Rinka atsigauna
Keleto pastarųjų mėnesių tendencijos indikuoja apie tai, kad NT rinka pradėjo lipti iš duobės, kurios dugną matėme šių metų pradžioje, neseniai skelbė NT sandorius analizuojantis Registrų centras.
Teigta, kad žvelgiant į keleto pastarųjų mėnesiu rezultatus galima daryti išvadą, kad rinkai pavyko atsispirti nuo dugno, fiksuoto metų pradžioje.
Panašiai mano ir Lietuvos banko atstovai. Finansinio stabilumo departamento vyresnysis ekonomistas Daumantas Skinkys aiškino, kad pagrindinis pokytis įvyko dar vasarą, o dabar galima matyti, kad rinka toliau aktyvėja.
„2024 m. trečiajį ketvirtį buvo įsigyta beveik 10 tūkst. būstų – šiek tiek mažiau nei prieš metus, bet dešimtadaliu daugiau nei ankstesnįjį ketvirtį.
Gana tolygiai daugėja tiek senos, tiek naujos statybos būstų pardavimų. Nepaisant atsigavimo tendencijų, pardavimų lygis tebėra smukęs iki 2014 m. lygio. Rinkai tebesant žemumose, būsto kainų augimas yra stabilus. Naujausi rodikliai rodo 3 proc. metinį tempą. Kainų korekcijos, tikėtina, nebesulauksime, tad kainų lygis liks išaugęs“, – aiškino jis.
Ekonomistas svarstė, kad apskritai pagyvėjimą rinkoje labiausiai lemia pingantis skolinimasis.
„Vidutinė naujų būsto paskolų palūkanų norma nuo piko, pasiekto prieš metus, sumažėjo jau 1 proc. punktu.
Finansų rinkose tikimasi, kad per ateinančius metus EURIBOR norma turėtų mažėti dar bent procentiniu punktu ir toliau piginti skolinąmasi. Gyventojus būsto paskolas imti masina ir besitraukiančios paskolų maržos – nuo 2019 m. jos sumažėjo beveik 1 proc. punktu ir dabar siekia 1,5 proc.
Gyvybės būsto rinkai taip pat įpučia sparčiai augančios realios gyventojų pajamos. Vidutinis su paskola įperkamo būsto plotas per metus ūgtelėjo nuo 53 iki 58 kv. m. Vyraujant šioms tendencijoms, naujų būsto paskolų skaičius pasiekė ikipandeminį lygį, o paskolų vertė jau viršija 2021 m. piką“, – sakė D. Skinkys.
Vėl domisi būstais investicijai
„Ober Haus“ direktorius Audrius Šapoka tikino, kad rinkai pamažu atsigaunant pokyčiai jaučiami ir kalbant apie būstų įsigijimą investicijai. Didesnis susidomėjimas čia jaučiamas jau nuo liepos pabaigos.
„Pastebime atsigaunantį pirkėjų dėmesį būtent būstui investicijai. Tai vyksta nuo liepos pabaigos. Rugpjūtis ir rugsėjis yra tie mėnesiai, kurie ir bendrai rinkos aktyvume tikrai yra aktyvesni būsto rinkoje, o tuo pačiu, būsto pirkėjai, perkantys būstą investiciniai tikslais, pastaruoju metu yra aktyvesni“, – sakė jis.
Tam įtakos, kaip patikino, turi signalai dėl palūkanų normų mažėjimo.
„Tie, kurie yra suakumuliavę šiek tiek asmeninių lėšų, jie būstą investicijai perka su banko paskola. O tie, kurie turi daugiau lėšų, perka ir be banko paskolos.
Tipiniu pirkiniu pavadinčiau maždaug nuo 100 iki 250 tūkst. Eur, tai būtų vienas intervalas, kiek žmonės nusiteikę investuoti. Kitas – kai kaina prasideda nuo 300 tūkst. Eur. Pastarieji tokius būstus investuodami perka nuosavomis lėšomis“, – sakė A. Šapoka bei pridūrė, kad minėti būstai taip pat būna nuomojami.
Investuojantys į prabangesnius projektus NT perka ne dėl fiksuotos metinės ar mėnesinės grąžos, bet dėl saugaus kapitalo padėjimo ilgesniam laikotarpiui
„Investuojantys į prabangesnius projektus NT perka ne dėl fiksuotos metinės ar mėnesinės grąžos, bet dėl saugaus kapitalo padėjimo ilgesniam laikotarpiui“, – teigė įmonės direktorius.
Lietuvos banko atstovo teigimu, kol kas didesnis aktyvumas antriniam būstui stebimas ne Vilniuje, o likusioje Lietuvos teritorijoje.
„Aukštesnės palūkanos šiek tiek labiau apmaldė investicinius sandorius Vilniaus būsto rinkoje: 2020-2021 m. 31 proc. visų sandorių sostinėje buvo investiciniai, o skolinimui pabrangus jų dalis smuktelėjo iki 28 proc. ir iki šiol neatsigavo.
Kita dinamika stebima likusioje Lietuvos teritorijoje, kur investicinių sandorių dalis po trumpalaikio sumažėjimo jau atšoko į 2021–2022 m. lygį ir sudaro 23 proc. visų sandorių“, – sakė jis.
Įsigyjant turi svarbių kriterijų
Apie didesnį susidomėjimą būstu investicijai kalbėjo ir „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas.
„Nors didžioji dalis mūsų klientų įsigyja būstą asmeninėms reikmėms, pastaruoju metu pastebime ryškų aktyvumo padidėjimą ir tarp investuotojų.
Nuo šių metų liepos mėnesio būsto pardavimai vėl pradėjo augti, atspindėdami tiek didėjančią pirkėjų perkamąją galią, tiek augantį pasitikėjimą ekonomika.
Liepos–spalio laikotarpiu mūsų projektuose matėme padidėjusią investicinio turto paklausą – būstą investicijai įsigiję klientai sudarė 35 proc. visų mūsų sandorių. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį investicijai parduoti butai sudarė apie penktadalį visų pardavimų (21 proc.)“, – sakė jis.
Kaip tikino, investicinio būsto rinkoje jis pastebintis kelias tendencijas.
„Didžioji dalis investuotojų renkasi butus, kurių plotas siekia 30-50 kvadratinių metrų, o kaina svyruoja tarp 3–3,5 tūkst. eurų už kvadratinį metrą, priklausomai nuo lokacijos.
Investuojant į nekilnojamąjį turtą prioritetas dažnai teikiamas butams antrame arba trečiame namo aukštuose – tai siejama su didesniu patogumu ir patrauklumu nuomininkams. Gana dažnai kartu su butu įsigyjama ir parkavimo vieta.
Pastebime, kad investicinio būsto rinkoje perkami būstai, kurie pasižymi patraukliu kainos ir atsiperkamumo deriniu – investuotojai vertina ne tik nuomos grąžą, bet ir būsto likvidumą ateityje“, – teigė jis.
Investuotojų aktyvumas augs
„Ober Haus“ direktorius A. Šapoka prognozavo, kad, toliau palūkanoms riedant žemyn, tai drąsins pačią NT rinką.
Jeigu 6-12 mėn. laikotarpyje neturėsime didesnių sukrėtimų, o karas Ukrainoje nepasisuks netinkama linkme, būsto rinkos aktyvumas toliau augs. Taip pat didės ir investuotojų aktyvumas
„Jeigu 6-12 mėn. laikotarpyje neturėsime didesnių sukrėtimų, o karas Ukrainoje nepasisuks netinkama linkme, būsto rinkos aktyvumas toliau augs. Taip pat didės ir investuotojų aktyvumas“, – sakė jis.
LB ekonomistas D. Skinkys buvo panašios nuomonės.
„Krintančios palūkanos vėl turėtų didinti būsto kaip investicijos patrauklumą, tad galima tikėtis palaipsniui augsiančio investuotojų aktyvumo.
Kita vertus, mažai tikėtina, kad net ilguoju laikotarpiu bazinės palūkanos grįš į prieš karą matytą nulinę teritoriją, tad bendrai būsto kaip investicijos patrauklumas bus mažesnis nei ankstesnį dešimtmetį.
Be to, būsto nuomos kainos pastaraisiais metais augo lėčiau už būsto pardavimo kainas, o tai mažino būsto nuomos pajamingumą. Tai, savo ruožtu, gali vis daugiau potencialių investuotojų kelti abejonę, ar rinktis šią turto klasę kaip investiciją.
LB namų ūkių apklausos duomenys atspindi šią tendenciją: nors būstą kaip patraukliausią investiciją vis dar mato daugiausiai gyventojų, bet jų dalis 2022-2024 m. mažėjo“, – sakė jis.
