„Rugsėjo pabaigoje investuojančių banko klientų skaičius buvo 89 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ir artėja prie 100 tūkstančių. Per šį laikotarpį klientų turimų vertybinių popierių portfelis padidėjo daugiau nei 200 mln. eurų, tačiau vidutinė klientų investicinių portfelių suma sumažėjo. Tai rodo, kad investavimą atranda bei mažesnėmis sumomis investuoja ne tik aukštas pajamas gaunantys gyventojai“, – sako banko investavimo strategas Vytenis Šimkus.
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, investuotojų gausėjo visose amžiaus grupėse, o ryškiausiai paaugo jauniausių investuotojų iki 25 m. skaičius – jų skaičius išaugo daugiau nei keturis kartus
Per aptariamą laikotarpį labiausiai – daugiau nei 65 proc. – išaugo investicijos į Swedbank Robur investicinius fondus. Gyventojai dažniausiai rinkosi į visus pasaulio regionus investuojančius „Robur Access Edge Global“ bei „Savings 100“ fondus. Taip pat itin populiarus buvo į technologijų įmones investuojantis „Robur Technology“ fondas. Gyventojai taip aktyviai investavo į įvairias įmonių, vyriausybių obligacijas bei taupymo lakštus, šios investicijos per metus augo 30 proc.
Nuo investavimo stabdo žinių trūkumas
Ir nors vis daugiau gyventojų neigia mitą, esą investavimas – sudėtingas bei daug ekspertinių žinių reikalaujantis procesas, nedrįstančių pradėti investuoti – gerokai daugiau nei savo lėšas įdarbinančių.
„Viešojoje erdvėje galima rasti nemažai informacijos apie investavimą. Tačiau dažną ryžtis investuoti stabdo žinių trūkumas, psichologinis diskomfortas ir nesaugumo jausmas, kylantys iš nežinojimo, kas vyksta su investuojamais pinigais bei rizikos prarasti juos baimė“, – pranešime spaudai sako V. Šimkus.
Pasak V. Šimkaus, žmonėms ryžto neprideda ir tai, kad viešojoje erdvėje dažnai dominuoja įvairios sudėtingesnės ar rizikingesnės priemonės, neretai žadančios greitą grąžą. Daug dėmesio generuoja technologijų kompanijos, kriptovaliutos, socialiniuose tinkluose populiaru diskutuoti prekiavimą sudėtingesnėmis išvestinėmis finansų priemonėmis. Taip susidaro įspūdis, kad investavimas yra arba tarsi kazino primenantis greito pelno vaikymasis, arba itin daug žinių reikalaujanti veikla.
„Finansų rinkose egzistuoja platus spektras tradicinių pakankamai nesudėtingų priemonių, kurioms perprasti daug laiko neprireiks ir užteks įgyti bazinių žinių. Renkantis kasdienį investavimą į tradicines priemones galima užsitikrinti tvarią ilgalaikę finansinę grąžą ir jaustis saugiau dėl šiai veiklai skiriamų lėšų. Be to, rinkoje esama finansinių priemonių, į kurias investuoti galima nedidelėmis sumomis“, – kalba V. Šimkus.
Svarbiausi investavimo principai
Nors egzistuoja nemaža skirtingų finansinių instrumentų, populiariausi ir dažniausi, kaip rodo banko duomenys, yra investiciniai fondai, akcijos ir obligacijos.
„Investicinius fondus pradedantieji investuotojai renkasi dažniausiai. Fondai leidžia vienu sprendimu investuoti į didelį kiekį įmonių ar kitų finansinių priemonių, taip sumažinant riziką, bet vis dar gaunant aukštesnę potencialią grąžą. Gyventojai vertina tai, kad pasirinkus šią priemonę, investicinius sprendimus priima profesionalūs fondų valdytojai, o jos vienetų galima įsigyti nuo vieno euro. Be to, sandoriai „Swedbank“ fonduose ir vertybinių popierių saugojimas yra nemokami, todėl ši priemonė yra efektyvi investuojantiems mažomis sumomis“, – pažymi V. Šimkus.
Nusprendus į investavimo procesą įsitraukti labiau ir savarankiškai rinktis finansines priemones, paprastai renkamasi investuoti į atskirų įmonių akcijas ar obligacijas. Perėmus pilną investicinio krepšelio kontrolę į rankas, svarbu nepamišti esminių investavimo principų, kurių pirmasis – būtinybė lėšas diversifikuoti. Arba paprasčiau – neskirti visos sumos vienam finansiniam instrumentui, pavyzdžiui, vienos konkrečios įmonės akcijoms. Iš prekybos statistikos matome, kad labiausiai perkamos akcijos dažniausiai būna JAV technologijų milžinės, tokios kaip NVidia , Microsoft ar Alphabet. Viena vertus tai itin sėkmingos kompanijos, kita vertus, tai rodo, kad Lietuvos investuotojai neatsispiria investavimo madoms.
Kiti du svarbūs principai – ilgalaikiškumas ir periodiškumas. Net jei investuojame mažomis sumomis, per ilgą laikotarpį investuojant reguliariai, pavyks išlyginti rinkų svyravimus ir gauti apčiuopiamą grąžą. Investavimo strategas atkreipia dėmesį, kad suderinus investavimą į investicinius fondus bei periodinį investavimą, galima išspręsti du sudėtingiausius investuotojams klausimus – „į ką investuoti“ ir „kada geras laikas investuoti“.