Investavimo istorijos: papasakojo, kaip susitaupyti nuosavam verslui

Įvairios investavimo formos gali tapti puikia taupymo forma norintiems kurti savo verslą, tačiau vis dar neturintiems pakankamai lėšų. Investavimo būdų yra įvairių.

Investuoti galima į viską

Investuoti galima į akcijas, obligacijas, įvairias išvestines finansines priemones. „Rato“ valdybos pirmininkas Vytenis Mažiulis sako, kad investuoti galima net į savo idėjas.

„Investavimas gali būti kelių pavidalų – investavimas į akcijas, obligacijas, į tam tikras išvestines finansines priemones, investuoti galima ir į savo idėjas, į savo verslus, verslų pirkimą, įsigijimą, idėjų įgyvendinimą. Jei žmogus sugalvojo idėją ar pamatė verslą, kurį norėtų įsigyti ir jį plėtoti, – apie tokį investavimą aš norėčiau kalbėti, – sako V. Mažiulis. – Aišku, nėra taip paprasta išsirinkti verslą, surasti idėją, į kurią reikia investuoti. Visų pirma svarbu suprasti, ką tu pats nori daryti, koks verslas ir kokia veikla tau patinka. Jei patinka gamyba, tai, turbūt, į gamybą ir investuosi – mėginsi įsigyti gamybos įmonę arba kursi nuo nulio. Jei tau patinka išmaniosios technologijos, tikriausiai, tai ir kursi. Jei patinka elektroniniai pardavimai, gal kursi el. parduotuvę arba investuosi į tą verslo sritį.“

Pašnekovas įvardija, kad trauka ir domėjimasis kuria nors sritimi ateina dar iš mokyklos laikų. Jau būdamas mokyklinio amžiaus turi domėtis, suprasti, kokia veikla patinka. Aiškiai žinodamas gali investuoti ir įsigyti verslą – tuomet jis bus sėkmingas.

„Natūralu, kad neužtenka vien tik įsigyti verslą. Reikia suprasti, ką su juo daryti. Jei įsigysi verslą, jį paliksi savieigai ir jei jis bus sėkmingas, tai augs ir išlaikys tuos pačius rezultatus, bet dažniausiai verslai įsigyjami tam, kad juos būtų galima auginti ir susigrąžinti investiciją. Taigi reikia sugalvoti, kaip tą verslą plėtoti, ką pakeisti, į kurią pusę eiti, kaip su rinkodara dirbti, koks kolektyvas, kokia komanda – labai daug dedamųjų“, – vardija V. Mažiulis.

Investuoti galima ir neturint santaupų

Įmonės valdybos pirmininkas sako, kad investavimas į verslą gali būti kelių pavidalų. Galima idėją kurti nuo nulio, kai asmuo, sugalvojęs verslą, ieško investicijų iš šalies, investuoja savo lėšas arba kuria verslą padedamas šeimos ar draugų, artimųjų rato. Kitas būdas – įsigyti jau veikiantį verslą, tačiau tam reikalingos žymiai didesnės investicijos, didesnis kapitalas.

„Iš mano patirties, man pačiam labiau sekasi įsigyti verslus, nei nuo nulio kurti. Nuo nulio sukurti, manau, labai sunku, nes yra tam tikri etapai, kurie reikalauja ir įdirbio, ir komandos, ir nepasiduoti suklupus, taigi aš galiu kalbėti apie verslų įsigijimą, – ką rekomenduočiau daryti įsigijus, kaip rekomenduočiau atlikti analizę ir kaip toliau prisitraukti kapitalą, – pasakoja V. Mažiulis. – Šie laikai yra nuostabūs. Mes kaip tik diskutavome su pažįstamais, draugais, jie sako, kaip buvo faina, kai buvo seni laikai, kai visi pirko, pardavė, visi uždirbdavo pinigų. Buvo lengviau pradėti verslą, nes ir rinka buvo ne taip užimta, ir vietos buvo žymiai daugiau. O aš kaip tik manau, kad šiais laikais galima net turint 0 eurų įsigyti verslą, pradėti jį ir taip auginti savo aktyvus.“

Nesėkmes priima kaip pamokas

Ne vieną verslą valdęs vyras sako, kad buvo įsigijęs prieskonių gamyklą „Saldva“, ir šią investiciją jis vadina viena sėkmingesnių. Porą metų valdęs minėtą įmonę ją pardavė. Toks žingsnis, anot pašnekovo, geras sprendimas, nes įmonė jau buvo paauginta.

„Šiandien mano pagrindinė investicija yra „Rato“ kredito unija, kuri konvertuojama į specializuotą banką, pagrindinės investicijos ir pinigai sudėti ten; pats labai tikiu projektu, organizacija, žmonėmis, kurie dirba, veda tą projektą į priekį“, – sako V. Mažiulis.

Dar viena investicija – „Soprano“ ledainė, tai jau nėra tokia sėkmės istorija, kuria norisi pasidalyti, tačiau į nesėkmes pašnekovas sako žiūrintis kaip į pamokas.

„Mes dažnai mėgstame kalbėti tik apie sėkmės istorijas – kiek uždirbo, kiek pardavė, kaip puikiai investavo. „Soprano“ įsigijimas ir idėja turi savo pradžią ir pabaigą. Čia viena iš mano investicijų, kuri buvo nesėkminga, man pačiam asmeniškai su tuo verslu teko atsisveikinti. Kalbant apie nesėkmes, turiu kokias 3–4 nesėkmingas investicijas. Iš tų nesėkmingų investicijų visuomet reikia pasiimti pamokų, nes jei jų nepasiimi, tai, turbūt vėl tas klaidas kartosi“, – atvirauja verslininkas.

Pirmąją pamoką V. Mažiulis sako gavęs per krizę.

„Labai seniai, gal 2008–2009 metais, dar būdamas labai jaunas, uždirbęs pinigų (dirbau pardavimo vadybininku ir gavai gerus sėkmės procentus), nusprendžiau būti investuotoju į akcijas. Nusipirkau vienos bendrovės akcijų ir tada prasidėjo 2008–2009 metų krizė, akcijos nuvertėjo 10 kartų. Aš, kaip nepatyręs investuotojas, iškart puoliau parduoti, nors natūralu, kad kantrybė laimi racionalius sprendimus. Ekonomika visada ir pakyla, ir nukrinta. Po nukritimo tos akcijos grįžo į buvusį lygį, – reikėjo man palaukti, iškentėti ir susigrąžinti savo investiciją. Tai pamoka, kad su investicijomis reikia būti kantriam. Negali tikėtis grąžos čia ir dabar arba, esant turbulencijoms, negali priiminėti greitų sprendimų, nes jos praeina“, – tuo, ką suprato po pirmos nesėkmės, dalijasi pašnekovas.

Antrąją pamoką gavo, kai pasitikėjo siūloma investicija.

„Vienas bičiulis pakvietė investuoti į jo verslą, idėją. Turbūt, neįvertinau komandos, žmonių, įgyvendinančių tą projektą. Tai patirtis, kad visada investuojama ne vien į verslą ar organizaciją, investuoji ir į žmones, kurie įgyvendina projektą ir kurie sugalvojo idėją. Mano patarimas – visada žiūrėti, kokie žmonės dirba, kokia jų idėja, koks užsidegimas, entuziazmas, ar jie sugeba dirbti, ar sugeba užbaigti projektą, kad jis funkcionuotų“, – įvardija V. Mažiulis.

Trečioji pamoja – per dideli planai ir lūkesčiai.

„Gali daug planuoti, daug analizuoti, bet, kaip patys matote, nutinka visokių dalykų gyvenime – tai kovidas, tai karas. Įvertinti visus šiuos dalykus irgi nėra įmanoma ir, kaip mano viena kolegė sako, – „Excelis“ ištveria viską, bet gyvenimas parodo realybę. Reikia būti pasiruošusiam viskam, ir mus jau išmokė šie paskutiniai metai, kad gali įvykti įvairių dalykų, ne vien tik finansinių, kai gali pardavimai kristi, pabrangti skolinimosi pinigai ir taip toliau. Yra ir kitų dalykų, kurių nesuprognozuosi“, – sako vyras.

Startuoliams suteikiamos plačios galimybės

Investicijos į idėją, kai nėra asmeninių santaupų, glaudžiai susijusios su artimųjų bei draugų finansine parama. Tačiau yra situacijų, kai pagalbos iš artimo rato nereikia.

„Situacijos skirtingos. Sakykime, žmogui pasiseka ir jis gimsta verslininkų šeimoje, – prie investicijų gali prisidėti tiek tėveliai, tiek giminaičiai, tiek broliai ir seserys, tai labai sveikintina. Džiaugiuosi dėl tų žmonių, kurie turi tokią galimybę. Bet, turbūt, šiais laikais didžioji dalis, kurie neturi turtingų tėvelių, nori būti verslininkais, – sako pašnekovas. – Žinoma, priklauso nuo verslo, tačiau šiais laikais yra tokių priemonių, kaip vartojimo paskola, yra tokia puiki organizacija INVEGA, tai valstybinė organizacija, kuri remia visus startuolius. Yra ir speciali programa – jaunimas gali kreiptis ir lengvatinėmis sąlygomis gauti paskolų savo verslo pradžiai. Šiandien priemonių ir kelių yra daug.“

Anot V. Mažiulio, verslo pradžiai net galima pasinaudoti obligacijomis.

Lietuviškas kuklumas nepadeda

Taigi, turint gerą idėją ir aiškią viziją, pritraukti kapitalą, kurį galima investuoti į idėją, anot pašnekovo, tikrai įmanoma net ir neturint milijono ar dviejų milijonų eurų. Tačiau kartais trukdo net ne pinigai ar idėjų trūkumas.

„Mūsų, lietuvių, vienas iš sindromų – per mažai pasitikime savimi, save plakame, jei kas nors pagiria, sakome: „Na, tai čia nieko tokio“, „galėjau ir geriau“. Manau, reikia pasitikėti savimi, tikėti savo idėja, eiti į priekį, pasakoti žmonėms apie savo idėją“, – skatina V. Mažiulis.

Pašnekovas sako, kad pats mielai dalijasi idėjomis, nors kartais išgirsta pastabų, kad esą jo idėjas dėl to gali kas nors nukopijuoti. Tačiau, anot vyro, ta pati idėja gali gimti ne vieno žmogaus, o tūkstančių žmonių galvose visame pasaulyje, be to, pati idėja dar turi būti ir įgyvendinta, o tai nėra paprasta; žinant, kaip tai padaryti, viešumas padeda pritraukti investicijas.

„Visų jaunų žmonių svajonė – būti verslininkais ir uždirbti daug pinigų. Kiekvienas nori gerai, kokybiškai gyventi, važinėti geru automobiliu, turėti gražius namus, skaniai valgyti, gražiai atostogauti ir taip toliau. Dažniausiai mes verslininko pusėje matome tik tą gražią pusę. Verslininkai prisiima ir labai daug atsakomybių, labai daug rizikų. Rizikuoja savo reputacija, rizikuoja savo asmeniniu turtu, rizikuoja šeimos turtu. Reikia suprasti, kad verslas – ne tik saldūs, gražūs vaisiai, bet ir rizikos, kurias tas verslas gali sukelti“, – sako V. Mažiulis.

Pašnekovas teigia, kad pirma reikia aiškiai suprasti, ar norintis kurti verslą žmogus yra pasirengęs priimti visas rizikas. Juolab kad būtent dabar aiškiai matomos turbulencijos rinkoje leidžia aiškiai matyti, kokios rizikos galimos.

Žinojimas ateina su patirtimi

Pašnekovas neslepia: viskas ateina su patirtimi, kuria jis jau gali dalintis.

„Mane vedė ir skatino noras uždirbti pinigų, niekas neatnešė ant lėkštutės. Reikėjo pačiam ir už mokslus mokėti, ir stengtis nusipirkti automobilį, ir geriau gyventi. Mane vedė tas alkis. Natūralu, kad kai veda tas alkis, tai rizikas pamiršti arba eliminuoji ir jas prisiimi, – sako V. Mažiulis ir priduria, kad amžiaus ribos, kada investuoti į verslą, nėra. – Amžiaus cenzo, kada pradėti investuoti ir kada baigti, nėra. Manau, kad kuo anksčiau žmogus pradės investuoti ir kuo anksčiau supras, kas yra investavimas, kaip reikia analizuoti projektus, žinos, kad investavimas gali būti ir sėkmingas, ir nesėkmingas, tuo sėkmingesnių pavyzdžių turėsime Lietuvoje. Turime puikių verslininkų, kurie kuria verslus, gražina mūsų šalį ir eina į priekį.“

Pašnekovas sako manantis, kad ne visi gali būti verslininkais, visgi jei nuo mažens vaikus mokysime suprasti apie investavimą, žinios suteiks naudos jiems ateityje. Jau yra nemažai edukacijų, kur vaikai gali mokytis investuoti.

Nesėkmingi verslo sprendimai, kaip ir sėkmingi, anot pašnekovo, yra naudingi, nes lygiai taip pat suteikia žinių. Viena nesėkminga idėja – jau anksčiau pašnekovo minėta „Soprano“ ledainė – buvo siejama su kriptovaliuta, pavadinta sopranokoinu.

V. Mažiulis pasakoja, kad tuo metu kriptovaliuta tapo itin populiariu papildomo kapitalo pritraukimo būdu. Kartu su verslininku Antanu Guoda jie ieškojo būdo, kaip užauginti ir plėsti verslą. Tačiau idėja nepasiteisino, nes gana greitai rinka sustojo ir teko palikti verslą gyventi sava eiga. Išbandęs idėją su kriptovaliutomis pašnekovas sako, kad tai – ne jo kryptis.

„Man tai atrodo labiau spekuliaciniai projektai. Aišku, yra gerų ir gražių projektų, kuriuos pavyko įgyvendinti, pavyko uždirbti, bet, manau, yra labai daug žmonių, kurie nudegė. Aš visada sakau, kad jei investuoji, turi su tuo susipažinti ir įsigilinti pats. Klausytis kitų patarimų, neva draugas investavo ir labai gerai uždirbo, turbūt, nelabai protinga, paskui sunku rasti kaltus. Nesakysi juk, kad draugas kaltas, kad pasiūlė. Žmogus pats turi priimti sprendimą, įvertinti. Kriptovaliutos – investicinė priemonė, ji labai šokinėjanti – tai į viršų, tai į apačią. Natūralu, kad yra žmonių, kuriems rizika priimtina, ir tikrai yra daug žmonių, kurie uždirbo, tačiau jei paimsime procentais per visą pasaulį, turbūt, daugiau tų, kurie nukentėjo“, – sako V. Mažiulis.

V. Mažiulis: iš prigimties esu optimistas

Stebint ekonomistų prognozes apie galimai artėjančią recesiją, svarstoma, kad kai kurie verslai dėl to gali sustoti augti. Verslininkas V. Mažiulis patikina: jis iš prigimties optimistas, tad į viską žiūri ramiai.

„Kai kurie sako, kad recesija – kaip tik pats geriausias metas investuoti, nes tada būna nukritusios kainos tiek verslų, tiek nekilnojamojo turto ir akcijų. Recesija ateina ir praeina, kaip ir ateina ekonomikos pakilimas. Ekonomistai kalba, prognozuoja, verslininkai gyvena ir prisitaiko. Aš pats tikrai investuočiau ir investuoju. Manau, stabtelėjimas bus laikinas. Žinoma, bus verslų, kurie „nukraujuos“, turės problemų, kai kurie gal ir bankrutuos, bet, manau, ir bankrotas nėra pasaulio pabaiga, jei jis tvarkingas ir sąžiningas, jei žmonės nėra padarę kokių nors nusikalstamų veikų. Nereikia jo bijoti. Per visas patirtis ateina žmogaus branda ir supratimas, kokių klaidų nereikia daryti“, – dalijasi pašnekovas.

„Rato“ valdybos narys sako stebintis prognozes ir nori tikėti, kad šiais metais ekonomika išties atsigaus, EURIBOR pradės mažėti ir pavieniai žmonės bei verslai galės aktyviau investuoti.

Investavimą reikia gerai apgalvoti

Tiems, kurie svarsto investuoti, tačiau vis dar nežino, nuo ko pradėti, V. Mažiulis pataria, kad pirmas žingsnis – suprasti, į kokį verslą norisi investuoti.

„Tai gali būti investicija į nekilnojamąjį turtą, kuris yra komercinės paskirties, ir nuomoti jį. Ši investicija ganėtinai pasyvi – Jūs nupirkote, išnuomojote, gaunate nuomos pajamas. Jei norite aktyvesnės veiklos, galite įsigyti jau veikiantį organizmą – gamybinę įmonę, paslaugų įmonę, restoraną ar kokį kitą verslą. Natūralu, reikia žiūrėti verslo skaičius už praėjusius metus, praėjusį laikotarpį ir tada jau sėsti su akcininkais, su parduodančia puse ir diskutuoti apie galimą kainą. Grįžtant prie to, kaip ištraukti tuos verslus ir kaip ieškoti, iš kur galima įsigyti, mano patarimas – pirma išsirinkti, kokios sferos verslo norima. Antras dalykas – įvertinti savo finansines galimybes, kokio dydžio gali būti įsigytas verslas. Yra daug internetinių platformų, kur parduodami verslai, parduoda patys savininkai, aišku, tai mažesnio lygio verslai. Yra puikių tarpininkų, kurie užsiima verslų pirkimais ir pardavimais, į juos galima kreiptis ir derėtis, diskutuoti, žiūrėti bei įsigyti didesnius verslus“, – vardija V. Mažiulis.

Verslininkas siūlo gerai apgalvoti ne tik norimą pirkinį ar investiciją, tačiau derantis taip pat išsiaiškinti visą specifiką, kad vėliau, jau įsigijus įmonę, nebūtų nemalonių staigmenų. Pašnekovas neslepia, kad tam taip pat reikia patirties: natūralu, kad kartais žmonės tam tikrus dalykus praleidžia, nes tampa tarsi užburti norimo dalyko.

„Labai svarbu pirkimo ir pardavimo sutartyje numatyti visus saugiklius: nutinka, kad vėliau išlenda nenumatytų išlaidų, kurios buvo ne iki galo atskleistos ar buvo pridėtos prie kitų. Gali būti visokių mokestinių dalykų, atsiskaitymas su biudžetu ar kokie nors užbalansiniai įsipareigojimai. Siūlau visada įtraukti į sutartį, kad jei taip nutinka, tada pardavėjai kompensuoja išlaidas, o tu lieki sąžiningas įgijėjas, ir tai kompensuoja tikėtinus nuostolius“, – paaiškina verslininkas.

Ką ne visuomet pasako verslo padavėjai

Verslo skolas biudžetui ar finansų įstaigoms galima patikrinti, tačiau būna ir tokių situacijų, kai vienas akcininkas bei vadovas pats sau moka atlyginimą, – tikėtina, kad šių atlygio išlaidų verslo pirkėjas neturės. Tačiau gali tekti samdyti vadovą, kurio paslaugos kainuos brangiau dėl kokių nors specifinių žinių. Tuomet, kaip sako V. Mažiulis, jau tampa daugiau sąžinės reikalu, ar parduodantis įmonę asmuo tai pasakys. Tačiau įvertinti būtina ir tokius pokyčius bei naujos komandos atlygio ar būsimas rinkodaros išlaidas.

„Būna, kad pasikeičia akcininkai, o darbuotojai sako – kelkite mums atlyginimus. Tarkim, akcininkas gerus 2–3 metus nekėlė, vis sakė „pakelsiu“, ir, atsiradus naujam akcininkui, dažniausiai, darbuotojai sako, kad jiems jau daug metų žadėjo kelti atlyginimus, bet nekėlė, dabar tu kelk. Tai daugiau ne nesąžiningo pardavimo variantas, bet galimų tam tikrų faktų ar galimų situacijų nutylėjimas. Taigi tikrai reikia gerai įvertinti ir sudaryti gerą sandorį, investuoti ir nebijoti išlaidų. Natūralu, kad sandoris gali neįvykti ir neįsigysi to verslo. Tiems, kurie nori investuoti, įsigyti, reikia su tomis išlaidomis susitaikyti ir suprasti: norint įsitikinti, kad daiktas geras, į tai reikia investuoti“, – sako „Rato“ valdybos pirmininkas.

Pašnekovas skaičiuoja, kad rinka kasmet auga apie 10 procentų, tad būtent atlyginimus paprasta apskaičiuoti, ypač jei žmonėms jie nebuvo didinami apie 10 metų.

Kad sandoris įvyktų sklandžiai, verta pasisamdyti teisininkus, auditorius, aišku, šis poreikis priklauso nuo to, kokio lygio verslas perkamas. V. Mažiulis sako, kad jei perkate mažą maitinimo įstaigą ar elektroninę parduotuvę, teisininko, galbūt, neprireiks. Visgi perkant didesnę įmonę pašnekovas siūlo nenumoti ranka į teisininkų paslaugas.

„Įsigyti verslą nėra sunku, bet paskui jį reiks auginti, siekti geresnių rezultatų, tad reikia suprasti, ką daryti. Reikia komandos, reikia žmonių. Manau, vienas svarbiausių dalykų – tai komanda ir komandinis darbas, nes dažniausiai vienas nieko nepadarysi šitame gyvenime“, – sako V. Mažiulis.

Verslus finansuojančios įmonės valdybos pirmininkas stebi visą rinką ir, nors pats į nekilnojamąjį turtą neinvestuoja, sako, kad tai išties gera investicija, tik prieš perkant jį nuomos tikslais, taip, kaip ir kitus verslus, būtina įvertinti paklausą, vietą, atsiperkamumą.

Tiems, kurie bijo investuoti, V. Mažiulis pataria iškelti galvą ir išdrįsti imtis permainų bei eiti į priekį su gera nuotaika, nes tai pritraukia kitus žmones.