir tolimo joje Rytų Azijoje“, – patikino R. Liutkevičius.
Maltiečiai mano, kad esame Rusijos dalis
Lietuvių bendruomenės Maltoje viceprezidentė Erika Noreika patikino galinti pateikti kelias skirtingas maltiečių nuomones.
„Vietiniams gyventojams, ypatingai vyresnio amžiaus, Lietuvos vardas asocijuojasi su Rusija (tiksliai negalėdami pasakyti kurioje žemėlapio dalyje Lietuva randasi, klausia kaimyninių šalių pavadinimų, kadangi Latvija ir Estija tokiems asmenims nieko nepasako, tenka paminėti kaimynę Rusija, su kuria vėliau Lietuva yra tapatinama).
Vietiniai gyventojai, kurie žino kur yra Lietuva ir netgi nurodo Lietuvos sostinę Vilnių, dažniausiai dirba turizmo srityje, spaudoje, politikoje ar kitoje panašioje sferoje, arba jiems yra tiesiog tekę keliauti po Baltijos šalis. Deja, tokių žmonių nėra labai daug.
Viena vietinė gyventoja (žurnalistė) paminėjo, kad apie tokias šalis kaip Lietuva, mokyklose ir universitetuose nėra pasakojama arba mokomasi, todėl žmogus turi pats domėtis apie kitas pasaulio valstybes, norint daugiau apie jas sužinoti“, – pabrėžė Maltoje gyvenanti lietuvė.
Islandai sužavėti gamta ir aptarnavimo kokybe
Nors lietuviai Islandijoje pagal dydį yra antra imigrantų grupė po lenkų (2013 m. duomenimis Islandijoje yra virš 1600 lietuvių ir apie 9000 lenkų), Islandijos lietuvių bendruomenės Tarybos pirmininkė Jurgita Motiejūnaitė pasakojo, kad jų saloje yra palyginti mažai. Vieni iš jų atvažiavę laikinai padirbėti, kiti – čia sukūrę šeimas ar net priėmę Islandijos pilietybę.
„Islandų susidūrimo laipsnis su Lietuva ir lietuviais yra skirtingas. Vieni yra tik skaitę laikraštyje ar girdėję per kitas medijos priemones apie įstatymams nusižengusius lietuvius (daugiausiai susiję su narkotikais, chuliganizmas ar nužudymai. Nors tokių nusižengimų skaičius nedidelis skaičius, bet tokie įvykiai labai garsiai nuskamba), kiti turi lietuvių draugų, bendradarbių ar sutuoktinių, treti yra ir apsilankę Lietuvoje, todėl jų žinių apie Lietuvą lygis irgi yra labai skirtingas. Yra islandų, kurie lietuvius, kaip ir kitus imigrantus, kaltina atimant darbo vietas iš islandų, yra ir laikančių lietuvius labai gerais, pareigingais, kūrybingais ir atsakingais žmonėmis. Pasitaikantis priešiškas islandų nusiteikimas yra labiau orientuotas į imigrantus, nei konkrečiai į lietuvius. Draugiškumas Lietuvai ir lietuviams yra susijęs su konkrečiais pažįstamais lietuviais. Tie islandai, kurie yra buvę Lietuvoje, yra ypatingai sužavėti gamta, istoriniais pastatais, muziejais, aptarnavimo kultūra ir maistu bei jo pasirinkimo gausa“, – pasakojo Islandijoje gyvenanti lietuvė.