Finansinę pagalvę sukaupti gali visi
Kiekvienas iš mūsų, greičiausiai, turime kažkiek kitokį finansinio saugumo suvokimą, tačiau, pasak „Swedbank“ finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, daugeliui tinkamas ir rekomenduojamas finansinis rezervas yra 3–6 mėnesių išlaidų dydžio santaupos: „Tokio laikotarpio turėtų pakakti rasti pajamų šaltinių netikėtai netekus darbo ar susirgus, o neplanuotai išleidus dalį pinigų, pavyzdžiui, automobiliui remontuoti, pavyktų po kažkiek vėl atsidėti santaupoms.“
Jai pritarė ir „Financial Lithuanians“ generalinis direktorius bei vienas iš įkūrėjų Emilis Abramavičius – pridėjo, jog minimaliomis išlaidomis laikomos būtinosios. Ilgainiui finansinė pagalvė turėtų didėti priklausomai nuo įsipareigojimų, bet, jo teigimu, neturėtų viršyti 12 mėn. būtinųjų išlaidų.
Šiuo metu minimalus neto atlyginimas į rankas siekia 709 eurus. Tai reiškia, kad tiek uždirbantis žmogus turėtų būti sukaupęs nuo 2127 iki 4254 eurų santaupų. Tačiau gaunant minimalias pajamas tai padaryti gali atrodyti neįmanoma.
J. Cvilikienė aiškina, kad vienas geriausių būdų taupyti – nustatyti automatinius pervedimus į atskirą sąskaitą vos gavus pajamų: „Taip būsime tikri, kad lėšos nuolat kaupsis. Turėti biudžetą ir jo laikytis irgi labai svarbu, tai padeda norint siekti finansinio stabilumo: matydami savo išlaidas galime nuspręsti, prioretizuoti, kas mums reikšminga, o ko galime atsisakyti. Labai svarbu būti nuosekliems, turėti tikslą, svarbu net pavadinimas – jei šį rezervą pavadinsime savo saugumo garantu, gal ir pinigus atidėti bus paprasčiau.“
Psichologinis nusiteikimas taupant tikrai labai svarbus, E. Abramavičius pataria pirma sumokėti sau: „Paprastas pavyzdys – gavus atlyginimą pervesti 10 % ar daugiau į atskirą sąskaitą, kurioje kaupiama finansinė pagalvė. Biudžeto valdymo būdų yra daug, bet čia vienas paprasčiausių žingsnių pradėti.“
Tai reiškia, kad kas mėnesį minimalų atlyginimą gaunantis žmogus į atskirą sąskaitą turėtų pervesti bent 70,9 euro. Labai svarbu iš tos sąskaitos neimti pinigų tol, kol neištiks nenumatytas įvykis ar priežastis, dėl kurios pinigai buvo taupomi, pavyzdžiui, netenkama darbo.
Neturint santaupų investuoti nepataria
Rūpindamiesi savo finansine sveikata, dažniausiai pradedame nuo saugumo užsitikrinimo – likvidžių santaupų rezervo nenumatytiems atvejams, būsto ir automobilio draudimų. Kitas žingsnis – pasirūpinti savo ir savo vaikų ateitimi, turimų pinigų vertės augimu. Anot J. Cvilikienės, pajutus, kad pamatiniu finansiniu saugumu pasirūpinta, galima pradėti galvoti apie kitas finansines priemones, kurios leistų reguliariai atidedant dalį lėšų investuoti ir į ateities saugumą.
„Labai svarbu, kad, visų pirma, santaupos būtų saugios, tad grynieji pinigai, matyt, paskutinis pasirinkimas. Daugelis indėlių yra drausti, juos lengvai galima panaudoti esant būtinybei, dažnai gyventojai juos renkasi saugumo pagalvei laikyti. Iš ilgalaikių investicijų Lietuvoje populiariausios investavimas į finansines priemones, nekilnojamąjį turtą“, – pridūrė „Swedbank“ atstovė.
E. Abramavičius priminė, kad turint sukauptą finansinę pagalvę papildomų santaupų nereikia. Pradedama taupyti periodiškai, mažomis sumomis, o vėliau įprotis tęsiamas. Paklaustas, kokia forma geriausia laikyti santaupas, pašnekovas išskyrė tikslus, kuriems jos numatytos: „Jei kalbame apie finansinę pagalvę, 3 mėnesių sumą, reikėtų pasirinkti eurus, dolerius ar pan. Jei reikia didesnės sumos – investuojame į likvidžius pasirinkimus. Jei kalbame apie taupymą ilgesnį laikotarpį specifiniam tikslui (buto įnašas, mašina, atostogos), manau, kad šiems pinigams turėtų būti taikomi likvidūs pasirinkimai.“
Norint greitai pasiekti santaupas būtina išskaidyti investicijas
Paklausta, ar investuoti pinigai gali būti laikomi finansine pagalve, J. Cvilikienė atsakė – ir taip, ir ne: „Tai geriau, nei neturėti lengvai pasiekiamo finansinio rezervo, tačiau išlieka rizika, kad skubiai prireikus pinigų negalėsime greitai jais pasinaudoti arba tai bus finansiškai nenaudinga, nes investicijos grąža apskaičiuota investuojant ilgesnį laiką.“
„Financial Lithuanians“ generalinis direktorius buvo griežtesnis: „Tai – melavimas sau. Investavimas neturint saugiklių anksčiau ar vėliau prives prie turto praradimo dėl netikėtų gyvenimo siurprizų.“
Jis pridūrė, kad šiuo metu galimybių investuoti – gana daug, ir tai turėtų būti pasirenkama priklausomai nuo žmogaus rizikos tolerancijos, tikslų bei patirties.
Jeigu norima turėti investicijų, kurių grąžą galima atsiimti bet kada prireikus, ir tokių, kurios grąžą duoda po ilgesnio laiko, „Swedbank“ investicijų strategas Vytenis Šimkus patarė investuoti į skirtingo likvidumo priemones. Investavus į likvidžius vertybinius popierius, fondus ar kitas aktyviai prekiaujamas priemones, jas galima gana greitai parduoti ir per porą dienų jau disponuoti savo lėšomis laisvai. Žinoma, rinkose kainos svyruoja, todėl vertė gali būti pasikeitusi ir galima patirti nuostolių (arba per anksti pardavus palikti pelną „ant stalo“).
„Logiška būtų bazinį finansinį rezervą turėti likvidžiausiomis ir saugiausiomis priemonėmis, o jau jį turint likusias lėšas investuoti. Investicijos gali būti finansinio rezervo dalis, bet ne kaip pirma gynybos linija nuo nenumatytų situacijų, – sakė V. Šimkus. – Taigi kiek rizikinga investuoti vien tik į nekilnojamąjį turtą ar dabar itin populiarias įmonių obligacijas, nes jos yra nelikvidžios ir jų realizavimas gali ilgai užtrukti.“