Pokalbiai apie finansus vis dar kelia nejaukumą
Rūpinimasis emocine sveikata taip pat tampa kasdienybės dalimi. Tad kodėl finansinės sveikatos tema kalbėti vis dar nedrąsu?
„Mano svajonė, kad kalbėti apie pinigus, apie finansus mums taptų taip pat įprasta, kaip kalbėti apie sportą, emocijų balansą ar gerą nuotaiką, juk pinigai mus lydi kiekvieną dieną. Tai, kad pinigai vis dar yra tabu tema Lietuvoje, nieko gero neduoda. Mes drovimės kalbėti apie pinigus, drovimės klausti ir tai įtraukia į uždarą ratą, iš kurio sunku išeiti“, – sako ekonomistė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Ką daryti su finansine sveikata, kad dėl rytojaus būtume ramūs? Ką būtina apie tai žinoti?
„Dažnai girdime apie finansinę gerovę, finansinį saugumą, apie finansinį raštingumą, apie pažeidžiamumą, apie atsparumą – visi šie žodžiai apie tą patį, bet truputėlį kitaip, – įvardija ekonomistė. – Kai kalbame apie savo finansinę sveikatą, turėtume sau užduoti keturis pagrindinius klausimus: kaip man sekasi tvarkytis su savo kasdieniais finansais?, ar pavyksta sumokėti mokesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus?, ar aš jau suprantu, kaip keičiasi finansų pasaulis ir ar saugiai sugebu naudotis naujausiomis technologijomis, kad sukčiai nešvęstų vietoj manęs, parsisiuntę didžiules sumas iš mano sąskaitos? Kitas žingsnis yra finansinis saugumas – kai su savo kasdiena esame susitvarkę, reikia pradėti galvoti, kiek esame finansiškai saugūs žiūrint iš trumpalaikės ir ilgalaikės perspektyvos. Ar mano įsiskolinimai atitinka mano galimybes? Tai klausimai, kuriuos turėčiau sau nuolatos užduoti ir kurie padės pasitikrinti, kokia mano finansinės sveikatos situacija.“
Ekonomistė primena, kad šiuos klausimus lydi turimos žinios, vertybės, įsitikinimai, kuriuos atsinešame iš savo namų. Kokios turimos žinios, galima nesunkiai pasitikrinti internete suradus specialiai tam sukurtą testą.
Finansiškai pažeidžiami visi
Anot pašnekovės, jaustis finansiškai pažeidžiamam natūralu visiems.
„Turbūt, sausio mėnesį, po švenčių, po „Juodųjų penktadienių“, „Baltųjų pirmadienių“, „Viengungių ketvirtadienių“ ir „Kibernetinių trečiadienių“ išpardavimų, atsidarę išrašą jausimės gana pažeidžiami, nusiminę. Gal dalį pirkinių norėtume grąžinti, gal ir grąžinsime. Viskas gerai – finansiškai pažeidžiami kartais jaučiamės visi. Nėra žmogaus, kuris kartkartėmis nesijaustų neužtikrintas, galėtų sau leisti viską, ko nori, nekiltų klausimų, ar jo uždarbis išliks toks, koks yra dabar, – vardija J. Cvilikienė. – Lietuvoje tik 4 iš 10 žmonių finansinę situaciją vertina kaip stabilią ir stiprią. 28 procentai susiduria su finansiniais iššūkiais. Nesijauskite vieniši, jei jaučiatės neužtikrinti, jei jaučiate nerimą ir kartais nežinote atsakymų į klausimus, kaip sustiprinti savo žinias, pakeisti nuostatas, kaip užtikrinti savo ir savo šeimos saugumą.“
Nuo ko pradėti?
Kas turi tapti pirmuoju ir kertiniu žingsniu?
„Paskutiniai ketveri metai mums tikrai nepašykštėjo išbandymų – išgyvenome pandemiją, kokios ilgai nebuvo pasaulyje, be galo daug nerimo dėl darbų. Perkėlėme savo darbus į nuotolinę erdvę, greitai išmokome mokytis ir dirbti iš namų. Ištiko karas, beprotiška infliacija. Visi šie sukrėtimai, kalbant apie finansinę sveikatą, kėlė klausimų, kuriuos aš taip pat nuolatos girdėjau, – ką man daryti? Ką man daryti su santaupom? Ką man daryti su savo saugumo pagalve – ją didinti, mažinti, peržiūrėti įsipareigojimus? Atsakymas, kurį aš ir mano kolegos patikrino ir kurį norėčiau šiandien akcentuoti: kalbėdami tiek apie fizinę, tiek apie psichologinę sveikatą, mes visada turėtume kalbėti apie pagrindą, kuris net labai banguojant aplinkai, įvairioms situacijoms, neturėtų keistis, – sako J. Cvilikienė.
Pirmieji įsipareigojimai, anot J. Cvilikienės, turėtų būti saugumo pagalvė, taupymas vaiko ateičiai ir keliami finansiniai tikslai sau. Paskui jau eina investavimas ir turto valdymas.
„Pradžioje – pamatai, vėliau – apstatymas. Kad ir kaip tai būdų nuobodu, kad ir kaip mes nenorėtume peržiūrėti savo išlaidų, tačiau tai yra pradžia ir galimybė suprasti, kur išleidžiame per daug, kokių galėtume rasti išeičių ir pigesnių alternatyvų. Kad svarbu taupyti ar draustis, žinome visi, nors gal mums nelabai patinka pats taupymas. Nesu sutikusi žmogaus, kuris sakytų: „Man labai patinka taupyti, man labai linksma taupyti.“ Tačiau saugumas paremtas atsparumo galimybe – kiek turiu galimybių nutikus netikėtumui, kokiai nors finansinei situacijai, pasinaudoti savo sukauptu rezervu. Jei neturiu iš ko, nepavyko sukaupti, galbūt, draudimas yra gera alternatyva. O gal ir taupyti, ir draustis“, – teigia ekonomistė.
Anot banko Finansų instituto vadovės, apdraudę savo turtą žmonės gali ramiau miegoti, nebijodami aplieti kaimyną net ir neturėdami sukaupto tam tikro finansinio rezervo. Dėl to būtina pasitikrinti sutartis ir įsiskaityti, kokių išmokų galima tikėtis, nes neretai žmonės nesigilina, kokias sutartis turi ir kokių garantijų jos suteikia.
Saugumo pagalvė ir investavimas
Susikūrus saugumo pagalvę jau verta pasidomėti ir investicijomis.
„Investavimas daug kam skamba žymiai patraukliau. Labai dažnai jauni praktikantai ar studentai ateina pas mus į banką atlikti praktikos ir populiariausia sritis, į kurią jie norėtų gilintis, – investavimas ir kad galėtų greitai praturtėti. Bet kad galima labai greitai uždirbti, yra mitas. Galima uždirbti, turbūt, vieną kartą, nutinka tokių galimybių, tačiau rizika be galo didelė. Visgi investavimas yra susijęs su nuoseklumu, kantrybe, išskaidymu. Investavimas – puiki galimybė įdarbinti pinigus, neprarasti jų vertės, tačiau žinios čia irgi labai svarbios“, – sako J. Cvilikienė.
Ekonomistė pataria pradedantiesiems neskubėti, įgyti patirties imantis nedidelių investicijų, taip neskubant įgauti išminties ir žinių, kurios leis leistis į greitkelį.
„Kasdien mes priverčiami peržiūrėti dalykus, kuriais vadovavomės, peržiūrėti įsiskolinimus ar verslą, kurį planavome pradėti. Aplinka, palūkanos, infliacija, neramumai daro mums įtaką. Smagu, kad lietuviai išlieka optimistiški kalbėdami apie savo finansus, mes tikimės, kad ateinantys metai bus geresni, tačiau infliacija ir pakilusios kainos daugelį privertė dar kartą įvertinti, ar mūsų būstas yra pakankamai modernus, galbūt, galime susimažinti išlaidas investuodami į žalesnius, patvaresnius sprendimus, – vardija banko atstovė. – Karantino metu ėmėme daugiau vaikščioti – tai vienas iš laisvalaikio praleidimo būdų. Vaikščiojimas stiprina ne tik fizinę, psichologinę, bet ir finansinę sveikatą. Labai skatinu atrasti tvaresnių vartojimo būdų – per šventes išmetame daugiausia maisto, tad išmokime jo sunešti ir taip sutaupyti laiko, pinigų. Išmokime tvariai vartoti, pirkti kiekvienam po simbolišką dovaną, gal tik vienam kitam brangesnę.“
Aplinkos įtaka
Ekonomistė teigia, kad žmogus nėra racionalus, labai pasiduoda aplinkos įtakai: mes nenorime nuvilti kitų, turime nuostatų ir įsitikinimų, kaip turėtume elgtis tam tikrose situacijose. Visgi įvertinus, ar svarbiau mėgautis šiandien, ar norisi patogaus gyvenimo ir po dešimties metų, kur kas paprasčiau sudėlioti prioritetus.
Anot J. Cvilikienės, nemažai iššūkių kasmet laukia ir per visas šventes. Tuomet aktyviau darbuojasi ne tik prekybininkai, bet ir sukčiai.
Atsipalaiduoti leidžia ir sukčiai
Ekonomistė sako, kad sukčiai taikosi į visus, nesvarbu, ar žmonės gauna dideles pajamas, ar gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, tad rekomenduoja neprarasti budrumo ir neskubėti investuoti ar pirkti, jei pasiūlymas per daug geras, išlikti kritiškiems.
Visa tai – asmeninių finansų valdymas, žinios, mokėjimas atskirti tikra nuo apgaulės – lemia gerą finansinę sveikatą. Mokytis tenka visiems, tai padeda stiprinti savo finansinę sveikatą, o tiems, kurie nori gilintis, ieško atsakymų, verta prisijungti ir prie socialiniuose tinkluose sukurtos grupės „Piniginiai reikalai“, kuri jau vienija apie 60 tūkstančių bendruomenę.
Norintys įgyti žinių ar jas sustiprinti gali atsisiųsti knygų apie finansų valdymą. Jos skirtos skirtingo amžiaus skaitytojams – nuo mažiausio iki vyriausio.