Dideli pinigai lyg iš dangaus – labiau džiaugsmas ar našta?
Gydytoja, psichoterapijos praktikė Monika Savičė įsitikinusi, jog sąsaja tarp pinigų ir laimės turi sudėtingą ryšį ir nors psichikos sutrikimai bei kitos negandos nesirenka ir gali užklupti tiek turtingą, tiek ne, tuo pačiu pinigai gali ir labai padėti daugeliu atveju. Vienok, greitai praturtėjus gali būti sunku atsirinkti žmones, kurie nuoširdžiai nori bendrauti, nuo tų, kurie siekia tik pasipelnyti. Taip pat, anot M. Savičės, dažnai atsiranda daug naujų „draugų“ arba pasikeičia santykiai net ir su tais, su kuriais anksčiau labai artimai bendravote, dideli konfliktai ir dviveidystės apraiškos aptinkamos net pačių artimiausių žmonių rate.
„Taip pat staiga praturtėjus gali tapti sunku susivokti, kas mes esame iš tikrųjų, ko norime iš gyvenimo ir labai lengva pradėti sieti savo savivertę tik su turtais, kas kelia labai daug nerimo ir baimės prarasti pinigus, ko žmonės nejaučia savo įprastuose gyvenimuose be didesnių finansinių laimėjimų ar sunkumų.
Bendrai paėmus, gyvenantiems įprastus gyvenimus žmonėms lengviau mėgautis mažais dalykais, kurti artimus ryšius su aplinkiniais, užsiimti sąmoninga veikla, kas labai teigiamai veikia tiek mūsų fizinę, tiek psichikos sveikatą. Staiga praturtėjus gali būti sudėtingiau balansuoti visas naujas atsakomybes ir poreikius bei išlaikyti tikrus ryšius, o tai gali lemti prastesnę žmogaus emocinę būklę“, – tamsiąją staigaus praturtėjimo pusę įvardija pašnekovė.
Hedonistinė adaptacija: laimė greit ateina, bet greit ir išeina
Laimėti milijoną ir ilgesnį laiką atitikti milijonieriaus apibūdinimą – du skirtingi dalykai. Ar girdėjote daug pavyzdžių, kai žmonės tarkime įsuka sėkmingus ilgamečius verslus, įdarbinę loterijoje laimėtus pinigus? Kitaip tariant, ar girdėjote sėkmės istorijų apie tai, kad greitai atėję pinigai neišėjo taip pat staigiai ir pernakt praturtėjęs žmogus įsitaisė milijonierių sąrašuose ilgam? Gal tokių ir yra, belieka tikėtis. Vis dėlto, M. Savičė įsitikinusi, jog staiga praturtėjus, nors banko sąskaita ir pasikeičia greitai, žmogus taip greitai pasikeisti negali, tokiais atvejais vietoj to, kad mokytųsi, kaip tvarkytis su pinigais ir sąmoningai juos leisti, dauguma žmonių pasiduoda pagundai.
„Praėjus kuriam laikui, kai jau dalis pinigų būna išleista, dauguma žmonių pripranta prie to pokyčio, t.y. staigaus praturtėjimo, ir nebejaučia jokios su tuo susijusios laimės, tai vadinama hedonistine adaptacija, kai asmuo prisitaiko prie bet kokio pokyčio ir grįžtą ir pradinę savijautą. Tai jeigu prieš praturtėjimą žmogui buvo sunku savimi rūpintis ar jaustis laimingu, pinigai to neišmokins“, – įsitikinusi psichoterapijos praktikė.
Antrina ir ekonomistė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, anot kurios žmonių elgesį su pinigais studijuojantys mokslininkai jau ne kartą patvirtino, jos didžioji dauguma mūsų nesame labai racionalūs. Neretai, net ir nesukrėsti kokio netikėto įvykio, prioretizuodami išlaidas ar priimdami finansinius sprendimus, esame nenuoseklūs, pasiduodame emocijomis, aplinkos spaudimui ar nuovargiui.
„Tačiau gera naujiena, kad, žinodami tai, mes galime imtis priemonių tvaresniems įpročiams susiformuoti. Pvz. nors ir nesinori, periodiškai peržiūrėti savo tikslus, trumpalaikius ir ilgalaikius prioritetus, pastebėti, kaip mūsų išlaidos prisideda prie tų tikslų sekimo. Žinodami, kad sunku nuolat atidėti kažkokią sumą pinigų į santaupų sąskaitą ar investuoti, sudaryti automatinių nurašymų sutartį ir panašiai. Netikėti ypač gerais siūlomos grąžos pasiūlymais ar bent jau kelis kartus patikrinti tai siūlančių platformų patikimumą“, – būdus patiems save apsaugoti nuo finansinio nudegimo vardija ekspertė.
Didesnis nerimastingumas ir prastesni ryšiai su artimaisiais
Kitas aspektas, susijęs su finansiniu raštingumu, anot M. Savičės, gali būti laimėtojų neteisingas įsivaizdavimas ir apsiskaičiavimas, kad po laimėjimo jie galės negalvodami ir neplanuodami gyventi prabangoje visą gyvenimą, o taip neskaičiuojant ir rizikingai investuojant labai lengva prarasti pinigus. Prie to prisideda ir nežinojimas apie mokesčius, kurie taikomi laimėjimams, investavimas į aukštos rizikos objektus.
„Iš psichologinės pusės laimėjus didelę pinigų sumą žmogus gali jausti padidėjusį nerimastingumą, baimę prarasti laimėjimą, taip pat gali sutrikti žmogaus ryšiai su artimaisiais, dėl jo pasikeitusio finansinio statuso ir artimųjų noro pasipelnyti. Dėl to laimėtojai gali tapti labai vieniši, kas yra rizikos veiksnys depresijai bei iracionaliems finansiniams sprendimams“.
J. Cvilikienės įsitikinimu, kai finansinė situacija netikėtai smarkiai pasikeičia, net jei tas pokytis teigiamas, gali kilti net labai daug sunkumų. Neturint žinių, aiškaus supratimo, kokie sprendimai daro mūsų finansus atsparius, galima labai išsibalansuoti ir impulsyviai atlikti finansiškai nesėkmingus sprendimus.
„Todėl itin svarbu sąmoningai suprasti, kad visuomet finansinio atsparumo pamatą statome visų pirma užsitikrindami savo, savo artimųjų, turto saugumą, įsipareigojimų vykdymą, jų nuolatinę peržiūrą. Ar mūsų įsipareigojimai atitinka mūsų pajamas, jei ne – gal galime juos susimažinti arba rasti būdų pasididinti pajamas, ar turime rezervą nenumatytiems atvejams, ar pagalvojome ir ėmėmės veiksmų užsitikrinti savo ateitį, savo vaikų ateitį? Kaip investuojame savo santaupas, ar jos generuoja norimą grąžą? Visi šie klausimai gali padėti geriau įsivardinti prioritetus, paskirti lėšas. Gavus netikėtai didelę sumą pinigų irgi nereikėtų blaškytis. Jaučiantis nesaugiai, visuomet galima pasitarti su patikimais ekspertais, labai dažnai konsultacijos juk net nekainuoja. Tačiau bet kokiu atveju esminius geros finansinės sveikatos principus turėsime šiuos: subalansuotos išlaidos, trumpalaikis bei ilgalaikis saugumas, investicijos“.
Kodėl vieni susitaupo, o kiti gyvena nuo skolos iki skolos
Kas apskritai lemia žmogaus negebėjimą sėkmingai valdyti savo finansų? Vieni, regis, neuždirba milijonų, aitvarai irgi turtų nesuneša, bet žmonės turi norimus namus, aprūpintą kasdienybę, ištaigingas atostogas ir pakankamai santaupų. Kiti tuo tarpu amžiais gyvena nuo skolos iki skolos, nors uždarbis gali būti panašus kaip ir pirmųjų ar net didesnis. Anot gydytojos, yra daug faktorių, kurie gali nulemti žmogaus gebėjimą tvarkyti savo finansus, o pagrindinės priežasčių kategorijos – penkios.
Pirmiausia, tai – finansinio raštingumo nebuvimas. Tai susiję su supratimu apie tai, kaip žmogus gali pradėti taupyti, kokie būdai padeda susikurti finansinį saugumą, kaip įvertinti kokie pirkiniai yra žmogui „pagal kišenę“ ir pan. Tai labai svarbu norint tinkamai valdyti pinigus ir kai kurie to išmoksta dar vaikystėje, kiti niekada tuo ir nepasidomi.
„Kitas svarbus faktorius yra skirtinga žmonių savikontrolė ir emocinis atsparumas. Žmonės, galintys suprasti, kodėl svarbu nepasiduoti emociniam pirkimui ar bandymui daiktais atliepti savo poreikius, geba racionaliau valdyti savo pinigus. Tie, kam sunku suprasti savo jausmus arba jie nori malonumo čia ir dabar, nesvarbu, kokia kaina, gali susidurti su sunkesne finansine padėtimi“.
Trečia, itin svarbi ir aplinka, kurioje žmogus auga bei gyvena: jeigu jo aplinkoje žmonės domisi finansais, taupo, planuoja pirkinius ir neleidžia sau pirkti to, kas ne pagal jų biudžetą, – didelis šansas, kad tokioje aplinkoje bus lengviau būti finansiškai atsakingam. O įsisukus tarp žmonių, kurie nepalaiko jūsų noro taupyti, asocijuoja laimę su materialiais dalykais arba kaip nors kitaip neatsakingai elgiasi su savo finansais, taupyti tampa kur kas sudėtingiau.
Didelę įtaką, sako M. Savičė, turi ir asmenybės bruožai: sąžiningumas, sąmoningumas bus svarbios savybės, lemiančios žmogaus gebėjimą būti disciplinuotam, organizuotam ir atsakingam, kas lems jo aukštesnį finansinį raštingumą. Taip pat žmonės be rigidiškų įsitikinimų, žingeidūs ir smalsūs bus labiau linkę domėtis įvairias būdais, kaip gali sutaupyti ar atsakingiau elgtis su savo pinigais. Galiausiai, žmonės, kurie planuoja savo ilgalaikius tikslus, geba matyti ilgalaikę perspektyvą, dažnai geriau tvarkosi su savo finansais, nes nori ir gali planuoti, kur ir kiek reikia sutaupyti ar uždirbti norint pasiekti savus tikslus.
Prieš nusprendžiant investuoti: kaip žinoti, kad pasiūlymas patikimas
Pašnekovė pataria užklupus finansinei naštai (juk išsiaiškinome, kad didelės sumos gali ne tik laimės atnešti) savo iššūkiais dalintis su specialistais: su klausimais, kur investuoti ar kaip taupyti, padės finansų ekspertai, o kaip susitvarkyti su kartu ateinančiomis emocijomis – psichologas ar psichoterapeutas.
„Taip pat šia tema rekomenduoju man labai patikusią M. Housel knygą „Pinigų Psichologija“. Tai – puikus priminimas, kad kaip ir gyvenimus visi savo gyvenam taip, kaip geriausia mums, taip ir su savo pinigais kiekvienas turi tvarkytis taip, kad ramiai miegotų naktimis, o tam būdų yra įvairių. Visų svarbiausia rekomenduoju nepamiršti, kad gyvenime brangiausi dalykai yra nemokami, nesvarbu, kiek turi pinigų savo banko sąskaitoje“, – pokalbį pabaigia gydytoja, primindama apie išties neįkainojamus gyvenimo turtus.
Tuo tarpu panorus savo pinigus paversti sėkminga investicija, J. Cvilikienė pataria pasidomėti šia sritimi ir neskubėti priimti sprendimų, ypač tų, kurie atrodo itin daug žadantys.
„Viena vertus kartais susidaro įspūdis, jog ši sritis per daug apipinta mitais kaip labai sudėtinga. Šiandien tikrai yra paprastų, automatizuotų įrankių, kuriais naudojantis galima saugiai periodiškai investuoti. Kita vertus – investavimas visada susijęs su mažesne ar didesne rizika, tad pradedančiajam tikrai nereikėtų labai skubėti. Ir žinoma, investicijas būtina diversifikuoti.
Tačiau kas yra išties labai svarbu, kad šioje srityje veikia vis daug sukčių. Nuolat matome nuostabių pasiūlymų, kurie vilioja greitu praturtėjimu. Investavimas yra ilgalaikis, nuosaikus procesas, tad tikėtis stebuklų tikrai nereikia. Manau, būtina pasigilinti į sritį, suprasti, kokia rizika ir sritis man yra priimtiniausia, ir būtinai patikrinti finansinės institucijos ar investavimo platformos patikimumą. Turinčias licencijas versti šia veikla įstaigas lengvai galima rasti Lietuvos banko puslapyje“.