Sportui ir investavimui reikia pasiruošimo
Norint pasiekti rezultatų sporto srityje, tenka skirti laiko treniruotėms, kurios prasideda nuo nedidelio krūvio. Panašius veiksmus rekomenduojama atlikti ir kaupiant santaupas ar investuojant.
Istorija palieka patirčių
Banko Personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė sako, kad kai kyla mintys, kodėl to nedarome, reikia suprasti, jog taip elgiasi žmonės visame pasaulyje. O norint pradėti pokyčius, svarbu žinoti ir savo šalies istoriją, kaip žmones paveikė istorinis kontekstas.
„Esame šalis, kuri jau sėkmingai 30 metų gyvena nepriklausomybės laikotarpiu, ir esame pasiekę daug gerų bei stiprių dalykų. Tačiau ta 50 metų okupacijos patirtis turėjo tam tikrą reikšmę, įtaką, kurią mes kartais jaučiame ir dabar. Nors atrodo, kad kartos keičiasi, Lietuvos psichologų atlikti tyrimai rodo, jog yra kolektyvinės traumos patirtis, kai tam tikri patirti dalykai pereina iš kartos į kartą, – tai irgi lemia tam tikrus mūsų sprendimus. Esame patyrę, kad niekas neturėdavo ilgalaikių tikslų, viskas buvo labai trumpa, čia ir dabar kontekste, nes tiesiog nebuvo jokių ilgalaikių sprendimų. Mes taip pat giliai nepasitikėdavome institucijomis, nes buvo daug ir korupcijos, ir skundų, ir represijų dėl tam tikrų sprendimų. Taip pat suprantame, kad asmeninės atsakomybės klausimai buvo kaip ir ištrinti – neegzistavo jokio individualaus turto, visi dalykai kolektyviniai“, – vardija banko Personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė.
Visgi, kokios dabartinės priežastys lemia, kad žmonės netaupo ar nedrįsta investuoti?
„Turbūt pirmas dalykas, kuris labai ryškus, tai nesėkminga ankstesnė patirtis. Daugelis psichologinių tyrimų parodo, kad ištikus nesėkmei prisiimama mažesnė rizika. Jei kalbėtume apie taupymo ir investavimo sprendimus, per laiką žmonės turėjo daug situacijų, kada jie galėjo patirti nesėkmę. Jei žiūrėtume maždaug keturiasdešimtmečių kartą, mes visi turime visokių sistemų pokyčių, sistemų griūties patirtį. Pati labai gerai atsimenu, kai aš, būdama aštuoniolikmetė, gavau iš tėvų taupymo knygelę ir 100 litų su ironija: štai, visą gyvenimą taupėme ir išėjo tik tiek pinigų“, – dalijasi A. Jonaitytė-Karalienė.
Krizė atnešė didelių nuostolių
Dar viena žmonių patirtis – 2008 metais sukrėtusi finansų krizė. Iki krizės investuodami žmonės tikėjosi pagerinti savo finansinę padėtį, tačiau visi investavę prarado išties nemažai. Tokios patirtys žmones sustabdo nuo noro rinktis investicinius sprendimus.
Šiuolaikinė rykštė – paplitę sukčiavimo atvejai, kai apgaulė pridengiama pažadais gera investicine grąža. Tai jau gali būti ir sava patirtis, ir pasiekusi informacija apie apgaule išviliotus pinigus. Žinia, kad investuojant galima tapti sukčių auka, taip pat nekelia pasitikėjimo investicijomis.
Kodėl mums sunku taupyti? A. Jonaitytė-Karalienė įvardija analizės paralyžiaus priežastį.
„Mes visi turime vaizdinį apie investavimą ir taupymą iš įvairių Holivudo filmų. Matome, prisiminę „Volstrito vilką“ ar kitus, kokie yra vaizdai, kaip ten visos kreivės atrodo ir visa kita, yra labai daug informacijos, daug pasirinkimų. Turbūt tas pasirinkimų prakeiksmas apskritai yra šių laikų problema gyvenime – kai jų turime daug, ištinka tarsi paralyžius, sunku pasirinkti. Lygiai taip pat informacijos gausa, triukšmas aplinkoje gali stabdyti priimti tam tikrus sprendimus, – įvardija banko Personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė. – Informaciją gali būti labai sunku suprasti, jei nesi įsigilinęs į investavimo ir taupymo sritį.“
O kas, jeigu?
Dar viena žmonėms nerimą kelianti priežastis, anot A. Jonaitytės-Karalienės, gali atrodyti fatališka.
„Žmonės sako „o kas, jeigu“. O kas, jei aš dabar imsiu kaupti, taupyti ir atsitiks kokia nelaimė – partrenks autobusas. Daug kalbama apie klimato kaitą: o jei mes klimato kaitos neįveiksime ir žemė vis tiek neišgyvens, o jei įvyks karas. Turbūt daug įvairių priežasčių galima sugalvoti, ir, kaip sakė mano mėgstamos knygos „Mikė Pūkuotukas“ herojus Nulėpausis, prieš pradedant pramogauti reikia apsvarstyti visas galimybes. Galbūt taip gali atsitikti, bet įvertinkime, o jeigu neatsitiks. Ir vis dėlto, net partrenktus autobusui tu gyvensi, o lėšų, papildomų pinigų, gali reikėti“, – apie dar vieną natūraliai kylančią priežastį pasakoja „Swedbank“ Personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė.
Trečioji įvardijama priežastis, kurią išskiria net elgsenos mokslininkai, tai psichologinis atstumas.
„Mes nelabai įsivaizduojame savęs ateityje. Įvairūs psichologiniai tyrimai, smegenų tyrinėjimas parodė, kad kai žmonės kalba apie save ateityje, smegenys reaguoja tarsi į kažkokį nepažįstamą žmogų. Jei galvoji, kad tai yra kažkas, ko aš niekada nesutiksiu, man tas nerūpi ir nesvarbu, tai gal geriau ką nors padarysiu šiandien, kas mane pradžiugins, ir turėsiu ką nors šiandien, o ne ateityje, kuri man svetima“, – įvardija A. Jonaitytė-Karalienė.
Ji pastebi, kad neretai artimoje aplinkoje, bendraujant su draugais ir palietus investavimo temą, iškyla įvairių „neinvestuoju, bet“, tada pradedamos diskusijos ir nuskamba mintis, kad gal visgi reikėtų pagaliau imtis tokio finansų valdymo kaip investavimas.
Gyventi čia ir dabar: ką tai iš tiesų reiškia?
Be to, neretai žmonės posakį, kad reikia gyventi čia ir dabar, interpretuoja tiesiogiai, – anot psichologų, tai nėra teisinga.
„Psichologai, Rytų filosofai, įvairūs žymūs žmonės yra pasakę, kad ateitis dar neatėjo, praeities jau nebėra, viskas, ką turi, – tai dabartis. Čia ir dabar. Bet kai kalbame apie čia ir dabar, turime suvokti: tai nereiškia, jog gyveni tik šia diena ir sulaukęs vakaro džiaugiesi, kad ji pasibaigė. Mintis yra tokia: jei turi tam tikrų minčių apie ateitį, rūpesčių apie ateitį, tai turi galvoti iš šios dienos perspektyvos, ką gali padaryti šiandien, kad pasisektų rytoj, kad ateitis nekeltų nerimo ir būtų gana lengvai suprantama, – paaiškina A. Jonaitytė-Karalienė. – Pirmiausia, kaip sako psichologai, reikėtų apsidairyti, kur aš esu, – pasidaryti refleksijos testą. Jei kalbame apie taupymo ir investavimo sprendimus, tarsi žinome, kad jie vertingi ir jų reikia, tai kokia priežastis, kad aš netaupau?“
„Įdomu tai, kad kaip pagrindinę priežastį žmonės įvardija „aš neturiu pinigų“, tačiau jie sako jaučiantys, jog atrastų, kur galėtų sutaupyti ir, galbūt, ne viską išleisti šiandien. Pirmiausia reikia sau įvardinti, kokios priežastys mane riboja ir neskatina daryti sprendimų. Įsivardinus priežastis labai svarbu pradėti nuo visai paprastų ir smulkių dalykų, kurie gali nuvesti į konkretesnį tikslą. Jei matome, kad mums reikia pagalbos ar konsultacijos ir vieni negalime šio klausimo išspręsti, svarbu rasti patikimą finansų partnerį, su kuriuo būtų galima pasikonsultuoti ir suprasti, kaip atrodo dabartinė situacija ir ką galima daryti“, – paaiškina A. Jonaitytė-Karalienė.
Svarbu patikimi konsultantai
Banko Personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė įvardija, kad konsultanto patikimumas yra labai svarbus. Taip pat svarbu pasidomėti galimybėmis, mat kartais žmonės iš nežinojimo galimybes vertina remdamiesi prieš daug metų gautomis žiniomis. Gana populiari mintis, kad investuoti gali tik turtingi žmonės, tačiau neretai taip pat sakoma, kad turtingi žmonės dėl to ir tapo turtingi, nes investavo.
Žmogaus elgseną tyrinėjantys psichologai teigia, kad svarbų vaidmenį atlieka ir automatizuoti įpročiai. Stebint kai kuriose šalyse automatiškai į pensijų kaupimo fondus įtrauktus žmones matoma, kad jų procentas gerokai didesnis nei tuo atveju, kai prašoma įsitraukti savarankiškai. Individualiai kiekvienas gali padaryti tam tikrus sprendimus, kurie lemia automatinius veiksmus su pinigais, – kas nors jais rūpinasi, o investuotojas tik kartais pasižiūri, kaip toks investavimas sekasi.
„Kaip mes galėtume paskatinti save labiau galvoti apie ateitį? Priartinti save prie to ateities žmogaus, kurio mes šiuo metu nepažįstame. Elgesio mokslininkai turi įvairių rekomendacijų, kaip tą daryti. Viena iš jų atrodo labai paprasta, galbūt, labai banali, bet ji gali žmonėms padėti pasižiūrėti iš tos perspektyvos ir pagalvoti: gal nėra taip, kad gyvenu tik šia diena, gal turiu svajonių. Galima parašyti laišką sau – tam, kuris, žiūrint iš dešimties metų perspektyvos, rašo žmogui, esančiam dabartyje. Klausimai, kuriuos sau reikia užduoti: kaip aš gyvenu?, kur atostogauju?, kur leidžiu pinigus?, ką noriu daryti laisvalaikiu?, ką dirbu? Atlikdami šią užduotį, galbūt, galėsime ne tik finansinius klausimus spręsti, bet ir pagalvoti apie karjeros, asmeninio gyvenimo ypatumus“, – pasakoja A. Jonaitytė-Karalienė.
Ji paaiškina, kad itin svarbu pasitelkti kontrolę, išdrįsti konsultuotis, atlikti kitus, jau įvardytus veiksmus, – tai padės išsklaidyti nerimą. Kai priimamas sprendimas, kuriamas jausmas, kad situaciją galima kažkiek kontroliuoti, o kartu galima prisidėti prie savo ateities.