Finansų specialistai skaičiuoja, kad norint oriai gyventi pensijoje, reikėtų gauti 80 proc. pajamų, kurias kas mėnesį gaudavote prieš baigdami savo darbo karjerą. „Tam, kad užsitikrintume tokį pajamų lygį, tik „Sodros“ ir antros pakopos pensijos nepakaks – skaičiuojama, kad taip galima tikėtis sukaupti 40–50 proc. iki tol gautų pajamų. Kompensuoti šį skirtumą galime pasirinkdami trečią pakopą. Šiuo metu yra net trys būdai kaip kaupiant ir investuojant sukaupti daugiau“, – pranešime spaudai pataria INVL Pensija vadovė dr. Dalia Kolmatsui. Kuo anksčiau tai padarysime, tuo didesnės grąžos galime tikėtis.
Pirmas būdas: gyventojų pajamų mokesčio susigrąžinimas ir investavimas
Kaupiančius antros ir trečios pakopos pensijų fonduose, valstybė skatina papildomai. Šie gyventojai kasmet gali pasinaudoti lengvata ir susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Grąžintą sumą galima tiesiog išleisti arba vėl investuoti ir ilgalaikėje perspektyvoje uždirbti solidžią sumą. Kad būtų paprasčiau suprasti, panagrinėkime konkretų pavyzdį.
Jei kasmet gautume didžiausią įmanomą 300 eurų metinę GPM lengvatą, ji per 30 metų iš viso sudarytų 9 tūkst. eurų. Jei gautą sumą kasmet toliau investuotume su 5 proc. metine grąža, per minėtą laikotarpį bendra suma galėtų išaugti iki 20 tūkst. eurų (nevertinant galimo rinkų svyravimo ir mokesčių). Tik svarbu nepamiršti, kad GPM lengvatą, jei pinigai iš trečios pakopos fondų išimami neišlaikius nustatyto laiko ir nesulaukus tam tikro amžiaus, reikia grąžinti.
Be to, kaupiantiems antroje pakopoje maksimaliai, valstybė per metus prideda iki 235 eurų įmokų papildomai. Iš viso per metus valstybė gali prisidėti daugiau nei 500 eurų (300 eurų GPM lengvata + 235 eurų valstybės mokamas priedas). Per 30 metų tokia paskata sudaro apie 15 tūkst. eurų. Dar daugiau sukauptumėte, jei šiuos pinigus investuotumėte.
Antras būdas: darbdavio įmokos į pensijų fondus
Ar žinojote, kad darbdavys gali padėti jums kaupti pensijai, mokėdamas įmokas į jūsų pensijų sąskaitą, ir tai yra itin naudinga finansiniu požiūriu? Jei darbdavys svarsto du darbuotojų skatinimo būdus – skirti premiją ar įmoką į pensijų fondą, pastaruoju atveju pervedama suma būtų net 68 proc. didesnė nei darbuotojo „į rankas“ gaunama premijos suma, o darbo vietos kaštai išliktų tokie patys abiem atvejais.
Toks efektas gaunamas, jei įmokas į pensijų fondus perveda darbdavys ir jos neviršija 25 proc. darbuotojui apskaičiuotų metinių su darbo santykiais susijusių pajamų – tuomet įmokai į pensijų fondą netaikomi mokesčiai, kurie taikomi išmokant priedą prie atlyginimo. Žinoma, svarbu suprasti, kad šios įmokos yra skiriamos darbuotojų pensijai kaupti bei jų ilgalaikei motyvacijai didinti.
Pasak D. Kolmatsui, nors galimybę papildomai kaupti pensijai kaip motyvacinę priemonę dažniausiai pasiūlo darbdavys, tačiau esama atvejų, kai ją inicijuoja ir darbuotojai. „Tai yra itin racionalus pasirinkimas – jei yra investuojama 68 proc. didesnė suma, galiausiai sukaupta suma, jei kitos investavimo sąlygos yra tos pačios, taip pat yra 68 proc. didesnė“, – sakė D. Kolmatsui.
Šių metų pradžioje „INVL Asset Management“ užsakymu atlikto „Spinter tyrimų“ duomenys rodo, kad net 59 proc. šalies gyventojų motyvuotų darbdavio sprendimas mokėti įmokas jų vardu į trečios pakopos pensijų fondą.
Trečias būdas: uždirbame ne tik nuo įmokų, bet ir nuo palūkanų
Kaupimas pensijų fonduose leidžia ateičiai taupyti ne tik įmokas, bet ir uždirbti papildomą grąžą iš palūkanų. Žinoma, rinkos gali svyruoti, tačiau patirtis rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje investicijų vertė auga.
„Ne visi žino, kad investuojant uždarbį didina papildomas efektas, vadinamas sudėtinėmis palūkanomis. Kuo ilgiau kaupiama rinkoms kylant, tuo didesnę dalį sukauptoje sumoje sudaro uždirbtos palūkanos. Taip yra dėl to, kad investuojamos ir šios palūkanos, tad per ilgą laiką kaupiama suma pradeda augti ne tik nuo įmokų, bet ir nuo palūkanų uždarbio. Taip finansinių tikslų siekiama ir prie pensijai reikalingos sumos artėjama sparčiau“, – apibendrina D. Kolmatsui.
Kaip sudėtinių palūkanų efektas veikia praktiškai? Pavyzdžiui, jei investuojant vidutinis metinis uždarbis siektų 5 proc., po metų investuoti 100 eurų virstų 105 eurais, ši suma dar po metų investavimo – 110 eurų, dar po metų – beveik 116 eurų. Vis iš naujo kasmet investuojant sumą su palūkanomis, po 15 metų investuota suma padvigubėtų ir siektų beveik 208 eurus, o po 30 metų – išaugtų daugiau kaip keturis kartus iki 432 eurų.
Tuo tarpu, jei palūkanos nebūtų investuojamos, kasmet investuojami 100 eurų po tokio prieaugio tesiektų 105 eurus. „Nors tai yra teorinis modelis, o realybėje galutinis rezultatas priklauso nuo rinkų svyravimo, faktinės grąžos, pasirinkto investavimo rizikingumo, taikomų mokesčių ir kitų faktorių, jis rodo bendrą principą, kurį verta išnaudoti“, – sakė D. Kolmatsui.
Viena pirmaujančių turto valdymo bendrovių Lietuvoje „INVL Asset Management“ priklauso „Invaldos INVL“ grupei. Šios grupės įmonės valdo pensijų ir investicinius fondus, individualius portfelius, privataus kapitalo ir kitas alternatyvias investicijas. Grupės bendrovėms daugiau kaip 250 tūkst. klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo valdyti daugiau kaip 1,4 mlrd. eurų vertės turto.
Pastaba: šiame tekste pateikiami skaičiavimai yra pagrįsti teoriniais modeliais, ir tokios prognozės nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis. Investicijų pensijų fonduose vertė gali tiek kilti, tiek kristi, todėl investuotojas gali atgauti mažesnę nei investuotą sumą. Kaupiant pensijų fonduose yra taikomi mokesčiai.