Siūlo įvertinti kai kuriuos rodiklius iš anksto
Renkantis su brokeriais susijusias investicijas, G. Balčo teigimu, galima naudotis didžiausių šalies bankų siūlomais įrankiais. Be to, Lietuvoje, sako pranešėjas, galima rasti ir užsienio brokerių atstovų, kurie suteiks tokio tipo paslaugas.
„Mano nešališkas patarimas – visada pagalvokite ir iš anksto nusistatykite, kokią sumą ir kokiam periodui planuojate investuoti. Suma tikrai svarbi, kai kurie brokeriai reikalauja „įėjimo mokesčio“, nuo kurio jūs galėsite pradėti dalyvauti šioje veikloje. Pradėjus investuoti per brokerius jums bus taikomi mokesčiai, kurie ilguoju periodu gali stipriai sumažinti jūsų planuojamą ir norimą grąžą. Atsižvelkite į tai ir įsivertinkite“, – pastebėjimais dalinosi G. Balčas.
Anot pranešėjo, brokerių galima dairytis ir užsienyje, tačiau itin svarbu atkreipti dėmesį, kad tokias paslaugas siūlantieji būtų stabilūs, užtikrinantys tinkamą aptarnavimą ir, svarbiausia, mažus mokesčius. Tuo tarpu norintiems investuoti per fondus, anot G. Balčo, reikės kiek didesnio įeinamojo mokesčio, kuris gali svyruoti tarp 50 ir 125 tūkst. Eur.
Investavimas sutelktinio finansavimo platformose
Asmeninės investicijos arba investicijos į verslus – tai tokia investavimo forma, kuri, anot eksperto, pareikalaus gerokai daugiau laiko ir didesnės rizikos toleravimo: teks patiems įvertinti verslo gyvybingumą, tvarumą. Be to, G. Balčo nuomone, verslai dažnai linkę pervertinti savo galimybes ir skolintas lėšas nebūtinai panaudos tikslingai.
„Jei ketinate investuoti į įmonės obligacijas – įsivertinkite tai, kad dažniausiai jums bus mokamos tik palūkanos viso periodo metu, o kredito dalis grąžinta tik termino gale“, – pataria „FinoMark “ CEO.
Trečia investavimo galimybė – platformos: G. Balčio teigimu, sutelktinio finansavimo platformos Lietuvoje turi labai aiškius vertinimo ir grąžos rodiklius, tai padeda nuspręsti, ar tokios „žaidimo taisyklės“ investuotojui tinkamos.
„Sutelktinio finansavimo platformos leidžia greitai „išeiti“: kitaip tariant, pinigų išėmimas iš platformos yra greitas, paskolų periodai dažniausiai irgi yra trumpi. Platforma turi ir antrinę rinką, kurioje galite parduoti investicijas ir susigrąžinti savo lėšas“, – apie investavimą pasitelkiant sutelktinio finansavimo platformas dalinosi pranešėjas.
Investuotojo saugumas ir užtikrinimo priemonės
Anot G. Balčo, Lietuvoje veikiančios sutelktinio finansavimo platformos yra labai griežtai prižiūrimos Lietuvos banko, o tai garantuoja, kad investicinės lėšos bus saugios, dažnu atveju atskirtos nuo platformos veiklos, ypatingas dėmesys skiriamas skaidrumui.
„Sutelktinio finansavimo platformos labai aiškiai vertina ir atrenka įmonių savininkus, jų projektus ir detaliai pateikia šią informaciją jums kaip investuotojams, su kuria jūs tikrai galite susipažinti, išsianalizuoti, įsivertinti visus kriterijus, galbūt net kreiptis į platformą ir gauti papildomus paaiškinimus, padiskutuoti, ar tikrai ta įmonė vienaip ar kitaip veikia tvariai“, – kalba G. Balčas.
Pasirenkant sutelktinio finansavimo platformą, eksperto teigimu, svarbu apsvarstyti metinės grąžos poreikį, numatomus projekto„vėlavimo“ procentus, kurie gali koreguoti metinės grąžos rodiklius. Be to, G. Balčas siūlo atkreipti dėmesį į įmonės komandą, patirtį tam tikro tipo veikloje, platformos, kurią renkatės, stabilumą, komunikaciją su investuotojais.
„Viena svarbiausių vietų, kuri lems jūsų investicinę grąžą – platformos užtikrinimo priemonės. Kai kurios platformos net „pastatytos“ ant tam tikrų užtikrinimo priemonių. „Finomark“ turi keturias užtikrinimo investuotojams priemones: fizinių asmenų laidavimas, įmonės laidavimas, turtinių kompleksų įkeitimas ir nekilnojamojo turto įkeitimas“, – kalba G. Balčas.
Be to, anot pranešėjo, ateityje realu tikėtis ir valstybės garantijų sutelktinio finansavimo platformose, kas dar labiau didins investuotojų saugumą. „Prie užtikrinimo priemonių norėčiau paminėti, kad ir valstybė kai kuriais atvejais dalyvauja investavime per sutelktinio finansavimo platformas. Asmeniškai man tai yra tikrai pakankamai didelis pliusas“, – įžvalgomis dalinasi G. Balčas.
Pataria nuspręsti, kokią riziką galite toleruoti
Kaip efektyviai atsirinkti, kas jums kaip investuotojui tinka, o kas ne? G. Balčas siūlo ne tik nusistatyti norimą grąžos procentą, bet ir įvertinti toleruojamą verslo, kuriam reikalinga investicija, riziką, ji dažniausiai išreiškiama raidėmis, kai A reiškia mažą riziką, o vėliau projektų rizikingumas didėja.
„Nusimatykite terminą, kuris, priklausomai nuo investicinės strategijos, dažnu atveju tampa rodikliu, kaip jūsų lėšos grįš pas jus. Dažnu atveju pas mus projektų trukmė – iki 36 mėn. Tai mes vadiname trumpo periodo investicijomis, kuomet lėšos sugrąžinamos greičiau nei ilgojo periodo.
Tame yra ir pliusų, ir minusų: trumpi periodai leidžia greičiau atgauti lėšas ir galite toliau perinvestuoti. Vieni vertina vienaip, kiti kitaip. Bendraujant su investuotojais, turbūt visi pažymi, kad trumpesnės investicijos jiems yra saugesnės. Kodėl? Nežinau atsakymo, bet, kiek girdžiu, yra taip. Ilgo periodo investicijos turi savo pliusą – jūs užfiksuojate savo procentą, kurį gaunate visą periodą. Tai gali būti 5 metų paskola. Sakyčiau, tai yra pliusas, kuomet nežinome, kokia bus finansinė situacija.“
Kalbėdamas apie „FinoMark“ tikslą, G. Balčas pabrėžė siekį augti ir kartu auginti Lietuvos verslą, padėti siekti tikslų. „Kol kas šnekame pakankamai atsargiai, bet turime ilgalaikę „FinoMark“ veiklos strategiją, kurioje norime matyti save tarp bankų, kredito unijų ir visų kitų alternatyvių skolintojų. Manau, kad mums pavyks tai išpildyti ir galėsime pasiūlyti pakankamai lanksčias ir geras sąlygas finansuoti įvairaus tipo verslui pakankamai greit bei profesionaliai.“ Visi dėl skolinimosi į „FinoMark“ besikreipiantys verslai turi būti išdirbę bent 12 mėn. ir pateikti finansų bei bendrą viziją, įrodančią stabilumą dabar ir ateityje.
Mokys finansinio raštingumo
Kol kas į Lietuvoje veikiančias sutelktinio finansavimo platformas dažniausiai kreipiasi mažos ir labai mažos įmonės, tačiau, G. Balčo, teigimu jau netrukus čia gali atsirasti ir užsienio įmonių, o tai turėtų atverti dar didesnes galimybes diversifikuoti investicinį portfelį.
„Lietuvoje veikiančios platformos atskleidžia labai daug informacijos apie įmones, kurios prašo finansavimo, o tai leidžia dar labiau įsigilinti į įmonės situaciją ir vertinti jų gebėjimą valdyti finansus. Mūsų pasirinkta strategija atskleisti kuo daugiau informacijos investuotojui ir tuo pačiu edukuoti investuotojus, kaip tikslingai vertinti įmonės riziką, nes, manau, visi investuotojai ateidami turi tai pakankamai įvertinti“, – pasakoja ekspertas ir sako, jog apsisprendimą, į kokį verslą tikslingiausia investuoti, palengvina matomas įmonės balansas ir pelno/nuostolių ataskaita.
„Prieš atlikdami investiciją į verslo paskolas, susipažinkite su įmonės ilgalaikiu, trumpalaikiu turtu, nuosavo kapitalo rodikliais, įmonės pajamomis, atsargomis ir sąnaudomis. Suprantame, kad ne visi nori gilintis ir turi pakankamai žinių, kaip skaityti pelno, nuostolio ar balanso dokumentus, todėl viduje, pasitarę su mūsų valdybos nariais, nusprendėme investuoti laiką ir prisidėti prie finansinio raštingumo skatinimo“, – konferencijoje pasakojo pranešėjas, kviesdamas į 2022 – aisiais Delfi+ kanale prasidėsiantį seminarų ciklą, kuriame G. Balčas kartu su „NEO Finance“ valdybos pirmininku Evaldu Remeikiu pasakos, kaip skaityti įmonės finansinę situaciją atspindinčius dokumentus. Žinios, kuriomis ekspertai ketina dalintis seminarų metu, leis suprasti, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį analizuojant įmonės finansinius rodiklius.