Didesnei grąžai – akcijos
Ekspertas, „Myriad capital“ vykdomasis direktorius Džiugas Vaitkus aiškino, kad prieš pradedant investuoti bendrai svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius aspektus. Tai yra rizikos toleranciją, investavimo tikslus bei laikotarpį, per kurį planuojama investuoti.
„Visų pirma, kiekvienas investuotojas turi gerai suprasti savo rizikos toleranciją. Ar esate pasiruošę priimti didesnę riziką mainais į potencialiai didesnę grąžą, ar siekiate stabilumo ir norite apsisaugoti nuo didesnių svyravimų? Kiekvieno investuotojo noras uždirbti gali būti vienodas, tačiau rizikos toleravimas yra labai individualus, todėl svarbu rasti balansą tarp norimos grąžos ir priimtinos rizikos“, – sakė jis.
Taip pat, kaip pabrėžė, būtina apibrėžti savo investavimo tikslus ir laikotarpį.
„Jei lėšas planuojate investuoti trumpesniam laikotarpiui, geriau rinktis saugesnėmis laikomas turto klases, tokias kaip fiksuoto pajamingumo vertybiniai popieriai (obligacijos), pinigų rinkos fondai ar bankų indėliai. Šios priemonės dažniausiai suteikia didesnį saugumą ir mažesnį kintamumą.
Jei investuojate ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, 5 metams ar ilgiau, didesnę grąžą, bent jau vertinant istoriškai, yra generavusios akcijos. Kuo ilgesniam laikotarpiui investuojate akcijų rinkose, tuo didesnė tikimybė bus gauti vidutinę grąžą, nepaisant, jeigu, pavyzdžiui, vienais metais akcijų rinkos sugeneruotų 20 proc. prieaugį, o kitais metais kristų 15 proc.“, – teigė jis.
Visgi, kaip pabrėžė, svarbiausia, prieš priimant bet kokį investavimo sprendimą, įvertinti savo asmenines finansines aplinkybes ir galimybes bei išsiaiškinti, kokie tikslai ir rizikos tolerancija kiekvienam yra tinkamiausi.
Šimkus: reikia kantrybės ir neišsigąsti trumpalaikių svyravimų
„Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus tikino, kad norint įdarbinti pinigus vos keliems metams ar norint turėti daugiau užtikrintumo dėl būsimo uždarbio, vertėtų pasvarstyti apie valstybės taupymo lakštus, valstybių obligacijas ar kitas saugias palūkanas mokančias priemones.
„Obligacijų trukmę tokiu atveju reiktų derinti prie planuojamo investavimo laikotarpio.
Valstybių obligacijų pajamingumas šiuo metu svyruoja 2-6 proc. priklausomai nuo šalies ir trukmės. Norint didesnės grąžos reiktų dairytis į įmonių obligacijas, kur galima tikėtis 7-12 proc. palūkanų, tačiau ir rizikos lygis yra gerokai didesnis. Be to įmonių obligacijos neretai yra mažiau likvidžios, todėl prireikus pinigų, parduoti obligacijas ankščiau laiko gali būti keblu.
Jei ilgesniam laikotarpiui investuojam pinigus, kurių mums greitai neprireiks, verta pagalvoti apie akcijas – jų kainos gali ženkliai svyruoti, tačiau potenciali grąža yra aukštesnė“, – patarė jis.
Kaip tikino, istoriškai akcijų metinė grąžą, įskaitant ir dividendus, vidutiniškai siekia apie 10 proc., tačiau yra nepastovi, mat būna metų, kai rinka padvigubėja, būna dešimtmečių, kai akcijos neauga.
Ilguoju laikotarpiu akcijos gana stabiliai neša geresnę grąžą nei obligacijos, tačiau tam reikia kantrybės ir neišsigąsti trumpalaikių svyravimų.
„Ilguoju laikotarpiu akcijos gana stabiliai neša geresnę grąžą nei obligacijos, tačiau tam reikia kantrybės ir neišsigąsti trumpalaikių svyravimų.
Pradedančiajam investuotojui, kuris neketina užimti finansine analize, reiktų vengti individualių akcijų – turint vos vieną ar porą akcijų portfelio rizika bus pernelyg aukšta. Tačiau yra puikių alternatyvų, pasyvus investiciniai fondai ir biržoje prekiaujami fondai leidžia net ir palyginti nedidelėmis sumomis investuoti į platų akcijų krepšelį ar net į visą kažkokios šalies (ar net pasauli) akcijų biržą“, – teigė V. Šimkus.
Anot jo, toks investavimas leidžia gauti vidutinę visos rinkos grąžą, nes tiesiog investuojama į viską, nebandant atspėti, kam seksis geriausiai. Visgi, anot jo, renkantis fondą vertėtų atkreipti dėmesį į sandorio sudarymo ir valdymo komisinius, kurie paveiks investicijos grąžą.
„Pasyvus fondai paprastai turi mažesnius valdymo mokesčius. Be to renkantis fondą vertėtų pasidomėti dividendų/palūkanų politika. Dalis fondų išmoka dividendus ir taip investicija neša, kad ir nedidelį bet pastovų pinigų srautą.
Kiti fondai gautus dividendus reinvestuoja ir taip auga jūsų investicijų vertė. Investuojant ilgam laikotarpiui dividendus reinvestuojantys fondai dažniausiai būna pranašesni. Egzistuoja ne tik akcijų ar obligacijų fondai, jų būna beveik bet kokių turto klasių. Neretai gyventojams nežinoma, kad į NT, auksą arba net labai egzotiškas turto klases galima investuoti fondų pagalba“, – patarė jis.
Siūlo neieškoti stebuklų
Investuotojas Tautvydas Marčiulaitis „Delfi“ tikino, kad viskas, ką reikia žinoti pradedančiam investuotojui yra tai, kad jis privalo turėti diversifikuotą krepšelį bei bendrai investuoti periodiškai „nebandant ieškoti stebuklų ar gaudyti tendencijų“.
Pirkite plačiai diversifikuotus fondus, investuokite periodiškai, nesukite galvos dėl trumpalaikių svyravimų
„Pirkite plačiai diversifikuotus fondus, investuokite periodiškai, nesukite galvos dėl trumpalaikių svyravimų“, – sakė jis.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas anksčiau teigė, kad norintys grąžos galėtų apgalvoti investicijas į statybos įmonių akcijas.
„ECB mažins palūkanas, tad norint uždirbti pinigų sprendimas būtų statymas, kad atsigaus euro zonos statybų sektorius, ypatingai, regionuose, kur dominuoja kintamos palūkanos.
Tai – žemai kabantis vaisius, kur investuotojas gali lengvai ištiesti rankas ir pasiimti pinigus, o ne, pavyzdžiui, investuoti į auksą, kurį nuspėti gali būti labai sunku“, – sakė jis.
