V. Karalevičius dėsto, kad norintys investuoti tą daryti turi sistemingai ir tvarkingai, turi turėti aiškius tikslus.
„Turbūt, paprasčiausias dalykas, kuris naudingas paprastiems investuotojams, kurie nėra profesionalai – tai kiekvieną savaitę ar kiekvieną mėnesį žmonės investuoja po tą pačią ar panašią sumą pasirinktą turto klasę ar turto klases. Tai naudinga tuo, kad investuoji per krizę ar burbulo pakilimą, kaip yra dabar, vidutiniškai per ilgą laikotarpį to nejausi, nes būsi nusipirkęs ir kai kainos labai mažos, ir kai kainos labai didelės ir tavo portfelis natūraliai augs su rinka“, – sako pašnekovas.
„Bankera“ ir „SpectroCoin“ bendraįkūrėjas pastebi, kad kiekvienas asmuo skirtingu gyvenimo periodu vadinamasis investicijų portfelis kinta, tad būtina turėti saugų barjerą.
„Pirmas žingsnis – žmonės turi galvoti apie saugų barjerą, kitas žingsnis – galvoti apie investavimą į būstą, kuriame gyveni. Turbūt daug kas nesusimąsto, kad jei nuomojiesi, nes kažkur turi gyventi, ir nusiperki būstą su pradiniu įnašu, tai tas pradinis įnašas ir paskola būna kaip svertas. Tarkime, įnešei 10 tūkstančių eurų pradinį įnašą už butą, kuris vertas 100 tūkstančių, nuoma būtų apie 500 eurų į mėnesį – per metus sumokėtum apie 6 tūkstančius eurų. Tai investavęs 10 tūkstančių pradinį įnašą gauni grąžos 6 tūkstančius eurų mažiau palūkanų, tai tavo grąža pirmais metais būtų apie 40 procentų“, – pataria pašnekovas.
Anot V. Karalevičiaus, investavimas į nekilnojamą turtą užtikrina stabilumą ir yra vienas racionaliausių. Kitos investicijų kryptys – akcijos ir akcijų fondai.
„Jei yra jaunas amžius, galima prisiimti daugiau rizikų, investavimo horizontas yra gana ilgas. Tai daugiau investavimas ne į pačias akcijas, o į akcijų fondus – tad apimi daugiau rinkos rizikos, vėliau tas portfelis turėtų keistis į stabilesnes priemones, tokias, kaip obligacijos, indėliai, kurie duoda stabilesnę grąžą, daugiau atsparūs finansų krizėms arba įvairiems burbulams, kas yra svarbu žmogaus gyvenimo pabaigoje, kada jis taupo savo senatvei“, – pataria norintiems investuoti atsižvelgti ir į savo amžių V. Karalevičius.
Į alternatyvias kryptis, kriptovaliutas ar kitų krypčių investicijas, pašnekovas sako geriausia investuoti jau užsitikrinus stabilumą per nekilnojamą turtą ir investicinius portfelius.
„Pasidaręs pirmus žingsnius jau gali mažą dalį investuoti į alternatyvias kripto klases, tiek į tą pačią kriptovaliutą, arba į kažką, kuo domiesi – tai gali būti ir automobiliai, ar tiesiog konkrečios akcijos, konkrečių įmonių, bet irgi tai neturėtų būtų daugiau 5–10 procentų. Tai turėtų būti kaip žaidimas, naujienų taikymas, tačiau neturėtų būti rizikavimas visu turtu“, – sako pašnekovas.
Kriptovaliutos daug kam vis dar skamba lyg magija ir vis dar nėra aišku, kaip jos iškasamos. V. Karalevičius paaiškina, kad kriptovaliutos labai aiškiai sprendžia mokėjimo problemą. Pats šioje investicijų srityje vyras sako dirbantis apie aštuonerius metus, nors daugeliui tada išties nebuvo aiškiau, nei dabar, kas tai per investicijos.
„Kai skirtingos finansų įstaigos neturi jokio santykio. Labai geras pavyzdys yra elektroninis paštas, kai, tarime, gmailą siunčiame elektroninį paštą į hotmailą, tai paslaugų tiekėjai neturi turėti nieko bendra, tačiau yra vienas protokolas, standartas, kuriuo apsikeičiame informacija. Kriptovaliutos realiai išsprendė tą pačią problemą mokėjimams, kai skirtingi kriptovaliutų piniginių tiekėjams, arba patys asmenys savo kompiuteryje gali turėti kriptovaliutą, ką daugelis žmonių ir daro, gali siųsti vertę vienas kitam, kai neturi jokio teisinio susitarimo, jokių sutarčių. Tai atveria galimybę gauti pinigus iš bet kokios naudos internetu. Tai yra dar evoliucija, tu neturi tarpininko. Anksčiau, prieš atsirandant kriptovaliutoms, norint atlikti mokėjimą internete, siuntėjas ir gavėjas turėjo būti kažkurios įmonės klientas. Tarkime, „PayPal“ ar panašiai. Pasiekti tą skalę, kad turėtum pakankamai klientų toje pačioje erdvėje, buvo labai sudėtinga. Kriptovaliuta šitai išsprendė. To pasekoje kriptovaliuta atsirado kaip žetonas, kaip vertės vienetas, kuris svyruoja, ir vietoj tos rizikos, kai naudojiesi tokiu tarpininku, kaip bankas, naudojiesi kriptovaliuta, atsisakydamas tarpininko rizikos ir prisiimi kriptovaliutų svyravimą. Natūraliai augant kriptovaliutų populiarumui pradėjo kilti kaina ir pritraukė žmones, kurie investuoja dėl paties kainų kylimo, bet tai yra labai rizikinga investicija“, – aiškina V. Karalevičius.
Sekantys kriptovaliutų kainų pokyčius pastebi, kad kaina pakilti ir nukristi gali ir per vieną dieną.
„Kaina yra labai nestabili dėl to, kad pati rinka yra labai likvidi ir gali staigiai parduoti ar nupirkti. Tai yra daug likvidžiau nei nekilnojamas turtas. Nekilnojamo turto rinkoje turi rasti pirkėją ir sprendimo taip greitai nepriimsi emociškai taip greitai per vakarą, per savaitę. Tai vienas faktorius – turi galimybę greitai pirkti ar parduoti. Būtent šiuo metu yra trys pradiniai veiksniai kodėl kriptovaliutos iš pradžių kyla, ar taip svyruoja. Žmonės pradėjo ieškoti alternatyvių investicijų būdo, nes palūkanos yra gana žemos, grąža visur yra žema. Žmonės pradėjo rinktis kriptovaliutas, jos pradėjo kilti. Tada atsirado „antras vagonas“, kada žmonės pradėjo iš inercijos pirkti, nes mato, kad mato galimybę uždirbti. Trečias dalykas, kas pasikeitė per dvejus metus – tai yra galimybė pirkti kriptovaliutas su skolintomis lėšomis. Tai panašiai kaip su nekilnojamo turto paskolom. Kai kuriose biržose gali gauti paskolą ir įsigyti kriptovaliutą, tarkim, vienas su šimtu santykiu: tarkime, turi vieną eurą ir gali nusipirkti kriptovaliutos už 100 eurų. Gali prarasti viską, tai labai rizikinga, bet tai tas kainas pučia“, – pasakoja investicijomis ne vienerius užsiimantis vyras.
Kriptovaliutos atsiradimas su laiku pakeitė ir tradicinių bankų požiūrį. Pradžioje kriptovaliutos, bitkoinai nebuvo vertinami, kaip rimtas rinkos žaidėjas, tačiau dabar, anot V. Karalevičiaus, požiūris kinta ir bankai jau įvertina kriptovaliutas, kaip turinčias potencialą.
„Šiai dienai bankų pozicija labai sąmoninga. Tai labai rizikinga investicija, bet kai kurie bankai savo labai turtingiems klientams jau pradėjo siūlyti, tokiems, kurie gali priimti tą riziką. Kiti bankai į tai žiūri kaip į galimybę ir naudoti ją, kaip atsiskaitymo priemonę tarp skirtingų bankų. „Visa“ kortelių tinklas jau yra eksperimentavęs su kai kuriomis stabiliomis kriptovaliutomis, kurios yra surištos su doleriu, kaip atsiskaitymui tarp skirtingų bankų, skirtingų „Visa“ ekonominės sistemos dalyvių. Žinoma, tai dar vyksta palaipsniui ir dar labai po mažą žingsnelį, – dalijasi žiniomis V. Karalevičius. – Investavime vienas svarbiausių dalykų yra disciplina. Gali pardavinėti emociškai, tačiau tai tampa labiau ne investavimu, o statymas ir lošimas. Tai nėra kriptovaliutų savybė, lygiai tą patį gali daryti akcijų biržoje, ar bet kokiu kitu turtu prekiaujant – panikuodamas parduoti butą, nes galvoji, kad visos nekilnojamo turto kainos krenta. Emocijas reikia padėti, bet kur investuojant, į šalį“.
Bitkoino, bene žinomiausios valiutos kainos, šiuo metu auga visame pasaulyje, dalį žmonių šis augimas padarė turtingais. Ar tai yra ženklas, kad reikia investuoti į šią valiutą? V. Karalevičius sako, kad visuomet reikia atsargiai vertinti visas rizikas.
„Reiktų įvertinti, kad tai yra ta turto klasė, kad uždirbsi, kai surasi kitą pirkėją. Tai nėra turto klasė, kuri generuoja grąžą, nuomos pajamas ar panašiai. Tai tiesiog yra paklausa ir pasiūla. Jei tikiesi, kad paklausa ateityje bus didesnė, tada tu tikiesi uždirbti ir gali investuoti, tačiau turi pats sau apsibrėžti, kodėl vėliau bus daugiau žmonių, kurie norės įsigyti. Kriptovaliutų yra du įsigijimo tikslai, vienas – norint atlikti mokėjimą, turi įsigyti, tačiau tą valiutą laikai 10–15 minučių, kol atlieki mokėjimą. Ta trumpalaikė paklausa sukuria vertę. Kita paklausa yra iš spekuliacinių paskatų, kada tikiesi, kad kaina kils, ir kriptovaliuta laikoma ilgiau. Tai klausimas, kiek tu tikiesi atrasi žmonių, kurie norės „įšokti į traukinį“ ir iš tavęs nupirkti. Tą įvertinęs gali daryti sprendimą“, – kaip priimti sprendimą investuoti ar ne, aiškina V. Karalevičius.
Pašnekovas sako, kad kriptovaliutos yra atviro kodo produktai, kurie turi kelias kryptis – bitkoinai sukurti mokėjimo sistemai be tarpininkų, yra valiutų, kurios veikia kaip išmanieji kontraktai, decentralizuoti finansai į kurias specialistas siūlo atkreipti dėmesį. V. Karalevičius priduria, kad tuomet būtina atkreipti dėmesį, ar tie žmonės, su kuriais sudaromi sandoriai, pajėgūs juos įgyvendinti, yra pakankamai stiprūs technologiškai.