Dėl saulės elektrinių galvas pametę lietuviai neišvengia brangios klaidos: taip pinigai gali nueiti tiesiai į balą

Augančios elektros kainos, paramos priemonės ir tvarumo idėjos vis dažniau priverčia lietuvius susimąstyti apie saulės elektrinių įsirengimą. Nors įdarbinę saulę kraštiečiai gali sutaupyti, kai kuriais atvejais toks sprendimas gali pridaryti ir nuostolių. Ekspertai įspėja, kad netinkamas saulės elektrinės įrengimas gali kelti gaisro riziką ar apgadinti stogą, o vidutinė žala dėl saulės elektrinių siekia iki 2 tūkst. eurų. Vis dėlto, kad nuostolių nekiltų, pakanka įsidėmėti vieną esminį dalyką.

Susidomėjimas saulės elektrinėmis – rekordinis

„Ignitis“ produktų vadovas Justas Klimkevičius pastebi, kad šiemet susidomėjimas saulės energetika pasiekė iki šiol nematytą rekordą.

Anot jo, tai lemia keli faktoriai: augančios elektros kainos, siekis prisidėti prie tvaresnių sprendimų plėtros bei parama verslui ir gyventojams, nusprendusiems įsigyti saulės elektrinę ar jos dalį nutolusiuose saulės parkuose.

J. Klimkevičius skaičiuoja, jog vien per pirmąjį metų ketvirtį „Ignitis“ jau buvo pardavęs tiek saulės elektrinių, kiek planavo per metus.

„Augantis gaminančių vartotojų skaičius džiugina – vien per šiuos metus gaminančiais vartotojais, kurie įsirengę saulės elektrinę ant stogo, tapo apie 10 tūkst. žmonių. Dabar gaminančių vartotojų skaičius siekia beveik 26 tūkst., o dar apie 8 tūkst. yra nutolę gaminantys vartotojai. Tai reiškia, kad jie yra įsigiję dalį saulės elektrinės nutolusiame saulės parke. Kaip matome, daugiau gyventojų renkasi įsirengti saulės elektrinę ant savo namo stogo, jei tik tam palankios sąlygos“, – pastebi jis.

Atskyrė mitus nuo tiesos: kada bijoti žaibo, gaisro ar stogo griuvimo?

Galvojant apie saulės elektrinės įsirengimą, pirkėjams tenka susidurti ir su įvairiais mitais ar baimėmis dėl realių rizikų. Mitas ar tiesa, kad saulės elektrinės gali užsidegti, traukti žaibus, sulaužyti stogą? J. Klimkevičius pabrėžia, kad tik tinkamai įrengta saulės elektrinė yra visiškai saugi.

„Įrenginėjant saulės elektrinę, kartu įrengiamas įžeminimas. Tai labai svarbi saulės elektrinės dalis, kuri suteikia saugumą ir veikimo stabilumą. Todėl ypatingai svarbu, kad saulės elektrinę įrengtų tik kvalifikuoti specialistai, gerai išmanantys saulės elektrinių ir elektros instaliacijos darbus“, – sako jis.

Vis dėlto, net ir tinkamai įrengus saulės elektrinę, reikia ją tinkamai prižiūrėti. Svarbu suprasti, kad saulės elektrinė – sąlyginai aukštas sroves generuojantis elektros įrenginys. Svarbu užtikrinti, kad instaliacija būtų tvarkinga ir saugi visą tarnavimo laikotarpį, todėl būtina periodiškai patikrinti ir nuolat prižiūrėti.

„Gaisro riziką gali didinti nekvalifikuotų montuotojų klaidos, naudojamos nesuderinamos skirtingų gamintojų kabelinės jungtys, karštieji taškai (angl. hot spots) ant nekokybiškų, sugadintų arba šešėliuojamų modulių, įrangos aušinimo trūkumas, įrangos įrengimas ne pagal gamintojo reikalavimus ir instrukcijas. Todėl kvalifikuotų specialistų pasirinkimas saulės elektrinės įrengimui yra ypatingai svarbus“, – pabrėžia J. Klimkevičius.

Anot jo, saulės elektrinės pačios netraukia žaibo, tačiau žaibosaugos sistemos įsirengimas padėtų prevenciškai apsaugoti ir pastatą, ir elektrinę.

„Kalbant apie žalą stogui – saulės elektrinė žalos stogui nedaro, tačiau nekompetetingas rangovas žalos stogui gali pridaryti, pavyzdžiui, jei naudojamos montavimo konstrukcijos, kurios yra savadarbės arba nesuderinamos su esama stogo danga, montuojama neatsižvelgiant į montavimo konstrukcijų instrukcijas ir rekomendacijas. Parinkus tinkamas konstrukcijas, jas įrengus pagal instrukcijas ir gamintojo reikalavimus, sprendinys gyvuos tiek, kiek pats stogas, bus saugus ir patikimas“, – teigia J. Klimkevičius.

Nuostolių dėl saulės elektrinių kyla retai, tačiau vidutinė žala siekia iki 2 tūkst. eurų

Nors tam tikrais atvejais saulės elektrinės gali sukelti jų savininkams nuostolių, BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius pastebi, kad tai nutinka retai.

„Mūsų duomenimis, įvykiai, susiję su saulės elektrinėmis, pasitaiko gana retai. Dažniausiai šiuos įrenginius pažeidžia įvairios nepalankios gamtinės sąlygos: audros, itin stiprūs vėjai, slėgis dėl per didelio sniego kiekio ir panašiai“, – vardija M. Ratkevičius.

Paklaustas, kokių nuostolių gyventojams gali kilti dėl saulės elektrinės ir kokias sumas jie gali siekti, M. Ratkevičius pastebi, kad žalos dydį lemia pats pažeidimas.

„Vidutinė žala saulės elektrinei nesiekia 2 tūkst. eurų. Tačiau esame fiksavę atvejį, kuomet dėl pažeistų kolektorinės glikolinės baterijos sekcijų išmokėjome 60 tūkst. eurų siekiančią draudimo išmoką“, – sako BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.

Ar gyventojai linkę apdrausti tokį turtą, o galbūt kaip tik per mažai dėmesio kreipia į tokias rizikas? M. Ratkevičiaus teigimu, draudžiant savo būstą BTA gyventojų turto draudimu, pastate įrengtos ir asmeniniam naudojimui skirtos saulės elektrinės yra apdraudžiamos automatiškai, todėl klientams nereikia rūpintis papildomu draudimu šiems įrenginiams.

„Šiuo metu yra plačiai diskutuojama apie žaliąją energiją, žmonės skatinami naudotis įvairiomis programomis ir įsirengti saulės elektrines. Manau, kad ilgainiui augs namų ūkių, turinčių saulės baterijas, bei šių įrenginių žalų skaičius“, – teigia M. Ratkevičius.

Pažeistas ir susidėvėjusias saulės elektrines galima perdirbti

Nors šių dienų saulės elektrinių savininkams dar ilgai nereikės sukti galvos, kaip ir kur palikti susidėvėjusią saulės elektrinę, tačiau, atėjus metui, jas teks pristatyti į atliekų surinkimo ir perdirbimo vietas.

Kaip teigia „EMP Recycling“ generalinis direktorius Darius Valeika, saulės elektrinių tarnavimo laikas yra daugiau nei 25 metai, tad šiuo metu iš gyventojų jos dar neatkeliauja į perdirbimą. Tačiau tuo metu, kai jos jau nebetinkamos naudoti, šias atliekas galima perdirbti.

Anot D. Valeikos, iš saulės elektrinių atliekų galima išgauti 99 proc. antrinių žaliavų, tokių kaip stiklas, aliuminis ir kita. Šias žaliavas galima panaudoti naujų produktų gamyboje.

„Tokių atliekų kiekis dar labai minimalus, saulės elektrinės atkeliauja tik pažeistos, bet nenusidėvėjusios. Šias atliekas reiktų priduoti atliekų tvarkytojams ir perdirbimo įmonėms“, – teigia D. Valeika.

Atliekų surinkėjai pažeistoms ir susidėvėjusioms saulės elektrinėms priimti taiko mokestį. Pavyzdžiui, „EMP Recycling“ šiuo metu šias atliekas priima už 0,60 Eur/kg perdirbimo mokestį.

„Kaip bus toliau, kai jų (pažeistų ar susidėvėjusių saulės elektrinių – „Delfi“) kiekiai padidės, labai sudėtinga pasakyti. Kol kas ir Europoje yra tik dvi įmonės, kurios turi atskirą procesą šių atliekų perdirbimui. Žinoma, kartu su aktyviu jų įsigijimu Lietuvoje, po truputį didės ir perdirbimo poreikis“, – teigia D. Valeika.