Sėkmingai investuoja ir vyresnio amžiaus žmonės
Kaip teigia „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas, klausimas, ar pradedantysis investuoti iki pensijos likus 10 metų dar nepavėlavo yra tiek teisingas, kiek klausti, ar nėra vėlu pradėti sportuoti ir mankštintis.
„Taip, pradėjus sportą ar mankštą tokiame amžiuje į Olimpiadą gal ir nenuvažiuosi, bet naudos, be abejonės, tikrai bus. Visi pamiršta, kad tikėtina gyvenimo trukmė išėjus į pensiją yra apie 20 metų, tad laiko horizontas investavimui labai ilgas.
Vien ką reiškia Warreno Buffetto pavyzdys: šiam garsiajam investuotojui šiuo metu yra 92 metai, o jo turtas viršija 100 mlrd. JAV dolerių. Kai W. Buffettui, lietuviškais standartais, buvo likę 10 metų iki pensijos, t. y. 1985 metais, jis turėjo „tik“ 1 mlrd. JAV dolerių. Kodėl „tik“? Nes 99 proc. turto prieaugio įvyko po jo 55-ųjų metų. Ir toks prieaugis pasiektas atsižvelgiant į aktyvią filantropinę veiklą“, – aiškina specialistas.
„Swedbank“ mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas sako, kad neretai girdime, jog vidutinio ir brandaus amžiaus žmonės nesiryžta investuoti, nes tai yra „jaunimo reikalas“, o norint pasiekti geriausių rezultatų, reikia pradėti investuoti anksti, tai daryti periodiškai ir nuosekliai, geriausia – 30 ar 40 metų.
Tai iš dalies yra tiesa – kuo ilgesnis investavimo laikas, tuo daugiau žmogus gali sukaupti ir uždirbti. Vis dėlto, kaip sako jis, puikaus rezultato galima tikėtis ir pradėjus investuoti iki pensijos likus penkeriems ar dešimčiai metų, netgi ir sulaukus pensinio amžiaus.
„Kitas svarbus aspektas – Lietuvos banko duomenys rodo, kad tipinis neprofesionalusis investuotojas, kuris yra aktyviausias pagal sandorių skaičių ir sukaupęs daugiausia turto, yra 35–54 metų amžiaus. Jaunesni šios amžiaus grupės žmonės, tikėtina, jau yra aukštai karjeros laiptais pakilę specialistai, galintys kas mėnesį skirti tam tikrą pinigų sumą investavimui. Bet tam nereikia didelių turtų – Lietuvoje investuoti galima pradėti vos nuo vieno euro.
Vyresni šios amžiaus grupės atstovai dažnu atveju yra žmonės, sėkmingai išsimokėję ar baigiantys išsimokėti būsto paskolas, užauginę vaikus, esantys savo karjeros pike. Lietuvoje, kaip ir kitose vakarų valstybėse, šie gyventojai sukaupę daugiausiai turto. Todėl, sakyčiau, vidutinis ir brandus amžius yra puikus metas pradėti investuoti“, – aiškina G. Vercinskas.
Tarpusavio skolinimo platformos „Savy" direktorius ir akcininkas Audrius Žiugžda pasakoja, kad jų platformoje investuoja net 92-ejų metų senolis.
„Investuoti niekada nevėlu, net jei lieka 10 metų iki pensijos, tačiau be abejo, kuo vėliau žmogus pradeda, tuo jis turi mažiau laiko ir galimybių sukaupti solidžią sumą“, – aiškina jis.
Nuo ko pradėti?
G. Vercinsko teigimu, jo atstovaujamo banko reguliariai atliekami tyrimai rodo, kad net 60 proc. gyventojų turi per mažai žinių apie investavimą arba jų neturi visai. Jis atkreipia dėmesį, kad internete informacijos apstu, vis dėlto, pats lengviausias kelias būtų kreiptis į savo banką ir asmeniškai pasikonsultuoti dėl investavimo tikslų, galimybių ir strategijos.
„Svarbu suprasti, kad didelė dalis internete aptinkamos informacijos yra bendrinio pobūdžio ir joje pateikiami pagrindiniai principai ar patarimai gali neatitikti konkrečių žmogaus investavimo tikslų ar asmeninės situacijos. Pavyzdžiui, patarimai norintiems susikaupti sotesnę pensiją bus kiek kitokie, nei norintiems sukaupti pinigų vaikų mokslams ar pirmojo būsto pradiniam įnašui“, – sako specialistas.
Neprofesionalūs investuotojai, investuojantys jauname amžiuje savo karjeros pradžioje, turi didesnę toleranciją rizikai – didesnei galimai grąžai arba didesniems galimiems praradimams. G. Vercinskas pateikia ir pavyzdžių, kur šie asmenys gali investuoti. Štai viena iš galimybių – spartaus augimo įmonių akcijos ar į vien iš akcijų sudaryti investiciniai fondai. Taip yra todėl, kad šie investuotojai, spėjama, investuos dar 30-40 metų, o per tokį laikotarpį ankstyvoje stadijoje prisiimta rizika yra suvaldoma dėl ilgo investavimo laikotarpio.
„Kalbant apie brandesnio amžiaus investuotojus, verta apsvarstyti investavimą į istoriškai mažesnės rizikos investicines priemones. Pavyzdžiui, vyriausybių obligacijas arba dideles, stiprias vertės įmones, kurių akcijų kaina yra stabili, be to dalis jų gali mokėti dividendus savo investuotojams.
Tai, be abejo, nesumažina rizikos iki nulio, nes nėra nė vienos investavimo priemonės be rizikos, tačiau gali ją reikšmingai sumažinti. Vidutinio amžiaus investuotojams ekspertai pataria rinktis investavimo strategiją, kuri rizikos prasme yra per vidurį tarp rekomenduojamų jauniems ir brandesnio amžiaus investuotojams“, – aiškina jis.
Mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas dalijasi ir „auksinėmis taisyklėmis“, kurių reikėtų laikytis kiekvienam pradedančiajam investuotojui, nepaisant jo amžiaus.
„Pagrindiniai principai, sakyčiau, galioja visoms amžiaus grupėms. Tai yra – rinktis patikimą tarpininką, investuoti į suprantamus ir visuotinai pripažįstamus investicinius produktus, investuoti periodiškai, diversifikuoti savo investicinį portfelį ir nusistatyti sau priimtiną rizikos lygį. Specialistų teigimu, „žaliems“ investuotojams reikėtų apsvarstyti investavimą į investicinius fondus, kurie yra sudaryti iš daug finansinių priemonių, o tai savaime gali sumažinti investavimo riziką“, – pataria pašnekovas.
O A. Žiužgda prieš pradedant investuoti pataria pasidaryti ir namų darbus. Jo teigimu, reikėtų atlikti įvairių finansinių instrumentų analizę pagal gaunamą gražą, riziką, mokesčius – ar reikia mokėti už pirkimą, pardavimą arba laikymą. Kaip pastebėjo ir G. Vercinskas, pašnekovas rekomenduoja orientuotis tik į mažesnės rizikos (indėlius ir vyriausybės obligacijas) ir vidutinės rizikos investicijas.
„Tiesa, šių finansinių instrumentų grąža šiandien yra mažesnė už metinę infliaciją, tačiau tai bet kuriuo atveju geriau nei tiesiog deginti pinigus banko sąskaitoje. Siūlyčiau pasidomėti ir vidutinės rizikos investicijoms, iš kurių išskirčiau investavimą į paskolas, nes jos neturi akcijoms būdingo svyravimo. Tai reiškia, kad galite iš anksto pasirinkti grąžą ir užfiksuoti ją pasirinktam laikotarpiui.
Saugiausias paskolinis produktas yra būsto paskolos privatiems asmenims su nekilnojamojo turto įkeitimu. Investuojant į šias paskolas galima tikėtis apie 8 proc. metinių palūkanų ir tai yra geras grąžos ir rizikos santykis, nes tokios paskolos yra pilnai užtikrinamos įkeistu nekilnojamuoju turtu.
Na ir dar, svarbu nepamiršti diversifikavimo bei sudėtinių palūkanų taisyklės, kuri leidžia padidinti investicijų grąžą reinvestuojant gautas palūkanas. Pasinaudojant šia paprasta ir 8-am pasaulio stebuklui prilyginama taisykle, jūsų investuoti pinigai jums uždirbs dar daugiau pinigų“, – patarimais dalijasi jis.
Teisinga ir tinkama investavimo strategija
Investuotojas V. Rūkas, paklaustas, kaip teisingai sudėlioti investicinį portfelį, skuba pabrėžti, jog yra slidi takoskyra tarp „teisinga“ investavimo strategija ir „tinkama“.
„Teisingą“ strategiją, paremtą statistiniais modeliais, galime nusižiūrėti didžiųjų pasaulio investicijų valdytojų siūlomuose produktuose. Pavyzdžiui, bene didžiausias pasaulio turto valdytojas „Vanguard“ likus 10 metų iki pensijos siūlo turėti diversifikuotą pasyviai valdomą akcijų ir obligacijų proporciją, kurią sudarytų du trečdaliai akcijų ir trečdalis obligacijos. Vėliau proporciją nuosaikiai mažinti iki 50/50 pensijos išėjimo metu. Panašią strategiją siūlo turėti ir Švedijos valstybinis pensijų valdytojas „AP7“.
Tačiau ar tokia, ganėtinai didelius svyravimus demonstruosianti strategija būtų ne tik „teisinga“, bet ir „tinkama“? Šis atsakymas priklauso tik nuo konkretaus asmens, jo gebėjimo toleruoti riziką. Periodinis investavimas padeda sušvelninti svyravimus ir leidžia pasinaudoti kritimais, jei tokie nutinka“, – teigia jis.
Sudėtinga rinkų situacija atveria galimybes
Kai kuriems gali pasirodyti, kad investavimas šiuo laikotarpiu, atsižvelgiant į neapibrėžtumą rinkose, gali būti rizikingas bei nepelningas. Be to, sunku išsirinkti, kur investuoti, kas šiuo metu turi potencialo didesnei finansinei grąžai, o kas gali pinigus paprasčiausiai „suvalgyti“. Pasak V. Rūko, sudėtingos situacijos rinkose gali atnešti puikių galimybių.
„Minėtasis W.Buffettas yra pasakęs: „investuok, kai visi bijo, bet bijok, kai visi godūs“. Jis būtent ir turi omenyje sudėtingas situacijas rinkose, nes jose atsiveria galimybės.
Investuojantieji privalo atsižvelgti į grąžos lūkesčius ir rizikos toleranciją, pasirinkti tinkamą proporciją tarp saugesnių investicijų (pavyzdžiui, obligacijos) ir rizikingesnių (akcijos, fizinis turtas), atsižvelgti į investavimo trukmę bei likvidumo poreikį, išskaidyti investicijas per skirtingus paslaugos teikėjus, regionus. Svarbiausia investuoti taip, kad investicijos netrukdytų ramiai miegoti naktį, net jei jų kaina rinkoje gali svyruoti“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Specialistas apžvelgia ir keletą klaidų, kurių reikėtų vengti pradėjus investuoti. Pirmoji – nežinojimas, kas gali nutikti su investicijomis. Jei investuojama, pavyzdžiui, į akcijų krepšelį – reikėtų tikėtis grąžos, artimos dviženkliam procentui, bet ir nenustebti, jei jis laikinai nukris 30 ar net 50 procentų. Tai, pasak jo, – normalu.
„Antra klaida – žinojimas, kas gali nutikti, bet moralinis nepasirengimas tam. Pavyzdžiui, akcijų krepšelis nukrito 30 proc., investuotojas supanikavo ir pardavė. Jei jis nedelsiant nepasirinko kito taip pat greitai ir daug galinčio vertę atstatyti turto (taip dažniausiai ir būna), tuomet viskas: pinigai ir galimybė – prarasti. Galiausiai, klaidingas yra manymas, kad viską pasidarysiu pigiau ir geriau nei profesionalas. Taip, gali nutikti sėkmė, bet dažniausiai taip nenutinka.
Nereikia ir susigundyti abejotinais pažadais. Privaloma kritiškai vertinti kompanijas, žadančias greitą praturtėjimą be rizikos ar galimybę susigrąžinti investicijas nesėkmės atveju. Greitai uždirbti žadėtus turtus kažin ar pavyks, o santaupas prarasti galite“, – teigia jis.
Paklaustas, kaip elgtis jau investuojantiems, greitai sulauksiantiems pensijos, V. Rūkas sako, kad peržvelgti savo investicinį portfelį ir investavimo strategiją tikrai galima. Tačiau pabrėžia, kad svarbiausiai elgtis ne taip, kaip dauguma žmonių elgiasi – rinkų kritimo metu viską parduoda, o artėjant viršūnei – investuoja.
„Rinkos dugnai ir viršūnės yra vargiai nuspėjami net ir profesionalų, ką jau kalbėti apie paprastus investuotojus. Todėl investicinius sprendimus turėtų lemti ne baimė – „viską parduoti“, ar godumas – „perku čia ir dabar“, bet išankstinis nusistatymas, ką ir kada daryti. Pavyzdžiui, artėjant pensijos amžiui – mažinti rizikingo turto dalį automatiškai“, – aiškina pašnekovas.