Akcijų pirkimas neprofesionalams: ekspertas patarė, kaip nepasiklysti biržose

Kaip žinoti, kokioms sritims skirti ilgalaikes investicijas? Kada geriausias metas pirkti ir parduoti akcijas? Ar tikrai akcijų birža – tik pažengusių investuotojų reikalas? Galiausiai, kaip pagaliau sutaupyti, jei metai iš metų to padaryti niekaip nepavyksta?

Visa ko pagrindas yra vertinimas ir analizė

„Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas Vytautas Lapė sako, kad prieš žengiant investavimo keliu būtina žinoti, kaip analizuoti ir vertinti akcijas.

„Stebite akcijų rinkas, matote, kaip investuoja Jūsų draugai ir pažįstami, o gal ir patys jau investuojate į įmonių akcijas ar į fondus, tačiau norite žengti didesnį žingsnį savo investavimo procese, norite suprasti, ar konkreti akcija yra gera investicija, ar ne. Atsakymas į tai: akcijų analizė ir vertinimas, – sako V. Lapė. – Turbūt dažnai girdite patarimą, kad geriausia investicija yra investicija į gerą įmonę. Galiu pasakyti, kad tai – nebūtinai tiesa. Turiu omenyje ne tik populiarias, dažnai minimas stipriai kilusias akcijas, tokias kaip „Apple“, „Tesla“. Turiu omenyje geras įmones – augančias, besiplečiančias, su didėjančiomis pajamomis, pelnais, patraukliais produktais, stipria konkurencine padėtimi. Tačiau investicijos į tokias įmones nebūtinai yra geros investicijos. Kodėl? Nes ne Jūs vienas žinote, kad tai yra gera įmonė.“

Kas yra gera įmonė?

Banko investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas paaiškina: platesnis žinojimas, kad įmonė gera, reiškia, kad jos akcijas, greičiausiai, perka daug investuotojų. Tai kelia įmonės akcijų kainas, tad gali būti ir taip, kad kaina jau atitinka jų vertę, o gal net ir viršija.

„Sėkmingo investavimo sėkmė yra santykis tarp vertės ir kainos. Jūs turėtumėte investuoti į tokias akcijas, kurių didesnę vertę, nei tuo metu yra jų kaina biržoje, nujaučiate, matote ar apskaičiuojate. Tai taip pat reiškia, kad net ir „blogos“ įmonės, besitraukiančios, su besitraukiančiais verslais, gali būti gera investicija. Pavyzdžiui, jei įmonės akcijos rinkoje taip stipriai nukrenta, kad yra žemiau nei jų vertė, tai irgi gera investicija. Miniu žodį „vertė“. Nuo ko ji priklauso? Priklauso nuo to, ko tikitės iš įmonės ateityje, kokius prognozuojate jos ateities rezultatus. Vertė nepriklauso nuo praeities ar dabarties rezultatų. Vertė 100 procentų priklauso nuo to, ko tikitės iš ateities“, – paaiškina V. Lapė.

Banko atstovas priduria, kad įmonės praeities rezultatai itin svarbūs analizuojant, mat tai bene geriausias informacijos šaltinis bandant suprasti, kaip įmonė atrodys ateityje. V. Lapės teigimu, būtent praeities ir dabarties rezultatai yra puikus atspirties taškas, norint suprasti, kokia bus įmonės ateitis.

Kaip išsirinkti, kokios įmonės akcijas įsigyti?

Anot banko atstovo, yra keli būdai, kaip vertinti akcijas.

„Pats populiariausias, dažniausiai vartojamas ir mano Jums labiausiais rekomenduojamas yra daugiklių arba palyginamasis metodas. Jo pagrindas – Jūsų analizuojamos akcijos santykinių rodiklių skaičiavimas ir jų lyginimas su panašių įmonių rodikliais arba su tos pačios akcijos istoriniais rodikliais. Kodėl tai populiariausias metodas? Jis greičiausiai ir paprasčiausiai atliekamas. Nesudėtingas. Manau, Jums turėtų užtekti iki valandos bent jau susidaryti labai bendrą vaizdą, ar Jūsų analizuojama akcija yra brangi, ar pigi“, – įvardija V. Lapė.

Kaip pažangesnį ir, teoriškai, teisingesnį metodą „Swedbank“ atstovas įvardija diskontavimą – finansų matematikoje naudojamas būdas būsimų pinigų dabartinei vertei apskaičiuoti.

„Diskontuoti pinigų srautai, diskontuoti dividendai – labiau laikui imlūs metodai. Tikriausiai, sukonstruoti gerą pinigų srautų metodą Jums užtruks porą dienų, savaitę ar ilgiau. Kitas šių sudėtingesnių metodų minusas – Jūsų apskaičiuojama vertė labai jautri daromoms prielaidoms, ypač kapitalo kainai. Dažnai matau, kad net ir 1 procentu didesnė kapitalo kaina gali reikšti daugiau nei 10 procentų mažesnę akcijų vertę. Net ir profesionalūs investuotojai, tokie, kaip portfelių valdytojai, fondų valdytojai, vadinamieji instituciniai investuotojai, tikrai nedaro pinigų srautų vertinimų kaskart investuodami, tačiau patikrina kiekvienos investicijos daugiklius. Tai rekomenduoju daryti ir Jums“, – sako V. Lapė.

Palyginimo būdai: ką daryti, kai identiškų įmonių nėra

Banko atstovas neslepia, kad jo rekomenduojamas palyginamasis metodas taip pat nėra be trūkumų. Net darant prielaidą, kad panašios įmonės turi būti vertinamos panašiai, ji ne visuomet pasitvirtina. Be to, ne visada rasite panašių įmonių Jūsų analizuojamai akcijai, ir nereiškia, kad panašios įmonės turi prekiauti vienodais daugikliais.

„Norėčiau papasakoti apie tris daugiklius. Pats populiariausias, dažniausiai naudojamas yra P/E rodiklis. Tai akcijos kainos rinkoje ir grynojo pelno, tenkančio vienai akcijai, santykis. Jis parodo, kiek Jūs sumokate už vieną vienetą grynojo pelno. Jei, sakykime, šis rodiklis siekia 10 kartų, vadinasi, už 1 eurą grynojo pelno Jūs sumokate 10 eurų akcijos kainos. Kodėl šis rodiklis populiariausias? Jis lengvai skaičiuojamas, nereikia sudėtingų duomenų. Kita priežastis – jis plačiai pritaikomas. Jį galite pritaikyti ir ne finansinėms įmonėms, ir finansinėms. Galite naudoti bankų vertinimams. O štai verslo vertės ir EBITDA santykio daugiklio Jūs negalėsite pritaikyti bankams. P/E rodiklius galite taip pat pritaikyti vertindami tiek dividendų nemokančias, tiek mokančias įmones. Natūralu, kad dividendų pajamingumo Jūs nepritaikysite jų nemokančios įmonėms“, – apžvelgia pašnekovas.

Banko atstovas sako, kad investuotojams, vertinantiems P/E rodikliu, svaru, kad šis rodiklis būtų kuo mažesnis, nes mažesnis daugiklis parodo, kad įmonė yra pigesnė ir, atvirkščiai – didesnis rodiklis rodo įmonės įvertinimą brangiau. Tačiau ir čia nėra tik siauras apibrėžimas.

„Nereikia į patį skaičių žiūrėti izoliuotai, nes yra faktorių, kurie pateisina aukštesnį P/E rodiklį. Vienas tokių faktorių ir, turbūt, pagrindinis yra ateityje laukiamas augimas. Kuo didesnio pelno augimo tikitės, tuo didesnis P/E rodiklis yra pateisinamas. Taip pat kuo mažesnė įmonės rizika, kuo mažesnės rizikos sektoriuje ar šalyse įmonė veikia, tuo aukštesnis rodiklis gali būti. Šis rodiklis priklauso ir nuo įmonės dydžio. Didesnėms įmonėms pateisinamas aukštesnis P/E rodiklis“, – vardija V. Lapė.

Dividendų pajamingumas ir akcijų kainos biržų santykis

Anot banko investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovo, dar vienas svarbus rodiklis yra dividendų pajamingumas, dividendų ir akcijų kainos biržų santykis.

„Dividendų grąža parodo, kiek Jūs uždirbtumėte per metus iš dividendų ignoruodami bet kokį akcijos kainos pokytį. Kuo mažesnis rodiklis, kuo mažesnė grąža, vadinasi, tuo brangiau įvertinta įmonė. Nereikia žiūrėti izoliuotai tik į patį dydį, nes yra faktorių, kurie gali pateisinti žemesnį dividendų pajamingumą. Turbūt, pagrindinis jų – įmonė gali tik nedidelę pelno dalį išmokėti dividendais. Tai reiškia, kad didžiąją dalį investuoja į plėtrą ir dėl jos, tikriausiai, ateityje augs įmonė, jos pelnas ir dividendai, – sako banko atstovas ir paaiškina, kas gi tas verslo vertės ir EBITDA santykio daugiklis. – Kuo verslo vertės ir EBITDA santykis skiriasi nuo P/E rodiklio? Žiūrima į visą verslo vertę – ne tik į akcijų vertę, bet ir skolinto kapitalo vertę. Čia naudojame EBITDA rodiklį, ne grynojo pelno rodiklį. EBITDA mums leidžia palyginti įmones ignoruojant tokius skirtumus, kaip skirtinga kapitalo struktūra, skirtinga nusidėvėjimo tvarka ar skirtinga mokestinė sistema.“

Banko atstovas sako, kad pagal skirtingus vertinimus, skirtingus rodiklius ta pati įmonė gali turėti skirtingą reitingą.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad viena įmonė pagal vieną rodiklį gali atrodyti pigi, pagal kitą – brangi. Pavyzdys būtų LHV bankas ir Estijos. Pagal dividendus tai atrodo brangiausiai įvertinta įmonė su mažiausiu dividendų pajamingumu, bet jei pažiūrėtume į P/E rodiklį – jis jau atitinka rinkos vidurkį. Pagal P/E tai nebeatrodo brangi įmonė. Visada rekomenduoju pasižiūrėti daugiau nei vieną daugiklį, pasižiūrėti plačiau, kai analizuojate įmonę“, – sako V. Lapė.

Pagal skirtingus parametrus kinta įmonės vertė

Apskaičiavote savo analizuojamos akcijos daugiklius. Kas toliau? Banko atstovas sako, kad skaičius galima panaudoti dviem būdais. Galima palyginti su panašių įmonių vidutiniu rodikliu arba palyginti su tos pačios įmonės istoriniais daugikliais.

„Pasižiūrėkite į panašių įmonių metodą. Kaip pavyzdį naudosiu „Aprangos grupę“ iš Lietuvos. Pirmiausia reikia atrinkti panašias įmones, tai darome per keletą pjūvių, ir pirmasis – ieškome įmonių, veikiančių tame pačiame sektoriuje, turinčių tą pačią verslo veiklą. Antrasis pjūvis yra geografija. „Apranga“ veikia tik Baltijos šalyse ir gaila, bet čia jau turiu daryti kompromisą – kaip jau sakiau, gali būti sunku surasti panašių įmonių. Man nepavyksta surasti kitų šio sektoriaus įmonių, veikiančių tik Baltijos šalyse, todėl praplečiu geografiją ir žiūriu kaip į tikslinę rinką visą Europą. Čia atrinktos įmonės „Inditex“, „H&M“ ir kitos. Žinoma, sakysite, jos veikia ne tik Europoje, bet ir už jos ribų. Visgi joms Europa yra reikšminga rinka, todėl specialiai neatrinkau, pavyzdžiui, tik Kinijos rinkoje veikiančių įmonių. Trečiasis pjūvis galėtų būti įmonės dydis. Tačiau vėl turiu daryti kompromisą – „Apranga“ yra gana nedidelė įmonė, jos kapitalizacija siekia apie 150 milijonų eurų, o mažiausios mano atrinktos įmonė kapitalizacija viršija 5 milijardus eurų. Sudarius panašių įmonių sąrašą apskaičiuojame daugiklius ir žiūrime jų vidurkį. Šiuo atveju matome, kad vidurkis yra 15 kartų, o „Apranga“ šiuo metu prekiauja su P/E rodikliu 8,5. Tikėtina, kad „Apranga“ atrodo nepakankamai įvertinta, palyginus su panašiomis įmonėmis“, – dalijasi analize V. Lapė.

Banko atstovas paaiškina, kad, pritaikius turimus skaičius „Aprangos“ pelnui, įmonės vertė maždaug du trečdalius didesnė, nei šiuo metu yra jos kaina biržoje. Tačiau egzistuoja ir dar vienas skaičiavimo būdas, kuris siejamas tik su pačia įmone.

„Kitas metodas yra pažiūrėti į „Aprangos“ istorinius rodiklius. Čia pagrindinis klausimas – kokį periodą mes norime žiūrėti. Galima imti maksimaliai ilgą – „Aprangos“ istorija biržoje siekia beveik 30 metų. Tačiau kyla klausimas, ar per tą laikotarpį nebuvo kokių struktūrinių pokyčių. Manau, buvo, nes prieš 15–20 metų internetinė prekyba nesudarė reikšmingos konkurencijos „Aprangai“. Šiuo metu tai reikšmingas konkurentas. Taigi, imsiu trumpesnį, naujesnį periodą – paskutinius 5 metus. Antras aspektas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, ar per tą analizuojamą laikotarpį nebuvo metų, kai įtakos turėjo vienkartiniai veiksniai, ir iškart matau 2020 metus, kai rodiklis pašoka iki 20 – padvigubėja, lyginant su kitais metais. Kodėl taip nutiko? Tuo metu buvo COVID, parduotuvės uždarytos, pelnas stipriai krito. Tačiau akcijų kaina taip stipriai nekrito, nes analitikai ir investuotojai, kaip dabar žinome, darė teisingą prielaidą, kad parduotuvės neliks amžinai uždarytos. Šį rodiklį eliminuosiu iš vidurkio skaičiavimo, nes jis, mano nuomone, neatitinka tvaraus rodiklio, jis nėra palyginamas šiandien. Apskaičiuoju tą istorinį rodiklį, kuris siekia 10,5 karto. Palyginus su dabartiniu rodikliu 8,5, taip pat mums rodo, kad „Apranga“, panašu, nepakankamai įvertinta su savo istoriniais rodikliais. Galbūt čia teisinga vertė yra visgi mažesnė nei panašių įmonių, bet ji vis tiek didesnė nei rinkos kaina. Šiuo atveju didesnė apie 20 procentų“, – apie dar vieną skaičiavimo metodą pasakoja V. Lapė.

Ką reiškia įmonės pelnas investuotojui

Apskaičiavus įmonės vertę jau galima spręsti, ar investuoti, ar ne. Banko atstovas rekomenduoja stebėti sudominusios įmonės veiklą, pasižymėti kalendoriuje, kada ji skelbia savo rezultatus. Įmonė paskelbė, kad uždirbo 100 milijonų grynojo pelno? Ką tai reiškia investuotojui?

„Pasiaiškinkime, kokia galėtų būti akcijų kaina – teigiama ar neigiama. Tikriausiai sutiksite, kad pats absoliutus dydis mums nieko nesako. Reikėtų pasižiūrėti, kaip atrodo šis skaičius palyginus su tuo, kas buvo prieš 12 mėnesių, ar tendencija teigiama, ar neigiama, bet ir tai nėra svarbiausias palyginimas. Svarbiausias palyginimas – su rinkos lūkesčiu, kiek tikėjosi rinka, kokia buvo rinkos prognozė. Jei uždirbtas faktinis rezultatas didesnis nei rinkos prognozė, akcijų kaina, tikriausiai, kils. Jei įmonė paskelbė nuostolį, bet tas nuostolis mažesnis, nei tikėjosi rinka, akcijų kaina turėtų reaguoti teigiamai“, – paaiškina V. Lapė.

Kas yra rinkos lūkestis? Banko atstovo teigimu, teoriškai tai yra vidutinio investuotojo, stebinčio akciją, prognozė. Tokie dalykai nėra stebimi ar skelbiami, tačiau, anot pašnekovo, jau susiformavusi praktika, kad rinkos lūkestis yra analitikų prognozių vidurkis.

„Analitikų tikslas – visada būti kuo arčiau faktinių rezultatų. Jų prognozes mato investuotojai, ypač stambesni, mato listinguojamos įmonės. Ir mes darome prielaidą, kad rinkos lūkestį aproksimuoja analitikų prognozių vidurkis, – paaiškina V. Lapė. – Išsiaiškinome, ar akcijų kaina kils, ar kris. O kiek galėtų būti tas pokytis? Darykime prielaidą, kad tas faktinis rezultatas viršijo grynojo pelno rinkos lūkestį. Reikia pažiūrėti, ar tas viršijimas priklauso nuo vienkartinių veiksnių, – tuo atveju ateities prognozės nepasikeis, ar viršijimas buvo tvarus, – dėl jo analitikai, investuotojai peržiūrės prognozes įmonės ateičiai. Jei buvo vienkartinis viršijimas, akcijų kainos pokytis turėtų prilygti tam viršijimui, jeigu kalbame apie grynąjį pelną ir jis paremtas pinigų srautais. Tai nėra tik popierinis viršijimas. Tačiau jei tai tvarus viršijimas, dėl jo bus padidintos prognozės, tada akcijos kainos pokytis bus didesnis. Jūs, kaip investuotojas, norite, kad tas viršijimas būtų tvarus, dėl jo pasikeistų ir ateities prognozės. Koks gali būti akcijos pokytis? Jei žinote, kiek grynojo pelno viršijo, palyginus su rinkos lūkesčiu, padauginkite iš P/E rodiklio ir apytiksliai gausite, kiek galėtų kilti akcijos kaina“, – sako V. Lapė.

Analizė padeda priimti sprendimus

Įmonių analizė padeda priimti investavimo sprendimus – pirkti, parduoti ar laikyti akcijas. Banko atstovas primena, kad tokie sprendimai visada turi būti argumentuoti, ir pateikia tinkamų argumentų pavyzdžių.

„Tinkamu argumentu perkant akcijas galėtų būti, mano nuomone, tinkamai neįvertina akcija su panašiomis įmonėmis, kitų metų pelnas, ar dividendai bus didesni, nei prognozuoja kiti investuotojai arba nei rinka tikisi. Netinkamų argumentų pavyzdžiai: mačiau, mano draugas nusipirko šią akciją, apie šią įmonę nuolat šneka per televiziją, perskaičiau apie ją forume. Rekomenduoju, kad argumentus, darydami transakcijas, pasižymėtumėte raštu, ypač jei fiksuojate „Excel“ faile kiekvieną transakciją. Po tam tikro laiko galėsite peržiūrėti savo investavimo sprendimus, pamatyti, kur darote klaidų, o kur kaip tik priimate gerus sprendimus“, – pataria banko atstovas.

Koks tikslas investuoti į individualias įmonių akcijas?

„Pagrindinis tikslas – aplenkti indekso grąžą, todėl turėtumėte stebėti savo uždirbamą grąžą ir lyginti ją su indeksu. Jei manote, kad Jūsų uždirbama grąža per 3–5 metus reikšmingai atsilieka nuo indekso grąžos, tikriausiai, bent jau ekonomine prasme, Jums labiau apsimokėtų investuoti į biržoje prekiaujamus fondus. Bet jei atsiliekate nuo indekso, iškart turiu pasakyti, kad Jūs neturėtumėte jaudintis, nes indeksas – tai matematiškai visų investuotojų uždirbamos grąžos vidurkis. Tai reiškia, kad apytiksliai apie 50 procentų visų investuotojų uždirba mažiau nei indeksas, apie 50 procentų investuotojų uždirba daugiau. Empiriniai tyrimai rodo, kad tik labai retas išimtinis investuotojas nuolat, periodas po periodo, gali viršyti akcijų indekso grąžą“, – sako V. Lapė.

Sėkmingas investavimas, anot banko atstovo, yra tuomet, kai įmanoma palyginti, kad akcijų vertė ateityje aiškiai matoma didesnė, o įsigyti akcijas galima mažesne kaina, nei jų vertė yra tuo metu biržoje. Be to, yra prielaida, kad rinka ne visuomet teisingai įvertina akcijas, rinka taip pat daro klaidų ir ne visada 100 procentų yra racionali.

„Vienas garsiausių visų laikų makroekonomistų Džonas M. Keinas yra pasakęs, kad rinkos gali išlikti neracionalios ilgiau, nei Jūs išliksite mokūs. Tai reiškia, kad ne visada Jūsų investavimo idėjos ar investavimo sprendimai pasiteisins. Ne visada akcijos rinkos kaina judės link vertės. Taip pat yra rizika, kad padarysite klaidų, arba, kaip vietiniai investuotojai mėgsta sakyti, tam tikros akcijos amžinai liks neįvertintos. Ar tai reiškia, kad nėra prasmės vertinti ir analizuoti tų akcijų? Ne, tai reiškia, kad investuodami Jūs privalote labiau laikytis rizikos valdymo. Pirmiausia privalote diversifikuoti investicijas, nesuinvestuokite visko į vieną poziciją, į vieną akciją, sektorių ar geografiją. Paskirstykite jas plačiai. Taip pat rekomenduoju nustatyti stop-loss, tai yra nustatyti akcijų kainą žemesnę, nei šiuo metu yra rinkoje, ir jei ta akcija pasiekė žemesnę kainą, automatiškai parduoti poziciją. Jūsų investavimas turėtų būti kiek galima automatizuotas, paremtas logika, sistemizuotas. Kiek galima, eliminuokite emocijas iš savo investavimo ir Jums turėtų pavykti uždirbti ilgalaikę patrauklią grąžą“, – įvardija V. Lapė.