Likimo posūkis – benamystė

Vien sostinėje galėtų būti apie 1 tūkst. žmonių, kurie neturi nuolatinės gyvenamosios vietos – tokią statistiką „Likimo posūkiai" tinklalaidėje atskleidė Vilniaus arkivyskupijos „Caritas" direktoriaus pavaduotoja socialiniams centrams ir programoms Aida Karčiauskienė. Moteris, dirbusi ir laikinųjų nakvynės namų vadove, laidoje sakė, kad didžioji dalis benamių – vyrai.

„Moterys benamystėje sudaro apie 20 proc. Jų benamystė vadinama paslėpta, nes jos prieglobstį dažniau randa tarp draugų, giminaičių. Būna, kad patiria smurtą ir vis tiek gyvena su smurtautoju, kad netektų išeiti iš namų", – tinklalaidėje pasakojo pašnekovė.

Vis tik, ji pabrėžė, kad benamiai – labai skirtingi. Tiesa, galima rasti ir juos vienijančių dalykų.

„Šie žmonės, kaip ir likusi visuomenės dalis, turi skirtingus charakterius, temperamentus, intelektą, pomėgius. Tačiau pastebime, kad juos „vienija" tokie dalykai kaip sunki vaikystė, psichikos ligos, kartais – priklausomybė", – teigė ji.

Daugiau apie benamystę, jų problemas bei benamių integraciją į visuomenę žiūrėkite „Likimo posūkiai" tinklalaidėje.