Pradėjo investuoti pandemijos metu
Kai pasaulį sukaustė pandemija, žmonės nežinojo ko tikėtis, verslai skelbė apie galimus bankrotus, o komunikacijos agentūros „Bosanova“ vadovas Vytautas Matulevičius su žmona ėmėsi avantiūros ir pradėjo investuoti. Pirmąjį žingsnį į investavimo pasaulį jiedu žengė 2020-ųjų kovo mėnesio viduryje.
„Prisiminiau Warreno Buffetto citatą: „būk drąsus tuomet, kai visi bijo ir bijok tuomet, kai visi yra drąsūs“. Tuo metu rinkos raudonavo ir krito žemyn, o mes su žmona pasitarę nutarėme, kad kodėl dabar nepradėjus investuoti, nes apie tai buvo minčių jau porą metų, bet kaip visada tradiciškai pritrūko laiko.
Kai tokia padėtis rinkose, kodėl gi ne? Tai taip ir pradėjau investuoti. Galbūt nebuvau visiškai žalias, žinojau, kaip daugmaž jos veikia, žinoma, ne profesionaliai. Galėjau atskirti akciją nuo obligacijos ar nuo fondo ir tada tiesiog pradėjau. Mano tikslas buvo labai paprastas: žinojau, kad senatvėje reikės pinigų kažką daryti – ar į gražesnį butą kur nors kur šilčiau persikelti, ar aplink pasaulį keliauti. Tai ir pradėjome su žmona taupymą su pliusu“, – prisiminė investuotojas.
Jis investavimo kelionę pradėjo savo banke, nes taip, pasak jo, paprasčiau – čia jis laikė pinigus, todėl dalį jų skirti investavimui buvo nesudėtinga.
„Ir pasirinkau fondus, nes mano galva, tai yra suprantamiausias instrumentas pradedančiajam investuotojui. Vėlgi, galima galvoti, kad esi protingesnis už rinką ir iš karto ieškoti kažkokio super augimo, bet žinojau, kad dažniausiai rinka parodo, kad ji yra protingesnė, neverta jos bandyti pergudrauti. Todėl pasirinkau fondus ir esu visiškai tuo patenkintas“, – laidoje „Investavimo akademija“ kalbėjo V. Matulevičius.
Investuoja periodiškai
Jo strategija – periodinis ilgalaikis investavimas. Kas mėnesį investicijoms jis skiria bent 10 procentų pajamų. Pasak jo, jei pasitaiko geresnis mėnesis, su žmona investicijoms skiria daugiau ir pasinaudoja esama galimybe.
„Priėmęs sprendimą investuoti ir kaupti savo senatvei, aš nusprendžiau tam tikrą pinigų sumą kiekvieną mėnesį atsidėti nuo atlyginimo ir pirkti fondus, akcijas. Sudalyvavau keliuose viešuose akcijų pasiūlymuose, kurie vyko Lietuvoje. Gimus vaikui atsidariau dar vieną vertybinių popierių sąskaitą ir nuo jo gimimo pradėjau kaupti.
Tai turbūt esmė yra ne pirminė suma, ar nuo vieno euro, ar dešimt pradėti. Galima nuo tiek, kiek žmogus gali. Turbūt esmė yra žinoti, kam tai yra daroma ir kam to reikia. Nesiblaškant, periodiškai investuojant, tie tikslai bus pasiekti“, – pabrėžė komunikacijos specialistas.
V. Matulevičius pasakojo, kad yra ir tokių žmonių, kurie investavimui paskiria beveik visas savo turimas lėšas, kad greičiau uždirbtų pelną ir finansine laisve mėgautųsi gerokai anksčiau.
„Yra vadinamasis „FIRE“ judėjimas, kur žmonės atsisako labai daugelio dalykų ir labai didelius procentus nuo savo pajamų skiria investavimui tam, kad turėtų finansinę laisvę, jų supratimu, tam tikru gyvenimo periodu. Tai yra filosofinis pasirinkimas. Ar šiuo metu mes su žmona esame labai daug malonumų pasiryžę atsisakyti? Yra tokia filosofija, aš pats jos nesirinkčiau“, – teigė jis.
Laikosi disciplinos
Pašnekovo teigimu, jis nusibrėžęs aiškų tikslą – pinigus atsiimti tik tada, kai išeis į pensiją. Jokie kiti scenarijai to padaryti nepaskatintų. O jei ir pensijoje pinigų iškart neprireiks, V. Matulevičius investuos toliau.
„Aš nė vieno vertybinio popieriaus nesu pardavęs nuo tada, kai pradėjau ir neplanuoju, nes būtent dėl tų pačių priežasčių, kai žmonės pradeda ne investuoti, o prekiauti, ne profesionaliai, tada ir nudega, ir nusivilia, ir daugiau niekada nebežiūri.
Buvo, kad ir nukrito, buvo ir minuso, tai pernelyg nepergyveni dėl to, nežiūri ir viskas. Tai aš vadovaujuosi principu „pirk ir pamiršk“, – nusiperki, pamiršai ir kuo mažiau žiūri, tuo mažiau nervuojiesi, o jeigu ir pasižiūri, tai ir to nervo mažai, nes žinai, kad tai tik trumpam laikui“, – asmenine patirtimi dalijosi jis.
Be to, svarstantiems pradėti investuoti, V. Matulevičius patarė tai daryti dabar ir nenustoti domėtis – yra daug šaltinių įvairiausiomis kalbomis, mokančių investuoti.
„Ir galbūt patarčiau neišsigąsti, kai rinkose yra raudona spalva, nes taip būna – to neišvengsi, toks yra gyvenimas, ir reikėtų laikytis savo strategijos bei laimingai gyventi“, – patarė investuotojas.
Greitas pelnas
Pradedančiajam investuotojui gali atrodyti, kad šiuo metu pats tinkamiausias metas investicijoms – didžiulė infliacija, indėlių palūkanos žemos, rinkos raudonuoja, o grąža gali būti milžiniška. Vis dėlto, taip nutiks ne iš karto, todėl „Swedbank“ Lietuvoje Privačios bankininkystės vadovas Andrius Šuminas patarė apsišarvuoti kantrybe ir pamatuoti riziką. Kartais kai kurie pradedantieji investuoja visus turimus pinigus, svajoja uždirbti daug ir greitai, o galiausiai tenka nusivilti.
„Jeigu su tokiu tikslu einame, tai mes žaidžiame kazino. Niekas negali žinoti, kas bus po metų. Visko gali pasitaikyti – pasiseks ir uždirbsi, bet gali būti ir atvirkščiai. Tai jeigu tokių dalykų mes nenorime, ta vienkartinė suma turi būti investuojama ilgam.
Priklauso nuo pasirinkto instrumento. Trukmė gali būti ir 3–4 metai, nes tai bus kažkokie skolos vertybiniai popieriai, kažkokios vyriausybės obligacijos ir mane tenkins grąža. Bet jeigu aš noriu uždirbti kažkokią statistinę vidutinę grąžą, kuri, jeigu kalbame apie akcijų rinkas, siekia 7–8 ar 9 procentus, turiu suprasti, kad pinigus turėsiu padėti ilgam, nes rinkoje galimi svyravimai“, – aiškino jis.
Jo teigimu, vienas blogiausių dalykų – bandyti gaudyti ir ieškoti vadinamųjų dugnų, investuojant į neva didžiausius nuosmukius ir nesikliaujant periodinio investavimo strategija.
„Jeigu tu į S&P 500 indeksą investuotum nuo 1985 iki 2015 metų, t. y. 30 metų, tavo vidutinė grąža būtų 8,4 procento. Jeigu tu pabandytum ieškoti geriausio momento ir praleistum 10 geriausių dienų, tavo vidutinė grąža jau būtų tik 5 procentai. Jeigu tu praleistum 25 dienas per 30 metų, tavo vidutinė grąžą būtų 3 procentai.
Tai aš noriu pasakyti, kad mes nesame pranašai, mes nežinome, kada yra žemiausias, kada yra aukščiausias taškas, todėl auksinė ir kertinė taisyklė yra laikytis disciplinos. Ir tiesiog tą daryti periodiškai ir nuolat, o ilgas laiko tarpas atneša tą norimą ir tikėtiną grąžą. Taip visada buvo ir manau tikrai nesikeis“, – sakė specialistas.
Pasak ekonomisto, pradedantieji neretai renkasi ir rizikingiausias turto klases, o nudegę išsigąsta. Nors ir investuoja ilgam ir tikina, kad supranta riziką – praktikoje viskas atrodo kitaip.
„Teoriškai skamba labai lengvai, bet disciplinos laikytis labai sudėtinga. Kai viskas įvyksta atvirkščiai, tu pradedi panikuoti, viską parduodi, po to dažniausiai atsitinka taip, kad rinkos atšoka, galvoji vėl reikia atpirkti, taip žaidi žaidimus, kurių nesupranti.
Mano supratimu, nereikia pulti į rizikingus instrumentus nuo pat pradžios, bet pradėti reikia. Kartais netgi gerai su nedidelėmis sumomis ir nudegti, pajusti praktiškai, kaip viskas veikia, nes iš klaidų mes mokomės. Laikas ir disciplina yra vieni iš kertinių dalykų investuojant, ar tai būtų vienkartinė, ar periodinė suma“, – sakė jis.
Jeigu suinvestuojama vienkartinė suma, ekonomistas pabrėžė – svarbu nepamiršti ją bėgant laikui didinti.
„Reikia nepamiršti kiekvieną mėnesį pildyti, nes sudėtinių palūkanų efektas veikia tada, kai tu kasmet tą portfelį didini, kai nauji pinigai atkeliauja, rinkoms priklausant nuo svyravimų, gali būti didesnė suma, gali būti mažesnė“, – aiškino jis.