Greitas praturtėjimas – tikrai ne visiems
Visais aspektais lygiuodamiesi į Vakarų valstybes, nenorime atsilikti ir finansinio raštingumo klausimais. Dažnai tenka pastebėti, kad finansų ekspertai, patyrę investuotojai ar finansiškai sėkmingi žmonės, kalbėdami apie galimybę užtikrinti orią senatvę ar geresnę finansinę padėtį, pirštu beda į investavimą, kuris, kaip rodo statistika, dar nėra ta sritis, kur lietuviai jaustųsi it žuvys vandenyje.
Vis dėlto, išgirdę sėkmės istorijas, žmonės neretai įsivaizduoja, kad investuodami gali susikrauti milijonus, gyventi šia diena, keliauti po pasaulį ir mėgautis išsvajotuoju gyvenimu. Šia idėja patiki net ir ne patys naiviausieji, o viltys dažnai lieka neišsipildžiusios. Svarbu pastebėti, kad investavimas daugeliu atvejų nėra greito praturtėjimo būdas, o norint užsidirbti papildomų pinigų, reikės įdėti nemažai pastangų.
„Svarbu suprasti du skirtingus investavimo būdus, kuriuos žmonės dažnai painioja. Vienas būdas – dažnai vadinamas treidinimu, reiškia prekiauti kiekvieną dieną stebint vertybinių popierių kainų pokyčius ir siekiant greitai užsidirbti. Šis būdas yra rizikingas – žmogus gali ir uždirbti didelę sumą, bet lygiai taip pat gali pinigus prarasti. Tokiam investavimo būdui reikia žinių, išmanymo, patirties ir nuolatinio domėjimosi – tai lyg papildomas darbas, kurį gerai atlikti gali ne visi.
Kitas būdas yra lėtas, ilgalaikis periodinis investavimas, kai tokiu būdu kaupiamos lėšos ateičiai. Šiuo būdu galima investuoti savarankiškai, pasirinkus tokius finansinius produktus kaip investiciniai fondai ar tiesioginės investicijos į akcijas ar obligacijas. Taip pat galima rinktis produktus, kai už jus investuos specialistai – tai pensijų fondai, investicinis gyvybės draudimas.
Tačiau nereikėtų pamiršti, kad tokiu atveju žmogui vis vien reikia suprasti paties produkto veikimo būdus, rizikas ir reguliariai pasidomėti, kaip sekasi jo pasirinktam produktui ir apsvarstyti, ar sekasi taip, kaip asmuo tikėjosi, ar verta priimti kažkokį sprendimą – keisti produkto teikėją ar investavimo kryptį pasitarus su finansų specialistu“, – aiškina Lietuvos banko (LB) Finansinio raštingumo centro vadovė dr. Viktorija Dičpinigaitienė.
Aišku viena: kad ir kokį investavimo būdą asmuo bepasirinktų, apsieiti be papildomų pastangų ir įdirbio – paprasčiausiai nepavyks. Ir vienu, ir kitu atveju žmogus turi būti suinteresuotas domėtis, aiškiai žinoti, kur ir į ką investuoja, kokia grąža jį tenkina, kokių lūkesčių jis siekia. Vis dėlto, ekspertė taip pat pastebi, kad galvojant apie ateitį, reikėtų nepamiršti ir dabarties. Kitaip tariant, gerą finansinę sveikatą atspindi ir mūsų kasdieniai finansiniai sprendimai. Tik užtikrinus, kad pastarieji priimami tinkamai, galima galvoti apie investavimą.
„Į investavimą reikėtų žiūrėti kaip į asmeninių finansų paveikslo dalį. Prieš pradedant investuoti, svarbu pasirūpinti keliais dalykais. Pirmiausia, būtina įsivertinti savo pajamas ir išlaidas – žinoti, kiek jūs galite sutaupyti per mėnesį. Galbūt suprasite, kad norite užsidirbti daugiau ir ieškosite papildomų pajamų šaltinių.
Antra, įsivertinus savo pajamas ir išlaidas, rekomenduojama sukaupti rezervą netikėtiems gyvenimo atvejams. Jis turėtų sudaryti maždaug 3–6 mėnesių jūsų išlaidų dydžio sumą, t. y. tuo atveju, jei netektumėte pajamų, galėtumėte kurį laiką išgyventi, kol susirastumėte kitą darbą.
Trečias žingsnis, kurį verta apsvarstyti, yra draudimo produktai. Tik, žinoma, svarbu įsivertinti, ar konkrečiai situacijai jis yra reikalingas. Pavyzdžiui, jei esate tik vienas maitintojas, nuo kurio pajamų priklauso visa šeima, galbūt verta sveikatą ir gyvybę apdrausti, kad, nutikus netikėtam gyvenimo atvejui, šeima nepatektų į sunkią padėtį.
O štai tada galima pereiti prie investavimo etapo: jaučiantis saugiai dėl dabarties, rekomenduoju pradėti rūpintis ir ateitimi“, – aiškina dr. V. Dičpinigaitienė.
Norintiems pabandyti investuoti patiems, dr. V. Dičpinigaitienė siūlo pradėti nuo mažų sumų, kurių nebūtų gaila prarasti. Be to, ji pabrėžia, kad labai svarbu išlaikyti ramybę ir kontroliuoti emocijas. O noras greitai praturtėti ir žinių neturėjimas, jos teigimu, dažnai grįžta bumerangu – žmonės neįsigilinę, nepatikrinę informacijos, atiduoda visus savo pinigus sukčiams, kurie juos sužavi pasiūlymu gerai investuoti ir žaibiškai pasipelnyti.
Kaip pastebi „Swedbank“ Finansinio raštingumo ekspertė Justina Bagdanavičiūtė, žengiant pirmuosius investavimo žingsnius nereikėtų pradėti nuo pačių rizikingiausių investavimo priemonių. Investavimu domintis aktyviau ir turint daugiau žinių, kaip veikia finansų rinkos, pasak jos, rizikingesnių priemonių dalį savo investavimo portfelyje galima didinti.
„Tačiau tiek rinkų ir investicijų vertės svyravimai, tiek pačių investuotojų klaidos, yra natūrali proceso dalis, o investavimo sėkmę čia padės užtikrinti ilgalaikiškumas ir reguliarumas. Per ilgesnį laiką svyravimai rinkose išsilygina ir padeda uždirbti. Na, o iš klaidų galima išmokti vertingų investavimo pamokų. Tiesa, kad šios nebūtų skausmingos, investuoti verta pradėti nuo mažesnių sumų“, – aiškina ji.
Svarbu investuoti saugiai
Priėmus sprendimą investuoti, dažnai kyla klausimas – o kur tai daryti? Kaip ir minėta anksčiau, dažnai įvairūs pasiūlymai pradedantiesiems gali apsukti galvą ir paskatinti investuoti ten, kur išskėstomis rankomis naujų aukų laukia sukčiai. Kaip pataria J. Bagdanavičiūtė, domintis investavimo galimybėmis saugiausia kreiptis į savo banką ar kitą gerai žinomą finansinę instituciją oficialiai nurodomais kontaktais ir gauti informaciją apie investavimo sprendimus bei galimybes iš patikimo šaltinio.
„Na, o sukčiai investuoti dažniausiai siūlo keliais būdais. Vienas populiariausių – reklamos socialiniuose tinkluose ar internete, kartais su žinomų žmonių veidais, siūlančios investuoti su greita 25–100 proc. grąža. Tokias reklamas reikėtų apeiti iš tolo ir prisiminti vieną paprastą faktą – istoriškai vidutinė investicijų grąža ilguoju laikotarpiu svyruoja apie 7–9 proc. Kartais gyventojai sulaukia ir neva investavimo brokerių telefoninių skambučių. Juos taip pat reikėtų priimti kaip pavojaus signalą, mat solidžių ir patikimų finansinių institucijų investavimo brokeriai patys potencialiems klientams neskambinėja ir spaudimo investuoti nedaro“, – pastebi pašnekovė.
LB duomenimis, sukčiams atiduodamos pinigų sumos lietuvių gretose mažėja. Prie to labai stipriai prisidėjo pati institucija. Nuo 2018 metų vidurio imtos blokuoti neteisėtos investavimo pasiūlymus siūlančios svetainės, taip pat viešai skelbiamas tokių svetainių sąrašas. Štai pavyzdžiui, 2017 metais lietuviai investiciniams sukčiams atidavė 700 tūkst. eurų, 2018-aisiais – 1,1 mln. eurų, 2019-aisiais – 300 tūkst. eurų, 2020 ir 2021-aisiais virš 500 tūkst. eurų, 2022-aisiais – kiek daugiau nei 219 tūkst. eurų, o 2023-aisiais – kiek daugiau nei 148 tūkst. eurų.
Didžiausia suma, kurią prarado vienas gyventojas, buvo 2017-aisiais, kai investiciniams sukčiams buvo patikėta 500 tūkst. eurų. 2023-iaisiais ši suma siekė 55 tūkst. eurų. Nuo 2017 metų sumažėjo ir skundų, pateiktų dėl investicinių sukčių apgavystės, kiekis. Tais metais atsakingas institucijas pasiekė 62 skundai, o 2023-iaisias skundų kiekis sumažėjo praktiškai perpus ir siekė 32.
Informacijos apie tai, iš ko atpažinti, kad susidūrėte su investiciniu sukčiumi, galite ieškoti ČIA.
„Pagrindiniai ženklai: jums labai intensyviai reklamuoja greitą pelną, kad staigiai tapsite turtingas, pateikia kitų, neva greitai praturtėjusių žmonių istorijas; jaučiatės spaudžiamas konsultanto sprendimą priimti kuo greičiau, neva prarasite puikią galimybę; jums žada didelę grąžą be jokios rizikos – taip tiesiog nebūna, didelė grąža visada susijusi su didele rizika. Jei jums taiko psichologinį spaudimą, geriausia tokiu atveju bet kokį bendravimą kuo greičiau nutraukti“, – priduria dr. V. Dičpinigaitienė.
Be to, ji pataria LB interneto svetainėje patikrinti, ar investavimo paslaugas teikianti įmonė turi licenciją tai daryti Lietuvoje – licencijuotų įmonių sąrašą rasite ČIA. Taip pat įsitikinkite, ar įmonės interneto svetainė nėra įtraukta į nelegaliai finansines paslaugas teikiančių subjektų sąrašą – jį rasite ČIA. Be to, kaip pataria pašnekovė, LB interneto svetainėje rasite patarimų apie investavimą, o čia pateikiama informacija yra nešališka ir objektyvi, yra aptartos rizikos, kurias turi žinoti kiekvienas pradedantis investuoti asmuo.
O jei jau užkibote ant sukčių kabliuko ar jaučiate, kad galimai pakliuvote į finansinių agavikų pinkles, derėtų nieko nelaukti ir kreiptis pagalbos. Apie sukčius reikėtų informuoti Lietuvos policiją ir Lietuvos banką elektroniniu paštu prieziura@lb.lt.