Kaip atpažinti sukčius?
Šiemet per sausio–spalio mėnesius „Swedbank“ užfiksavo apie 700 sukčiavimo atvejų, prarastos lėšos siekė 770 tūkst. eurų, sustabdytų pervedimų bei klientams sugrąžintų pinigų suma siekė apie 640 tūkst. eurų.
Banko atstovas ryšiams su visuomene Gytis Vercinskas sako, kad atpažinti apgaulę, susijusią su investiciniu sukčiavimu, labai paprasta – su asmeniu dėl investavimo susisiekia ir kalba „konsultantai“, jie dažniau vartoja rusų kalbą ir įvairiais būdais bando įtikinti, kad žmogus pradėtų investuoti į kriptovaliutas, naftą, auksą ir panašiai. Kad konsultacijos būtų išsamesnės, prašoma įsidiegti „AnyDesk“ ar kitą nuotolinio įrenginio valdymo programėlę: ji padeda prisijungti prie asmens įrenginio.
„Įtikinę asmenį užsiimti tokia veikla bei įgavę pasitikėjimą (konsultacijos gali trūkti labai ilgai), sukčiai padeda žmogui atsidaryti sąskaitą (piniginę) kriptovaliutų platformose, o, naudodamiesi programėlėmis, dalyvauja atidarant tokias sąskaitas (pinigines) ir užvaldo prisijungimų slaptažodžius. Vėliau juos gali pakeisti, kad auka negalėtų valdyti savo paskyros. „Turime daug atvejų, kai asmuo, įtikintas sukčių, visus pavedimus ar atsiskaitymus kortele tvirtina pats. Apgauti asmenį yra begalė įvairiausių būdų. Sukčiai būna labai gerai įvaldę socialinę inžineriją“, – sakė G. Vercinskas.
Svarstantiems, kaip neapsigauti, „Scalewolf“ vadovaujantis partneris Edvinas Kerza patarė visų pirma suprasti, kad lengvų, greitų ir „tik Jums“ skirtų pinigų nebūna. Dažnai sukčiai stengiasi prisidengti žinomų platformų, įmonių vardais, mini viešai žinomus žmones, neva jie jau pasinaudojo „reta“ galimybe, ir taip sudaro įspūdį, kad siūlo patikimą investicinį modelį: „Norint pasitikrinti, reikėtų paprašyti siūlomo finansinio ar kito instrumento dokumentacijos, internetinės nuorodos, kurią galima būtų patikrinti, parodyti specialistui įvertinti. Taip pat reikia paklausti, ar siūlomą investavimo būdą, priemonę platina ir kiti rinkos dalyviai – investiciniai fondai, bankai. Tik tinkamai ir atidžiai išnagrinėjus siūlomą modelį, sąlygas, o ir pasitikrinus, ar investicija nėra apgaulė, galima tęsti pokalbį dėl tolesnių sąlygų.“
Jis pridūrė, kad, norint pradėti investuoti pačiam, verta įgyti pradinių investavimo žinių, dažnu atveju šią informaciją galima gauti nemokamai. Sukčiai naudojasi žmonių noru pasirūpinti savo ateitimi, utopiška idėja, kad tai padaryti galima greitai ir lengvai. „Mūsų finansinių paslaugų tiekėjai taip pat rūpinasi vartotojų švietimu ir mielai supažindina su esminiais principais, kiekvienam konkrečiai gali patarti, kuriais finansiniais produktais pasidomėti, įvertinti. Šioje srityje svarbu suprasti, kad pinigai ant medžių neauga, o greiti ir nepasverti sprendimai dažnu atveju bus nuostolingi. Taip pat svarbu lėšas diversifikuoti ir paskirstyti skirtingomis investavimo kryptimis (investuojame į nekilnojamąjį turtą, akcijas, obligacijas, kriptoproduktus, auksą ir panašiai.). Taip investicinis portfelis bus subalansuotas ir lengviau atlaikys svyravimo bei nestabilumo pokyčius, o grąža bus labiau prognozuojama“, – sakė E. Kerza.
Tam pritarė ir G. Vercinskas – papildė, kad reikėtų domėtis ne tik pačiu investavimu, bet ir jį siūlančiomis įmonėmis ar jomis prisidengiančiais sukčiais: „Iš pradžių reikia pradėti domėtis investavimu, suprasti, kokia rizika yra prarasti lėšas dėl kainų pirkimo ir pardavimo skirtumo, susipažinti su produktu. Vėliau – surinkti informaciją apie pačią platformą: kada įkurta, kam priklauso, svarbu paskaityti atsiliepimus ir panašiai.“
Nukentėjusieji į sukčius kreipiasi patys
Viena iš problemų, su kuria susiduria su sukčiavimu kovojantys pareigūnai bei įstaigos, – nukentėjusieji nesikreipia pagalbos arba kreipiasi per vėlai, nes jaučia gėdą dėl apgavystės. Ypač tai aktualu šiais laikais, kuomet pasitikima reklamomis socialiniuose tinkluose ir žmonės į sukčius tiesiogine prasme kreipiasi patys.
G. Verčinskas pasakojo, kad anksčiau sukčiai patys skambindavo klientams ir siūlydavo investuoti pinigus į kriptovaliutas, dabar socialiniuose tinkluose yra daug netikros reklamos apie tai, o paspaudus nuorodą prašoma palikti kontaktinius duomenis, kad būtų galima susisiekti. Taigi dauguma žmonių, patys nusprendę domėtis investavimu, sulaukia sukčių skambučio (oficialios platformos tokios paslaugos neteikia), dėl to ir nukenčia.
E. Kerza paminėjo dar vieną populiarią sukčių metodiką – naudojimąsi žinomais vardais: „Vienos populiariausių schemų yra apsimesti gerai rinkoje žinomais vardais, įmonėmis (dažniausiai susikuriami netikri socialinių paskyrų profiliai, panašiai į originalą atrodančios interneto svetainės), kurios ragina investuoti į finansinius produktus, neva duodančius didelę grąžą, jie esą nėra itin rizikingi. Siūlomos investicijos į įvairius kriptoproduktus, motyvuojant dideliu jų vertės augimu, ar siūloma refinansuoti kitus finansinius sprendimus ir taip neva įsigyti labai perspektyvių akcijų už itin „žemą“ kainą.“
Prarastus pinigus grąžinti sudėtinga
Lietuvos teisinė sistema sudėliota taip, kad į banko sąskaitą pervesti pinigai tampa to žmogaus nuosavybe, todėl dažnu atveju bankai negali nieko padaryti ir grąžinti nukentėjusiam išviliotus pinigus. Tiesa, kai ką galima padaryti prieš pervedant pinigus, mat bankai naudoja įvairias operacijų stebėsenos programas, – jas pasitelkus identifikuojamos neįprastos klientų operacijos. Tokio tipo sukčiavimui kelią užkirsti taip pat padeda nuolatinis bankų klientų švietimas ir perspėjimai.
„Jeigu pinigai sumokami ar pervedami naudojantis elektronine bankininkyste, vėliau juos susigrąžinti nukentėjusiam nuo sukčių – labai sudėtinga procedūra, pavyksta tik retais atvejais. Pagal įstatymą, lėšos, įskaitytos į kito asmens sąskaitą, yra jo nuosavybė, ir bankas neturi teisinio pagrindo grąžinti lėšų be gavėjo sutikimo, jau nekalbant apie tai, kai lėšos pervedamos į kitose valstybėse veikiančių finansų įstaigų sąskaitas. Šiuo atveju bankas tik gali išsiųsti pranešimą, kad lėšos buvo pervestos apgaulės būdu su prašymu sugrąžinti jas, tačiau kad bus grąžintos – labai maža tikimybė. Teisę gražinti lėšas be kliento sutikimo turi tik teismas“, – aiškino G. Vercinskas.
Ne visi bankų klientai žino, kad atlikę neįprastą operaciją per savo elektroninę bankininkystę gali sulaukti skambučio iš banko. Toks įvykis taip pat gali pasirodyti apgaulingas, tačiau E. Kerza sakė, jog nereikėtų bijoti. Finansinės institucijos atidžiai stebi finansines operacijas, didesnių pervedimų atveju prašo patikslinti, kam, kokiais pagrindais atliekami pavedimai, prašoma sutarčių, kitų pagrindžiančių dokumentų. „Pastebime, kad sukčiai taikosi ir į gyventojus, namuose vis dar laikančius dideles pinigų sumas, – jas tiesiogiai, be finansinių institucijų, perduoda sukčiams. Taip pat nusikaltėliai, žinodami taikomas priemones, vilioja sąlyginai nedidelėmis sumomis, kurias pervedant nėra taikomi bankų apsaugos algoritmai“, – kalbėjo E. Kerza.
Jis pridūrė, kad atgauti visą ar dalį sukčiams pervestų lėšų tikimybė yra, tačiau svarbu greitis. Kuo greičiau kreipsitės ir informuosite apie apgaulę, tuo didesnė tikimybė atgauti pervestas lėšas.