Benediktas Vanagas – apie norą kolekcionuoti automobilius ir iš to uždirbti: pamirškite visokius „žigulius“

Lenktynininkas Benediktas Vanagas dažniausiai sutinkamas kalbant apie Dakarą, tačiau ne paslaptis, kad jį žavi ir išliekamąją vertę turintys automobiliai, kurių nematome lenktynių trasoje ar paprasčiausiai gatvėje. Automobilių žinovas pasakoja, kad tik labai maža dalis automobilių gali generuoti finansinę grąžą ir ne kiekvienas iš mūsų gali tapti kolekcininku. Kokių žinių reikia turėti, kad automobilis galėtų generuoti pelną?

Nei investicija, nei kolekcija

„Yra labai nemažai žmonių, kurie, pavyzdžiui, atsimena savo vaikystėje „Ladą“, „Volgą“, arba „Zaporožietį“. Ir tai yra beviltiški automobiliai, nes emocinė sąsaja, kadangi mūsų tėvai, tikėtina, su jais važiavo, gali būti, bet to automobilio vertės nėra visiškai jokios. Žmonės nusiperka „žiguliuką“ už kokius 2000 eurų, tada jeigu tik pradeda krapštyti, tai labai nesunkiai gali padaryti taip, kad dar kokie 3–5 tūkstančiai eurų įsidėtų, kad jis taptų normalus ir gal netgi labai geras. Bet jeigu norės jį parduoti, jo vertė iš esmės vis tiek neauga“, – teigia lenktynininkas B. Vanagas.

Automobilis kaip investicija, sako B. Vanagas, gali būti tik labai mažai daliai žmonių. Šią sritį reikia suprasti kaip tikram profesionalui – meilė automobiliams retai virsta pelnu.

„Yra 100 procentų žmonių, kurie vadina save kolekcionieriais, bet realiai pinigus uždirba geriausiu atveju 20 procentų kolekcionierių, kurie tikrai supranta reikalų esmę, yra įsigilinę ir t. t. 80 procentų jų – kolekcionavimas yra hobis ir jie iš esmės dienos pabaigoje susimoka, ir nebūtinai tai jiems atneša grąžą. Nes jeigu mes kalbame apie automobilį, reikia žinoti labai daug dalykų. Reikia žinoti, koks tai yra modelis, ar tas modelis potencialiai tikrai gali būti tas, kuris bus vertingas, ir tai pataikyti nebūtinai yra labai labai lengva.