Vyrai vis dar dominuoja
„Kai ištarius žodį „investuotojas“ – kiekvienam kyla skirtingų minčių ir įsivaizdavimų. Mūsų atveju vidutinis mažmenos investuotojas 2020 – ųjų pabaigoje atrodė maždaug taip: 51-erių vyras, kurio atlyginimas – 1200 Eur ir portfelio vertė siekė beveik 3500 Eur. Jei pažiūrėtume plačiau tarp trijų Baltijos šalių, tai pamatytume, kad vidutinis investuotojas Lietuvoje buvo jauniausias. Estijoje atitinkamas investuotojas buvo 54-erių metų, o Latvijoje – 57-erių. Atlyginimas Lietuvoje buvo kažkur per vidurį, įvertinus mokestinius skirtumus. Na o finansinių investicijų portfelis buvo didžiausias“, – apie Lietuvos situaciją Baltijos šalių kontekste pasakoja G. Milieška.
Anot pranešėjo, 2021-aisiais, kuomet į rinką išleistas SEB investicijų robotas, vidutinis investuotojas Lietuvoje tapo kur kas jaunesnis – 35-erių, vidutinė pirmoji investicija tesiekia 50 Eur, o reguliarios investicijos sudaro 30 Eur. Tiesa, dažniau vis dar investuoja vyrai.
„Žiūrėdami į šiuos skaičius pamatėme, kad technologijos gali suteikti galimybes investuoti daug platesniam žmonių ratui, atverti šias rinkas arba demokratizuoti, tačiau pastebėjome, kad nepasikeitė lyties dominavimas, tai vis dar vyras, kuris investuoja“, – kalba SEB banko atstovas ir kelia klausimą kita tema – ar investavimas iš tiesų vis dar vyrų reikalas?
Eksperto teigimu, žvelgiant į Baltijos šalių statistiką, akivaizdu, jog visose trijose valstybėse vyrų dominavimas tarp investuotojų naudojant SEB investicijų robotą yra akivaizdus, tačiau Lietuvoje ši proporcija – ryškiausia: vos kiek daugiau nei penktadalis visų investuotojų yra moterys.
Toks fenomenas, sako pranešėjas, pastebimas ir žvelgiant plačiau – „Nasdaq“ Vilniaus biržos statistikos duomenimis, iš visų 21 – 60 m. amžiaus investuotojų moterys sudaro vos trečdalį. Ženklus vyrų ir moterų skirtumas pastebimas ne tik tarp investuotojų, bet ir tarp verslą sukūrusių asmenų: SEB bankas Baltijos šalyse atliko apklausą, kurios duomenimis maždaug penktadalis verslo savininkių yra moterys.
Iš praeities atsiveja baimės
Be to, anot G. Milieškos, yra ir nemažai baimių bei mitų, susijusių su investavimu, kuriuos tam tikri technologiniai sprendimai leidžia išspręsti: atlikus Lietuvos gyventojų apklausą, tapo akivaizdūs penki pagrindiniai mitai, dėl kurių labiausiai nenorima, bijoma investuoti. Bene pusė, 46 proc. apklaustųjų teigė manantys, jog jų santaupų nepakanka pradėti investuoti. Toks mitas, sako G. Milieška, atsiveja iš praeities, mat investavimas nebėra didelių sumų žaidimas:
„Šis teiginys galėjo būti teisingas prieš 10 metų ar daugiau, bet šiandien yra daugybė būtų pradėti investuoti su labai mažomis sumomis. Ta suma šiandien gali būti ir 1 Eur. Tai yra ne tik SEB investicijų robotas, bet kur kas daugiau sprendimų rinkoje, kur barjeras yra labai žemas.“ Anot pranešėjo, apklausos duomenimis, 8 iš 10 jau investuojančių žmonių investuoja iki 100 Eur. Technologiniai sprendimai, sako G. Milieška, leidžia reikšmingai sumažinti investavimo sumas.
Dalis žmonių, kalba pranešėjas, dvejoja, ar investavimas apskritai yra prasminga veikla, ar mažos sumos turės efektą, tačiau G. Milieška skuba paneigti ir šias dvejones: „Štai pavyzdys: turime du hipotetinius investuotojus, abu jie turi tą patį tikslą – sukaupti 100 000 Eur sumą iki 60-tojo savo gimtadienio. Skirtumas tas, kad jie turi skirtingą apsisprendimą, kada startuoti: pirmasis investuotojas nutaria tai pradėti būdamas jaunas, 20-ties metų ir investavimo kelionę tęsti 40 metų. Tai reiškia, kad pasirinkus tokį kelią, išsikėlus 100 000 Eur tikslą ir skaičiuojant, kad vidutinė metinė grąža bus 7 proc., kas yra gana artima ilgalaikei akcijų rinkai per ilgus laikotarpius – tokiai investicijai reikės šiek tiek mažiau nei 40 Eur. per mėnesį.
Paimkime kitą investuotoją, kuris nusprendžia padaryti tą patį, bet prabėgus 20 metų, t.y. būdamas 40-ties, kai atrodo, kad pagrindiniai svarbiausi dalykai gyvenime nuveikti, situacija yra stabili ir belieka 20 metų. Tam, kad pasiektume tokį patį tikslą – reikės investuoti beveik 200 Eur. Skirtumas akivaizdus – pradėjus anksti nedidelėmis sumomis, reikia investuoti nedaug, pradėjus vėliau – sumos išauga reikšmingai, tampa sunkiau investuoti. Pagrindinė žinutė – investuoti mažomis sumomis įmanoma ir nėra jokios priežasties to atidėti.“
Siūlo atskirti investavimą nuo spekuliavimo
28 proc. apklaustųjų sakė bijantys galimų nuostolių, dar penktadalis teigė neturintys laiko stebėti padėties finansų rinkose, toks pats apklaustųjų skaičius pripažino neturintys tinkamų žinių investuoti, o 16 proc. respondentų sakė, jog jiems sudėtinga nuspręsti, ką ir kada pirkti ar parduoti.
Kalbėdamas apie baimę patirti nuostolius, G. Milieška išskiria dvi sąvokas – investavimas, kuomet rinkoje esama daugybę metų, ir spekuliavimas – spekuliavimas, kuris apima nuolatinį rinkų sekimą, įšokimą ar iššokimą iš jų, mėginimas spėti, kas kils ar kris:
„Spekuliavimas prekyba – veikla, kuriai reikia daugybės informacijos, šešių ekranų, nuolat sekti ir domėtis. Investavimo atveju, ilguoju laikotarpiu tendencija yra akivaizdi – rinkos kyla į viršų, taip kilo per šimtmetį, ko gero taip kils ir toliau. Kilimas nėra statmenas, būna laikotarpių, dešimtmečių ar ilgiau, kuomet kainos labai reikšmingai nesikeičia, būna prarastųjų dešimtmečių, kai kainos krentą, bet turint pakankamai ilgą horizontą prieš save – tendencija aiški. Jei įsivardini, kad nori investuoti, o ne spekuliuoti – supranti, kad vertės svyravimai yra neišvengiami, kaip kad temperatūrų svyravimai per kalendorinius metus. Tada turėtų būti paprasčiau ar ramiau.“
Neturėti laiko stebėjimams – privalumas?
„Neturiu žinių ir laiko“ – dar vienas dažnas įsivaizdavimas, atpurtantis nuo bet kokios minties investuoti. G. Milieška rodo legendinio JAV investuotojo Warren Buffet nuotrauką ir skaito jo citatą: „Žemų sąnaudų fondas yra logiškiausias sprendimas didžiajai daliai investuotojų. Periodiškai ir nuosekliai investuodami į tokį fondą, nieko nežinantys investuotojai gali aplenkti didžiąją dalį investavimo profesionalų.“
Pasak. G. Mileškos, šiame teiginyje atskleidžiama, jog viso ko esmė – pasirinkti vieną ar kitą investicinį sprendimą ir nuosekliai skirti pinigų tam investiciniam sprendimui įgyvendinti, jį nuosekliai propaguoti: „Investavimas yra ilgalaikis užsiėmimas, vienas iš paprasčiausių būdų – nesiblaškyti, o susitelkti į tai, ką kiekvienas iš mūsų galime geriausiai – didinti savo taupymo normą, stengtis didinti savo pajamas iš tiesioginės veiklos, kurioje turime daugiausiai kompetencijos, nesistengti prekiauti tam, kad uždirbtume didesnę grąžą, nes konkurencija bus su tais, kurie tai daro visą dieną, turi didžiules profesionalias komandas ir tai tikriausiai nepavyks.“
Pranešėjas pasitelkia ir JP Morgan atliktus skaičiavimus, kurie, sako G. Milieška, tik dar kartą įrodo, jog laiko stebėti rinkas trūkumas gali būti net privalumas: vidutinės metinės skirtingų turto klasių grąžos 1998 – 2018 m. rodo, jog tipinių mažmenos investuotojų pastangos pernelyg stebėti rinką nedavė jokio apčiuopiamo rezultato, o pelningiausių investicijų paieška vidutiniškai baigiasi tuo, jog buvo sumokėta daug prekybos mokesčių, nusipirkta tai, kas brangu ir parduota tai, kas pigu.
„Pats racionaliausias būdas – ne skirti laiką domėtis kiekviena atskira kompanija, o didžiąją dalį portfelio nukreipti į plačiai diversifikuotą fondą, instrumentą ir palikti rinkoms padaryti tą darbą, kurį jos turi padaryti“, – savo pranešimą baigia G. Milieška ir priduria, jog technologiniai sprendimai investavimo galimybę ne tik atveria tiems, kurie jų anksčiau neturėjo, bet ir paparastindami daugybę procesų padeda pagrindinį savo dėmesį sutelkti į tai, kas svarbiausia – šeimą, profesinę karjerą.
Pasak G. Milieškos, SEB investicijų robotas – pirmasis toks įrankis Baltijos šalyse, tam tikra veiksmų seka leidžiantis įsivertinti investavimo tikslą, rizikas, žinias, patirtį, sudėjus visą informaciją į vieną vietą, pasiūlomas konkretus sprendimas ir leidžiama pradėti investuoti nuo 1 Eur., o procesas trunka iki 15 min.