Laikas investicijose – jūsų draugas
„Kaip investuoti šimtmečiui? Nėra labai lengvas klausimas, todėl, kaip ir bet kas kitas šiais laikais, paklausiau dirbtinio intelekto, kaip galėtų atrodyti atsakymas į jį. Iš pradžių atsakymo negavau, bet tokios užduotis ėmė asocijuotis su ilgu ir vingiuotu keliu, kuris eina per slėnius, į didelį kalnų masyvą, viskas tarsi ir neaišku, kelionė paslaptinga, ilga, bet prošvaistė ir intriga keliauti tarsi ir yra.
Svarbiausias klausimas – kodėl leistis į šią kelionę? Kodėl reikia investuoti itin ilgam laikotarpiui ir nesiorientuoti į trumpesnį, pavyzdžiui, pusamžio periodą? Esminis atsakymas čia – laikas“, – taip ilgaamžiškumo konferencijoje savo pranešimą pradėjo J. Daujotas.
Jis pateikė pavyzdį, kokį didelį efektą laikas gali turėti bet kokiam investiciniam portfeliui: „Įsivaizduokime, kad investuojame 50 metų, kiekvieną mėnesį įmokame po 100 eurų į savo įsivaizduojamą portfelį. Tai gali būti subalansuotas akcijų ir obligacijų fondų portfelis, kuris mums pasiekia vidutinę 6 proc. grąžą. Tai tarsi nei pernelyg rizikinga, nei pernelyg konservatyvu.
Jeigu taip darytume 50 metų kiekvieną mėnesį, ką gautume? Labai neblogą sumą – kiek daugiau kaip 360 tūkst. eurų, iš kurių 60 tūkst. būtų mūsų pačių įnašas, o daugiau kaip 300 tūkst. eurų – investicinė grąža. Tai tikrai solidu. O kas, jeigu laiką padvigubintume? Visos kitos prielaidos yra identiškos, bet sudėtinių palūkanų magija čia pasirodo visu savo gražumu.
Jeigu 100 metų investuotume lygiai taip pat kiekvieną mėnesį, tiesiog įnešame po 100 eurų į lygiai tą patį subalansuotą akcijų, obligacijų fondų portfelį, su ta pačia 6 proc. vidutine grąža. Kaip viskas pasikeičia, čia sudėtinių palūkanų efektas matosi geriausiai, nes mūsų sukauptos grąžos suma siekia beveik 7 mln. eurų. Skaičius atrodo sunkiai įsivaizduojamas, bet realybė tokia, kad tas ilgas laikas padeda tai grąžai tiek užaugti.
Nors mūsų įnešta suma dvigubai ilgesnį laiką sieks 120 tūkst., tačiau grąža jau bus 55 kartus didesnė nei mūsų įmokos. Tų 50 metų situacijos gerai nesimato, tad grafike pabandžiau parodyti tai rodykle.
Taigi atsakymas į klausimą, kodėl tai reikia daryti, iš principo yra laikas, nes laikas investicijose yra jūsų draugas, jeigu tai darote nuosekliai ir sistemingai.“
Diversifikacija ir išlikimas rinkoje
Kitas klausimas, prie kurio skaitydamas savo pranešimą keliavo J. Daujotas, – kaip investuoti ilgam laikotarpiui:
„Pirmas atsakymas į šį klausimą yra šis itin margas grafikas, kuris vaizduoja pastarųjų 15 metų skirtingo turto klasių grąžą. Grafiką galima išplėsti dar toliau, ko gero, net gilintis į detales nėra tiek svarbu, kiek svarbu pamatyti, jog kiekvienais metais ar bent jau skirtingais periodais vis kitos turto klasės generavo didesnę grąžą ir vis kitos turto klasės pasirodė prasčiau.
Vienas atsakymų į klausimą „kaip?“ yra būtent diversifikacija. Tai yra, kad mes į savo investicinį portfelį norime įtraukti ne konkrečiai tik vieną turto klasę arba viską sudėti į vieną vienintelę investiciją, bet norime bent šiek tiek paskaidyti savo riziką per skirtingas turto klases, per skirtingas investicijas, kurios turi skirtingą rizikos profilį.
Praėjusio dešimtmečio pradžioje geriausiai atrodė nekilnojamasis turtas po globalios finansų krizės, o pastaruosius kelerius metus geriausiai sekėsi didelėms JAV įmonėms, jų akcijoms. Prieš tai, kai prasidėjo Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, geriausiai pasirodė žaliavos. Nei aš, nei kiti, ko gero, to krištolinio rutulio neturime, todėl diversifikacija yra itin svarbi sukuriant ilgalaikį tvarų investicijų portfelį.
Kitas atsakymas į klausimą „kaip?“ – reikia investuoti ne tik diversifikuotai, kaip minėjau, bet ir sistemingai, ramiai.
Investuojant ilgą laikotarpį labai svarbu išlikti rinkoje, nepaisant visų negandų, kurias paminėjau. Šiame grafike matote JAV akcijų rinkos grąžą per pastaruosius 45 metus, kur pilki stulpeliai indikuoja, kiek per tuos metus paaugo JAV akcijų rinka, kokia buvo investicijų grąža, jeigu būtumėte investavę į plačiai žinomą S&P 500 indeksą, o tie raudoni taškeliai žymi, kiek tų metų eigoje šis indeksas buvo nukritęs.
Šis grafikas parodo, kad prasti laikai, krizės ateina ir praeina, jos gali būti net tų pačių metų eigoje dėl šimtų skirtingų priežasčių.
Investuojant itin ilgą laikotarpį svarbu suprasti, kad ekonomika vis tiek auga ir, jeigu tos investicijos yra pagrįstos vertės kūrimu, per ilgą laiką jos tikrai tą investicinę grąžą sugeneruos, tai rodo ir pastarųjų metų statistika.
Taigi nepaisant to, kad vidutiniškai per metus JAV akcijų rinka galėjo kristi ir 14 proc., o tai yra labai ženklus kritimas, vis tiek per šį ilgą modernios istorijos laikotarpį 33-ejus iš 34 metų JAV akcijų rinkos grąža buvo teigiama. Tai tik vienas tų pavyzdžių, kad labai svarbu investuoti sistemingai, ramiai, nesiblaškyti ir tai daryti ilgą laiką.“
Fizinį kapitalą turime išmainyti į finansinį
Ką apie šiuos du svarbius principus sako teorija? Kaip juos sujungti į viso gyvenimo perspektyvą?
„Ilgo laikotarpio investavimą finansų teorija aiškina maždaug taip. Gyvenimo pradžioje mes turime tik savo darbą, savo įgūdžius, energiją – tai yra fizinis kapitalas. Savo investicijų portfelį galime įsivaizduoti kaip įmonės balansą, sudarytą iš dviejų dalių. Vienoje pusėje, kaip ir minėjau, turime mūsų fizinį kapitalą, tai yra energija, darbas, pradedame karjerą, tas fizinis kapitalas yra didelis, energijos daug, tikėtina, jeigu dirbame gerai, atlyginimas auga ir po truputį pradedame statyti savo finansinį kapitalą. T. y. kaupiame santaupas, iš pradžių gal daugiau jas nukreipiame į būtinąjį vartojimą, galbūt siekiame įsigyti būstą ar ganėtinai daug pinigų išleidžiame nuomai ir kitiems būtiniems dalykams.
Bet idėja tokia, kad ilgainiui savo fizinį kapitalą turime mainyti į finansinį ir šis turėtų pasiekti savo piką maždaug prieš mums išeinant į pensiją ir tik po jos – tarp 60–70 metų.
Kodėl tai yra svarbu? Todėl, kad, norint investuoti ilgam laikotarpiui, tai reikia pradėti daryti anksti ir tą fizinį kapitalą kaupti anksti, kad išnaudotume tą ilgą laiką ir išėję į pensiją 30, galbūt 40 metų, jeigu naudojamės šios konferencijos principais, iš to finansinio kapitalo galėtume išgyventi. Kaip tai atrodo praktiškai ir realiu laiku, pabandysiu parodyti kitose skaidrėse.“
Investuoti savo atžaloms
Kalbėdamas apie gyvenimo pradžią, J. Daujotas paaiškino, ką reikia daryti ir ką tuo etapu galima padaryti dėl savo vaikų, kitaip tariant – kaip investuoti savo atžaloms. Kadangi vaikai patys tuo nepasirūpins, tai turi padaryti tėvai. Klausimas – kaip?
„Turbūt pirmas dalykas, kuris šauna į galvą, ypač kalbant dabar, turiu pasidžiaugti, kad mūsų šalyje nuo kitų metų įsigalioja investicinė sąskaita. Tai gali būti pasirinkta bet kokia vertybinių popierių sąskaita banke ar finansų tarpininko įmonėje, kuri nėra apmokestinama tol, kol iš jos nėra išsiimamos lėšos.
Labai paprastai galima tiesiog tiek savo vardu atsidaryti, tiek vaikui atidaryti tokią atskirą sąskaitą ir į ją periodiškai pervesti pinigų, juos greičiausiai nukreipiant į didesnės rizikos aktyvus.
Kas tie didesnės rizikos aktyvai? Tai gali būti plačiai diversifikuoti akcijų fondai, pavyzdžiui, ETF pavidalu, gali būti ir kitos turto klasės, tokios kaip aukšto pajamingumo skola. Idėja tokia – kad pradžioje galime prisiimti didesnę riziką ir išnaudoti ją per tokio tipo platformą.
Kitas variantas, kaip galima pasirūpinti savo atžala, jeigu galvojame ne apie tai, kiek investicijų uždirbti iki sulauks pilnametystės, bet labiau pasirūpinti vaiko senatve, t. y. itin ilgo laikotarpio investicija, dalį lėšų galima nukreipti, pavyzdžiui, į trečios pakopos pensijų fondus. Jau dabar galite pasinaudoti ta laiko galia ir tuo pačiu metu ugdyti finansinį raštingumą. Čia jums patiems nieko daug nereikės daryti, investicijas valdys patyrę profesionalai ir už gana nedidelius mokesčius.
Kitas privalumas, kad valstybė taip pat skatina tokio tipo investavimą ir iki šių metų pabaigos sudarius sutartį trečios pakopos pensijų fonduose dar dešimt metų bus galima pasinaudoti GPM lengvata, o tai yra papildomas privalumas žvelgiant į investicijų grąžą.
Trečias variantas – be abejo, labai svarbu, kad atžalos būtų sveikos ir, jei kažkas įvyksta, būtų tam tikra finansinė kompensacija, nes investuojant ilgą laikotarpį pats pamatas yra fizinė sveikata, kad mes apskritai galėtume išgyventi tą ilgą laikotarpį ir juo labiau pasimėgauti to savo sukaupto turto vaisiais. Taigi trečias variantas, sujungiantis draudimą ir investicijas, yra investicinis gyvybės draudimas.
Šis produktas, ko gero, dažnai siūlo mažesnę grąžą, taip pat reikia atkreipti dėmesį į mokesčius, bet turi tam tikrą gynybinį elementą, kuris padeda atgauti dalį pinigų tais atvejais, kurių turbūt nė vienas nelaukiame, ir tuo pačiu metu kažkiek prisideda prie taupymo.
Bet turbūt svarbiausia pačioje gyvenimo pradžioje yra investuoti į vaikų švietimą. Kaip praėjusių metų pradžioje parodė Pasaulio banko tyrimas, iki tam tikro lygio, iki magistro laipsnio, kiekvieni papildomi metai švietimo, galime galvoti ne tik apie formalų švietimą, bet ir apie būrelius, neformalųjį ugdymą, kursus, mokymus, ypač jauniems žmonėms, nepilnamečiams, prideda vis daugiau ir daugiau darbo užmokesčio – 10 proc.
Todėl turbūt pirmiausia svarbu investuoti į švietimą ir visų antra pasinaudoti tomis trimis priemonėmis, kurios Lietuvoje tikrai prieinamos visiems ir kurias skatina valstybė“, – sakė J. Daujotas.
Svarbu formuoti įprotį ir periodiškai investuoti
Kitas etapas – darbingas amžius, kai jau galime pradėti rūpintis savimi. Ką reikia daryti, kai patys generuojame pajamas?
„Svarbiausia formuoti įprotį ir pradėti, kad ir nuo nedidelių sumų – 10, 20 eurų, periodiškai investuoti. Tad tiek banke, kurio paslaugomis naudojatės, tiek finansų brokerio įmonėse galima atsidaryti vertybinių popierių sąskaitas, išnaudoti investicinės sąskaitos modelį, kuris mūsų šalyje pradės veikti nuo kitų metų.
Antras punktas – tai daryti į aukštesnės rizikos aktyvus. Kaip rodo daugelis tyrimų ir elgsenos finansų teorija, mes, žmonės, esame linkę vengti rizikos ir jautriau reaguojame į mažus praradimus negu į nedidelius laimėjimus. Tai reiškia, kad didesnę dalį savo turto vis tiek reikėtų nukreipti į didesnę grąžą istoriškai generavusius aktyvus, tokius kaip akcijų rinka. Skaidant riziką galima rinktis Pasaulio akcijų fondą ar JAV įvairius indeksinius fondus, kaip ir minėtas S&P 500, – tai keletas populiarių pavyzdžių, ką naudoja žmonės.
Taip pat nekilnojamasis turtas ar aukšto pajamingumo skola, didesnės rizikos turto klasės, kurios per ilgą laikotarpį daugiau svyruos, bet tuo pačiu metu padės pasiekti didesnį turtą.
Ir galiausiai, kai pereiname į tą vyresnį amžių, sulaukiame 50-ies, reikėtų įnešti vis daugiau diversifikacijos, kalbant apie mažesnės rizikos aktyvus. Tada didesnį vaidmenį turėtų užimti ir obligacijos, ar tai būtų įmonių, ar valstybinės, kurios yra dar saugesnės, taip pat indėliai, kaip turto klasė, kuri padeda apsisaugoti nuo vidutinės infliacijos. Vis daugiau pereiti iš tų turto klasių, kurios, kaip, sakykime, akcijos ar nekilnojamasis turtas, orientuojasi į vertės augimą, į tas turto klases, kurios turi mažesnę riziką, mažesnį kintamumą ir tuo pačiu metu mums gali atnešti daugiau fiksuotų pajamų, taip sumažinant bendrą portfelio riziką ir šiek tiek daugiau jį apsaugant, – kalbėjo J. Daujotas.
– Svarbu paminėti, kad, jeigu kaupiate antros pakopos pensijų fonduose, iš principo jūs jau tai ir darote, nes Lietuvoje veikia gyvenimo ciklo sistema, kuri reiškia, kad jūsų antros pakopos pensijų fondo rizika yra nustatyta pagal jūsų amžių, tai būtent iki 50-ies. Grafikas rodo, kad jūsų portfelio absoliuti dauguma yra rizikingi aktyvai, tai tie patys akcijų fondai, ką esu paminėjęs, ir sulaukus 50-ies, ta rizika yra mažinama, įtraukiama vis daugiau obligacijų, taip siekiant apsaugoti jūsų turtą.
Na, ir, žinoma, svarbu paminėti, kad prie šio kaupimo 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio prisideda ir valstybė, jūsų investicijas kiekvieną dieną prižiūri žmonės ir jums patiems to daryti nereikia.“
Ką daryti, kai ateina pensija
Paskutinis etapas, kurį savo pranešime apžvelgė J. Daujotas, – pensinis amžius. Įsivaizduokite, kad nuosekliai investavote nuo pačios pradžios, kai jumis daugiau pasirūpino tėvai, iki to laikotarpio, kai patys po truputį ėmėte formuoti savo investicinį portfelį. Ką daryti, kai ateina pensinis amžius, kokie pagrindiniai principai, kai nebegeneruojate pajamų, o stengiatės gyventi iš to finansinio kapitalo?
„Pirmas principas turbūt yra dažnesnis portfelio perbalansavimas. Pačioje pradžioje mums tiesiog reikia leisti laikui daryti savo magiją ir išlikti investuojant, o sulaukus pensinio amžiaus, ko gero, reikia dažniau jį peržiūrėti. Tai gali būti daroma kas metus, galbūt kas pusmetį, jeigu kinta jūsų sveikata ar atsiranda papildomų įsipareigojimų dėl jūsų šeimos narių. Tai labai priklauso nuo kiekvieno individualios situacijos. Tad, ko gero, dėmesio reikia kreipti kiek daugiau.
Antras svarbus dalykas, kaip jau minėjau, – artėjant pensijai tą portfelį iš aukštesnės rizikos instrumentų reikia kažkiek sumažinti į mažesnės, sakykime, daugiau fokusuotis į turto išsaugojimą ir pajamų generavimą.
Tačiau tyrimai rodo, kad, jeigu gyvename sveikai, susiduriame su ilgaamžiškumo rizika. Tai reiškia, kad mums vis tiek reikia išlaikyti iki 20 proc. finansinių aktyvų, kurie orientuojasi į augimą. Kaip minėjau, tai gali būti akcijų rinka, tai gali būti nekilnojamasis turtas, aukštesnio pajamingumo skola. Vis tiek, jeigu gyvensime labai ilgai, mums reikia tam tikros dalies, kuri padėtų palaikyti tą turto lygį.
Dar vienas dalykas, kuris padeda suvaldyti ilgaamžiškumo riziką, yra anuitetų modelis. Labai svarbu išnaudoti anuitetus.
Anuitetai yra toks instrumentas, kuris iš jūsų turimo turto tam tikrą periodą moka identiškas išmokas. Tos išmokos gali būti ir indeksuotos. Svarbu sau sukurti tokį anuitetą, kad tik išėję į pensiją neišleistumėte didesnės dalies savo turto, bet tikrai pasistengtumėte nuolat prognozuoti, kiek galite kas mėnesį iš savo sukaupto kapitalo susigrąžinti vartojimui, o kiek jo reikėtų pasilikti. Todėl ta finansinė disciplina iš tikrųjų yra svarbi ir sulaukus pensijos, – teigė J. Daujotas.
Baigdamas pranešimą J. Daujotas užsiminė, kad dirbtinio intelekto paklausė, kur ta 100 metų investavimo kelionė turėtų nuvesti, jeigu vadovaujamės finansų teorija ir turimomis priemonėmis?
„Vaizdas atrodo kaip atvykus prie šio ramaus ežero per tą visą vingiuotą kalnų horizontą. Tai to ir palinkėsiu, kad nuosekliai ir ramiai investuojant ilgą laikotarpį ta kelionė būtų kiek įmanoma mažiau paini ir amžėjant atvestų iki finansinės ramybės“, – linkėjo portfelio valdytojas.
