Vieni lyderių Europoje
Štai, remiantis pernai „Vilmorus“ darytu tyrimu, internetu lošė 41 proc. azartinius lošimus išbandžiusių respondentų. Tačiau bėda ta, kad greta legaliai Lietuvoje veikiančių bendrovių savo paslaugas reklamuoja ir internete siūlo Lietuvoje licencijos neturinčios bendrovės.
Griežtinant kovos su nelegaliais internetinių lošimų organizatoriais metodus, tobulėja ir nelegalių lošimų operatorių naudojami būdai apeiti blokavimo priemones ir išlikti rinkoje.
Užblokavus nelegalaus operatoriaus tinklapio domeno vardą, po kurio laiko atsiranda naujas (papildytas skaitmenimis arba raidėmis) domeno vardas, nukreipiantis vartotoją į identišką užblokuotajam nelegalų tinklapį, kuris nesiskiria nuo užblokuotų. Vartotojas prisijungti prie jų gali su senais prisijungimo duomenimis, paskyra išlieka nepakitusi, piniginės lėšos nepradingsta. Šie tinklapiai dar yra vadinami klonais arba veidrodžiais (mirror).
Viena veiksmingiausių priemonių – atsiskaitymų už dalyvavimą nelegaliuose internetiniuose lošimuose blokavimas, kuris žymiai apsunkina galimybes dalyvauti šiuose lošimuose. Užblokavus atsiskaitymus lošėjai neturi galimybių papildyti savo sąskaitos arba atsiimti iš ten esamų lėšų.
„Per pastaruosius metus pagal nelegalių lošimo svetainių blokavimą padarėme didelį šuolį lyginant su Europos šalimis. Tai patvirtina padažnėję kreipimaisi į mūsų tarnybą dėl to, kad lošėjai negali prisijungti ir atgauti įmokėtų lėšų. Matyti, kad mūsų taikomas veiklos modelis pažangus“, – džiaugiasi Lošimų priežiūros tarnybos direktorius Virginijus Daukšys.
2020-ųjų vasaros viduryje bendras viešai skelbiamų blokuojamų URL adresų skaičius visoje Europoje siekė 93,6 tūkst. Šiuo metu Lietuvoje jau yra užblokuota gerokai virš 650 nelegaliai veikiančių lošimo svetainių.
Mūsų šalis Europos kontekste pasižymėjo beveik 200 procentų išaugusiu blokuojamų domenų skaičiumi, lyginant jį su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu ir šiuo aspektu ją lenkė tik kaimyninė Latvija. Šioje srityje noriai bendradarbiauja ir Lietuvoje licencijuoti lošimų organizatoriai, kurie teikia informaciją apie nelegalius konkurentus rinkoje.
Visoje Europoje blokuojamų domenų sąrašai tampa vis svarbesne priemone, priežiūros institucijoms kovojant su nelicencijuota nuotolinių lošimų veikla.
Nelegalių lošimų rizika
Nuo 2016 m. mūsų šalyje legaliai nuotolinių lošimų paslaugas gali teikti Lietuvoje licencijuotos lošimų bendrovės, tačiau nelegalūs nuotoliniai lošimai mūsų šalyje vis dar kelia lošėjų susidomėjimą ir traukia lošti rizikingai.
Svarbu pabrėžti, kad lošimas neaiškaus turinio ir organizatorių lošimų svetainėse yra pačių lošiančiųjų atsakomybė ir šiuo atveju, priešingai nei lošiant legaliose lošimų svetainėse, lošėjų teisių niekas negina, ginčo atveju lošėjų skundai dėl prarastų pinigų taip pat nenagrinėjami.
Nelegaliai veikiantys lošimų organizatoriai yra nuolat traukiami į Lošimų priežiūros tarnybos Nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašą, blokuojamos visos finansinės operacijos, vis daugiau pasaulyje gerai žinomų mokėjimų vykdytojų, elektroninių piniginių atsisako teikti savo paslaugas licencijos neturintiems operatoriams, tad, didelė tikimybė, kad lošėjas susidurs ir su finansinėmis problemomis, norėdamas atgauti savo lėšas.
Be to, nėra jokių duomenų apie tai, ar nelegaliose svetainėse yra saugomi lošėjų asmens duomenys, ar yra paisoma draudimo neleisti lošti nepilnamečiams, ar veikia probleminių lošėjų apsaugos priemonės.
Nepaisant minėtų rizikų, retas lošėjas susimąsto, kad rinkdamasis ne legaliai Lietuvoje veikiančius ir sąžiningai mokesčius mokančius lošimo organizatorius, o lošdamas nelegaliose interneto svetainėse, stipriai didina „šešėlinę“ rinką.
Taip į valstybės biudžetą yra surenkama gerokai mažiau mokesčių, kurie „iškeliauja“ į užsienį, užuot surinktos lėšos būtų skiriamos krašto apsaugai, viešajai tvarkai ir sveikatos, visuomenės, socialinei apsaugai, švietimui, globai, rūpybai, sportui, kultūrai, ir daugeliui kitų sričių.
Anot V. Daukšio, paprastai tie žmonės, kurie lošia pramogai, neturi problemų dėl lošimo, jie neieško nelegalių svetainių. Tokiomis susidomi ir blokavimus bando apeiti lošėjai, turintys problemų ar būdami apsiriboję nuo lošimų.
„Tai ne tik Lietuvos, o visos Europos problema – nelegalios reklamos ir pasiūlos problema“, – pasakoja V. Daukšys. „Lošimo organizatoriams, nelegaliai siūlantiems savo lošimo paslaugas viena iš alternatyvų yra įsigyti licenciją Lietuvoje ir veikti legaliai.
Dalis bendrovių mielai pradėtų vykdyti nuotolinius lošimus Lietuvoje legaliai ir įsigytų licencijas, tačiau patrauklumo trūksta. Pagal dabar galiojantį įstatymą, Lietuvoje norint vykdyti nuotolinius lošimus, privaloma turėti 20 fiziškai veikiančių stacionarių lažybų punktų, arba 10 automatų salonų, arba 1 kazino, arba 5 totalizatoriaus punktus.
Tai tam tikras slenkstis, žinant, kad Lietuvos rinka nėra tokia didelė. Bendrovės nesiryžta investuoti, nes fizinės lošimų vietos tampa vis mažiau patrauklios. Vis daugiau žmonių lošia internete“, – teigė V. Daukšys.
Pirmas žingsnis problemos sprendimo link
Jokia paslaptis, auga ne tik lošimo verslo pajamos, kurios 2019 metais pirmą kartą perkopė 100 milijonų ir metų pabaigoje siekė 112,6 mln. eurų, bet ir ieškančių pagalbos nuo lošimo sukeltų problemų gretos.
Kaip žinia, nuo 2017 m. gegužės 1 d. asmenų prašymai neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose registruojami Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre (ASGLA). Remiantis šio registro duomenimis, vidutiniškai per parą gaunama 16 savanoriškai užpildytų prašymų nebeleisti lošti (apie 480 prašymų per mėnesį). Pvz., 2020 m. lapkričio mėnesį buvo gauta 482 prašymai ir bendras prašymų skaičius išaugo nuo 16 382 iki 16 864. Per trejus metus net kelis kartus išaugo skaičius asmenų, nebenorinčių lošti ir savanoriškai pateikusių prašymą apriboti jų tokias galimybes.
Pavyzdžiui, 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre įregistruota 2580 prašymų neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, dabar tokių asmenų – 6,5 karto daugiau (2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis – virš 17 tūkst.).
„Žinoma, nerimą kelia vis didėjantis pateikiamų prašymų dėl apsiribojimo nuo lošimų skaičius. Jis liudija, kad dalis visuomenės azartinius lošimus linkusi vertinti ne kaip pramogą, o kaip uždarbio šaltinį, kuris vėliau gali sukelti priklausomybes“, – pastebi V. Daukšys. Kitą vertus, toks registras – pirmas žingsnis problemos sprendimo link.
„Apsiribojus potraukis lošti nedingsta, tačiau klientui kartais pakanka tik žinoti, kad jis negalės patekti į lošimo vietą ar gauti lošimo paslaugų internetu – ir tai padeda susivaldyti“, – teigia Lošimų priežiūros tarnybos vadovas. Tai, kad kreipiasi vis daugiau su problemomis susidūrusių asmenų parodo ir tai, jog žmonės žino, kur gali kreiptis, vis daugiau asmenų supranta, kuo užsiima Lošimų priežiūros tarnyba. Remiantis „Vilmorus“ apklausa, apie 70 proc. žmonių yra nurodę, kad žino mūsų tarnybos veiklą. Tokia statistika džiugina, visuomenė vis labiau pasitiki Priežiūros tarnyba ir žino, kur galima kreiptis bei sulaukti pagalbos“, – kalbėjo V. Daukšys.
„Europos Sąjungoje esame vieni iš lyderių dėl šioje veikloje taikomų priemonių. Turime ASGLA registrą, įtvirtintą įstatymu, prieš tai visa tai buvo savanoriška veikla, savanoriškas registras, kuris efektyvus buvo tiek, kiek geranoriškai prie to prisidėdavo lošimų organizatoriai, jis nebuvo pakankamai efektyvus.
Iškalbingas faktas: nuo 2011 metų iki 2017-ųjų buvo registruota tik apie 5000 prašymų neleisti lošti. Palyginimui – dabar vien per metus gaunama apie 5-6 tūkst. prašymų.
Lošimų priežiūros tarnyboje nuolat dirba du konsultantai-psichologai Olegas Mackevič ir Tatjana Veromej, kurie teikia konsultacijas probleminio lošimo klausimais lošiantiems asmenims ir jų artimiesiems.
Vykdydami projektą Nebenoriu-losti.lt, psichologai organizuoja ir švietėjišką veiklą, rūpinasi socialine reklama, informaciniais leidiniais azartinių lošimų tema, rengia paskaitas psichikos sveikatos ir švietimo sistemos specialistams, moksleiviams ir jų tėvams. Daugiau apie prašymų neleisti lošti pateikimo būdus ir kitą reikalingą informaciją galima rasti čia: www.nebenoriu-losti.lt.
Skyrė beveik pusės milijono eurų baudą
Su metais į Lošimų priežiūros tarnybos rankas patenka vis daugiau reguliavimo sričių – 2017 m. įsigaliojus naujos redakcijos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymui, Lošimų priežiūros tarnyba tapo viena iš dvylikos institucijų visoje Lietuvoje, paskirtų atsakingomis už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją mūsų šalyje.
Jokia paslaptis, kad azartinių lošimų sektorius pinigų plovimo srityje yra įvardinamas kaip vienas iš rizikingiausių dėl didelio grynųjų pinigų srauto (fizinėse lošimo vietose draudžiama atsiskaityti mokėjimo kortele) ir dėl paprasto bei lengvai suprantamo mechanizmo.
Visos lošimus ir loterijas organizuojančios bendrovės yra atsakingos už prevencijos priemonių įgyvendinimą, o Lošimų priežiūros tarnyba – už šių priemonių įgyvendinimo priežiūrą: kaip lošimo namuose registruojami įeinantys asmenys, kaip tikrinami jų dokumentai, taip pat, kaip visose lošimo vietose registruojami laimėjimai bei įmokėjimai, kai pasiekiama 1000 eurų riba, kaip lošimo vietos „pažįsta savo klientus“, ar jos atkreipia dėmesį į įtartinas operacijas, ar jas identifikuoja ir ar apie jas praneša Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai.
„Lošimų priežiūros tarnyba šioje vietoje ne tik kontroliuoja, bet ir padeda rinkai – vedame mokymus, konsultuojame šioje srityje. Iš pradžių buvo jaučiamas didelis pasipriešinimas ir nežinia tarp verslo atstovų, kaip reikės dirbti. Lošimų priežiūros tarnyboje dirba išties stiprūs ir kompetentingi specialistai, kurie pasiryžę padėti perprasti naujoves ir konsultuoti įvairiais iš to kylančiais klausimais“, – tvirtino V. Daukšys.
Lošimų priežiūros tarnybos direktorius pasakojo apie 2018 m. atliktą specialųjį patikrinimą vienuose lošimo namuose. Jo metu buvo vertinta, kaip bendrovė laikosi azartinių lošimų organizavimo, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos keliamų reikalavimų.
Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovei priklausančiuose lošimo namuose 3 lošėjai per 14 valandų atliko grynųjų pinigų keitimus į žetonus už 42,2 tūkst. Eur sumą. Šios operacijos nebuvo užregistruotos registracijos žurnale.
Vadovaujantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, bendrovė privalėjo pakartotinai nustatyti tapatybę klientų, kurie per parą atliko susijusias grynųjų pinigų keitimo į žetonus operacijas, kurių suma viršija 1000 eurų. Nustačius tapatybę, tokios piniginės operacijos turėjo būti nuolat ir nedelsiant registruojamos registracijos žurnale.
Toks įstatymo nepaisymas laikomas šiurkščiu Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimu.
Lošimų priežiūros tarnyba priėmė sprendimą skirti lošimo namams 495,9 tūkst. eurų baudą, kuri nėra maksimali. Didžiausia bauda, kuri įmonėms Lietuvoje gresia už įstatymo pažeidimus, gali siekti iki 1,1 mln. eurų.
Žinoma, bendrovė nesutiko su tokiu sprendimu, jis buvo skundžiamas teismui. Prasidėjo teisminiai procesai, kurie tebesitęsia iki šiol.
Daugiau kontrolės – daugiau skaidrumo
2021-aisiais Lošimų priežiūros tarnyba skaičiuos jau savo veiklos dvidešimtmetį, o azartinių lošimų ir loterijų rinką per pastaruosius kelerius metus palietė esminiai ir reikšmingi pokyčiai.
Priežiūros funkcijas palengvina naujų technologijų plėtra – nuo 2019 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pataisoms, įstatymu pradėta reglamentuoti žaidimų žaidimo automatais tvarka ir Priežiūros tarnybai pavesta vykdyti šios srities priežiūrą, taip pat – liepą įsigaliojo privalomas dokumentų tikrinimas visose lošimo vietose ir draudimas į jas įleisti nepilnamečius.
Taip pat nuo 2019 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo ir pakeitimai, kurie suteikia galimybę lošimus lošimo automatais organizuojančioms bendrovėms sujungti visus eksploatuojamus lošimo automatus į vieną sistemą, teikiant šių automatų veikimo duomenis Lošimų priežiūros tarnybai.
Aktyviai veikiama ir kitose srityse – įgyvendinant sukčiavimo sporte prevenciją ir galimomis priemonėmis prisidedant prie efektyvios kovos su sukčiavimu sporte, plečiant elektroninių paslaugų spektrą, vykdant žaidimo automatų priežiūrą ir įgyvendinant kitas priskirtas naujas funkcijas.
Visos šios ir kitos permainos neabejotinai susijusios su esminiu siekiu stiprinti lošėjų ir jų teisių apsaugą, užtikrinti skaidrų ir efektyvų šios verslo srities reguliavimą.