Finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro ROCKIT vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman sako, kad lietuvių startuoliai tikrai auga, ir per pastaruosius penkerius metus, pagal 2021 m. viešai pateikiamus duomenis, pritraukė rekordinių 420 mln. eurų investicijų. Tai reiškia, kad per penkerius metus startuolių ekosistema išaugo 17 kartų, o jos vertė yra 7,1 mlrd. eurų.
2023 m. „Startup Genome“ reitingo duomenimis, Lietuvos startuolių ekosistema, palyginti su praėjusiais metais, pakilo į 20 pozicijų aukštesnę grupę.
Per trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos startuoliai sumokėjo 74,4 mln. eurų mokesčių, o per metus augo 45 proc.
Pačiai L. Žemaitytei-Kirkman artimiausios temos yra finansinės technologijos ir tvarios inovacijos: „Tai startuoliai, kuriantys inovacijas, kurios gali padėti mums išsivalyti. Mano nuomone, šita tema niekur nedings, nes žmonių kūrybiškumui nėra ribų, visi mes norime gyventi gražesnėje ateityje ir, tikėtina, kad norėtume gyventi ne Marse, o Žemėje, todėl reikėtų tą Žemę susitvarkyti. Tvarių inovacijų tema yra tokia plati, kad ji tikrai niekur nedings ir yra verta investuotojų dėmesio.
Pasak pašnekovės, Lietuvoje yra pati „Proptech“ pradžia, ir nors ši technologija šiemet žengė pirmuosius žingsnius, matome, kad inovacijų potencialas šioje srityje milžiniškas: „50 proc. CO2 emisijų ateina iš pastatų, kurie naudojami ne visu paros metu. Biuruose, namuose mes būname ne visą parą, taip pat ir visuose kituose pastatuose, kuriuose kartais lankomės, – jų CO2 emisijos, kai kurių ataskaitų duomenimis, yra iki 50 proc.“
Į klausimą, kaip investuoti į startuolius, L. Žemaitytė-Kirkman atsako, kad, kaip ir su visomis investicijomis, labai svarbu pasidomėti ir suprasti, ko sieki: „Lietuviams gana aiški investicija į nekilnojamąjį turtą. Visiems suprantama – nusipirkau, turiu, matau, kad stovi. Viskas konkretu, matau, kaip kyla vertė, parduosiu, gausiu daugiau pinigų, štai mano grąža. Situacija su investavimu į akcijas gerėja, didėja finansinis raštingumas, žmonės pradeda suprasti, ką tai reiškia. Manau, kitas žingsnis yra siekti suprasti, kaip investuoti į startuolius. Kaip ir su nekilnojamuoju turtu, dažnai daroma klaida, galvojama, kad nusipirkau, vadinasi, mano. Tai reiškia, kad jeigu investuoju, tai noriu, jog pusė tavo vertės, akcijų būtų mano. Kas tada atsitinka? Įkūrėjai praranda motyvaciją dirbti po 18 valandų per parą, nes verslas kaip ir nebe jų.“
Didžiausios investuotojų į startuolius klaidos
„Baltic Sandbox Ventures“ partneris Andrius Milinavičius pritaria, kad viena didžiausių klaidų investuojant į startuolį yra jo savinimasis: „Tikrai žinau ne vieną tokį pavyzdį – kalbiesi su žmogumi, sako, kad jam įdomu aukšta rizika, norėtų investuoti. Ir kai investuoja, mano, kad nusipirko. Aš visada tokius žmones truputį pataisau, sakydamas, kad kai investuoji į tam tikros komandos kuriamą sprendimą, tai visų pirma investuoji į komandą ir į tikėjimą ja. Jei manai, kad žinai geriau už tą komandą, kodėl tu pats to nepadarai? Panaudok tuos pinigus savo sprendimams kurti. O jeigu jau nusprendei prisidėti prie tam tikro sprendimo kūrimo, tai ir leisk komandai kurti tą sprendimą.“
Pasak A. Milinavičiaus, dažnas investuotojas daro didelę klaidą, kai pernelyg susižavi kūrėjų charizma arba pasaulį keičiančia idėja: „Visada labai svarbu išlaikyti racionalų protą. Ne viskas, kas parašyta, yra realybė. Reikia suprasti, koks tas sprendimas, prie kurio tu prisidėjai, ar komanda tikrai turi pakankamai kompetencijų jį įgyvendinti, kokia viso to vertė?
Nebūtinai investuotojai privalo iki galo išmanyti sektorių, jie gali tiesiog pasidomėti tyrimais. Pavyzdžiui, jei investuoji į gyvūnų pašarą gaminantį startuolį, tai nebūtinai pats turi mylėti gyvūnus, svarbiausia – žiūrėti į verslo principus.
Iš esmės negalima įsimylėti sprendimo, kuris negali pats savaime būti svarbus dalykas. Startuoliai sprendžia problemas, todėl reikia įsimylėti problemą ir padėti komandai kitu kampu pamatyti, kaip prieiti prie tos problemos sprendimo.“
Ekspertas sako, kad žvelgiant į startuolį taip pat negalima kalbėti tik apie mūsų šalį arba kaip tas sprendimas šiandien veikia Lietuvoje. Reikėtų pagalvoti, ar toks pats sprendimas galėtų veikti kitoje šalyje, kokią rinkos dalį jis galėtų užimti. Kokia yra konkurencinė aplinka.
Dar niekur pasaulyje nematė tokios draugiškos startuolių bendruomenės kaip Lietuvoje
Julianas von Eckartsbergas, į du Lietuvos vienaragius – „Nord Security“ bei „Vinted“ – investavusio fondo „Burda Principal Investments“ vykdomasis direktorius Europos šalyse, sako, kad tokį itin spartų Lietuvos startuolių ekosistemos augimą lemia keletas priežasčių: visų pirma, kvalifikuota darbo jėga technologijų ir inžinerijos srityse, glaudus visos startuolių bendruomenės bendradarbiavimas ir dalijimasis žiniomis, taip pat geografinis pranašumas. Lietuvos strateginė vieta Europos širdyje suteikia galimybę startuoliams lengvai pasiekti potencialius klientus, partnerius ir investuotojus kitose – Vakarų Europos ar Šiaurės šalių – rinkose, o tai suteikia jiems konkurencinį pranašumą.
Šis fondas, prieš nuspręsdamas, ar verta investuoti į tam tikrą verslą, pirmiausia įvertina, kokios yra startuolio plėtros galimybės ir ar jis turi potencialo tapti savo veiklos kategorijos lyderiu žemyne arba pasaulyje: „Bandome įvertinti ir verslo idėjos unikalumą, potencialą išsiskirti iš konkurentų. Antra, investuotojai paprastai numato savo investicijų terminą ir siekia sėkmingai pasitraukti per kelerius metus, tad ieškome startuolių, kurie gali greitai pasiekti maksimalų potencialą ir efektyviai generuoti investicijų grąžą.“
Didelis dėmesys, pasak investuotojo, skiriamas ir vadovų komandai – jų kompetencijai, darbo etikai, gebėjimui įgyvendinti verslo planą: „Manau, tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl pasirinkome investuoti į „Nord Security“. Tomas Okmanas ir Eimantas Sabaliauskas yra du patyrę verslininkai, jie ne tik turi daug žinių ir suvokimo, ko nori investuotojai, tačiau taip pat dalijasi savo patirtimi su visa startuolių bendruomene, padeda finansiškai. Manau, tai tikrai labai unikalus reiškinys – nesu matęs nė vienos šalies, kurioje startuolių bendruomenės nariai palaikytų tokius gerus ryšius vieni su kitais.“
Paklaustas, kokį patarimą duotų šalies verslininkams, šiandienos konkurencingoje rinkoje siekiantiems sukurti sėkmingą startuolį, investuotojas siūlo taikytis prie vartotojų poreikių skirtingose pasaulio rinkose: „Jeigu nepavyksta sukurti nišinio produkto, kuris dar neturi daug konkurencijos, tuomet reikėtų stengtis ieškoti būdų, kaip išsiskirti iš esamų konkurentų ir galvoti globaliai – ieškoti galimybių plėstis tarptautiniu mastu, pritaikant savo sprendimą įvairių šalių poreikiams. Tai padės patekti į didesnes rinkas, diversifikuoti klientų bazę ir sumažinti riziką, susijusią su veikla vienoje vietoje. Galiausiai svarbu megzti ryšius su vietos startuolių bendruomenėmis – naudotis kolektyvinėmis žiniomis ir parama.“
Įvardijo tris didžiausius startuolių iššūkius
Į startuolį „Watalook“ investavusio fondo „byFounders“ atstovas Magnusas Hambletonas sako, kad Lietuvos startuolių ekosistema itin patraukli užsienio investuotojams – nors ir jauna, neabejotinai turinti labai didelį potencialą.
„Lietuva – nedidelė šalis, bet mąsto globaliai. Niekada nesu sutikęs lietuvio įkūrėjo, kuris galvotų, kad jam užtenka tik savos šalies rinkos. Čia labai daug talentingų ir technologijoms gabių žmonių, turinčių gerą išsilavinimą. Lietuviai taip pat labai ambicingi, pragmatiški ir orientuoti į gerą rezultatą, jų komunikacija aiški, o tai – labai geras bruožas versle“, – sako investuotojas.
M. Hambletono teigimu, pagrindiniai iššūkiai, su kuriais Lietuvos startuoliams tenka susidurti norint augti ir konkuruoti tarptautiniu mastu, yra investicijų trūkumas, gerų specialistų išlaikymas ir žemos paslaugų bei produktų kainos.
„Tam, kad verslininkai galėtų plėstis tarptautiniu mastu, jiems reikalingas ir didesnis finansavimas. Tačiau Lietuvoje gauti pakankamai kapitalo gali būti sudėtinga, nes vietos investuotojų ekosistema dar nėra tokia išsivysčiusi kaip didesnėse šalyse. Be to, nors Lietuvos aukštosios mokyklos kasmet paruošia puikių specialistų, kyla problemų bandant juos išlaikyti, nes tuos žmones dažnai vilioja tarptautiniai pripažinti technologijų centrai. Galiausiai, Lietuvos įmonės yra linkusios per menkai įkainoti savo produktus ar paslaugas“, – detalizuoja M. Hambletonas.
Lietuvą nusižiūrėjęs startuolių akceleratorius iš JAV investuos beveik 6 mln. eurų
Lietuva spalio pabaigoje pasirašė sutartį su startuolių akceleratoriumi iš JAV „Plug and Play“, joje numatyta, kad per beveik trejus metus žymi Silicio slėnio įmonė Lietuvoje išaugins 60 inovatyvių verslų.
„Stipriname Lietuvos startuolių ekosistemą – įgyvendindami visas akceleravimo programas, iš viso investuosime apie 63 mln. eurų. Sudaryta sutartis su „Plug and Play“ – dar vienas žingsnis į priekį, kuris tiek Lietuvos, tiek šalies verslams padės tapti labiau matomiems ir konkurencingesniems tarptautinėje erdvėje. Ir tai – tik pradžia. Užsibrėžėme tikslą per artimiausius metus mūsų startuolių ekosistemą išauginti trigubai“, – pasirašius svarbią startuoliams sutartį sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Iki 2026 m. kovo „Plug and Play“ įvykdys 5 akceleravimo ciklus, kurių kiekviename dalyvaus nuo 10 iki 15 atrinktų startuolių. Kiekvienas ciklas truks 12 savaičių. Ciklai baigsis tarptautiniais renginiais, kurių metu programos dalyviai savo kuriamą produktą ar paslaugą pristatys tarptautinėse rinkose veikiantiems investuotojams. Tikimasi, kad akceleratorius padidins Lietuvos startuolių tarptautinės plėtros kompetencijas – kiekvieno akceleravimo ciklo metu bus organizuojami mokymai, kaip plėstis į tarptautines rinkas, o žinias perduos didelę patirtį turintys mentoriai iš viso pasaulio.
Kasmet „Plug and Play“ vykdo daugiau kaip 60 akceleravimo programų keturiuose žemynuose. JAV kompanijos tinklą sudaro daugiau kaip 50 tūkst. startuolių ir daugiau kaip 500 korporacijų, ji bendradarbiauja su šimtais investuotojų ir rizikos kapitalo fondais.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis pažymėjo, kad į Lietuvą pritraukėme vieną iš pasaulinių lyderių, ir tai svarbus pasiekimas, padėsiantis sukurti aukštą pridėtinę vertę visai startuolių ekosistemai bei formuoti Lietuvos, kaip verslo pradžiai ir plėtrai palankios šalies, įvaizdį. „Esame viena sparčiausiai augančių ekosistemų Centrinėje ir Vidurio Europoje, o per pastaruosius keletą metų jos vertė padidėjo 17 kartų ir siekia beveik 10 mlrd. eurų“, – teigė jis.
Saeedas Amidis, „Plug and Play“ įkūrėjas ir generalinis direktorius, sveikindamas Lietuvą prisijungus prie pasaulinės „Plug and Play“ šeimos sakė: „Esame išsiplėtę į daugiau kaip 50 vietovių Azijoje, Europoje, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės bei Pietų Amerikoje, dabar su dideliu malonumu užmezgame partnerystę su Lietuva. Sieksime prisidėti, kad Lietuva taptų vienu dinamiškiausių Europos startuolių centrų, padėdami startuoliams atrasti finansavimo galimybių ir ryšių su aktyviu mūsų įmonių tinklu.“