Pradėjusi nuo „auksinės vištos“ sistemos perėjo prie „indų“
„Kaupti pinigus pradėjau nuo mažų dienų. Kaip ir, turbūt, kiekvienas vaikas, turėjau įprastą taupyklę. Kai buvau 7-erių, tėvai pasiūlė turėti kelias taupykles ir skirstyti pinigus į skirtingus „indus“, tai buvo vadinamoji „auksinės vištos“ sistema. Tuomet 50 proc. mano gaunamų bet kokių pajamų eidavo į šią „auksinę vištą“, taip buvo vadinama investavimo, arba dabar – „finansinės laisvės“, taupyklė“, – Talina pasakoja, nuo ko prasidėjo jos pažintis su pinigais.
Mergina šypsosi, kad iš pradžių tik atidėdavusi pinigus, nežinojusi, ką su jais daryti ir ką reiškia ta „višta“, bet vėliau tėvai pamokė, paaiškino, supažindino su investavimu. Kiti 50 proc. būdavo perpus dalinami – skirti taupyti kokiai nors svajonei ir naudoti kasdien. Taip prasidėjo savų pinigų skirstymo kelias.
„Laikui bėgant atsirado daugiau išlaidų, daugiau norų, na, ir sričių, kur reikia finansavimo. Jau apie 4–5 metus naudojuosi kita „indų“ sistema, kurią kiekvienas pasikoreguoja pagal savo poreikius. Mano yra tokia: 10 proc. finansinė laisvė, 10 proc. taupymas, 10 proc. pramogos, 5 proc. mokymasis, 50 proc. vartojimas, 5 proc. labdara, 10 proc. išlaidos šuniui. Man patogus toks skirstymas, nors investuoti atidedamų pinigų procentas sumažėjo, vis tiek svarbu tai daryti, nors ir pamažu“, – pažymi Talina.
Įkvėpė tėvai, pirma investicija – į monetas
Į klausimą, kaip iš esmės kilo mintis pradėti investuoti būnant tokiai jaunai, Talina atvira: „Tikrai neslėpsiu, to išmokau ne pati. Pastūmėjo tėvai. Paaiškino ir parodė tokią galimybę. Visada sakau, kad svarbiausi įkvėpėjai ir pavyzdžiai vaikams – jų tėvai. Kiek žinau, vaikai pasąmoningai ima pavyzdį iš tėvų, ir tai yra patvirtinta. Iš tiesų, kiek pati mačiau investuojančių ar besidominčių šia sritimi vaikų, – visų jų tėvai buvo ne be pradinių žinių ir veiksmų.
Po kelerių metų pradėjau leisti laiką tokioje investuojančioje bendruomenėje „Starfish academy“, kurioje irgi atsidūriau tėčio dėka. Ten mane nuo mažens supo žmonės, kurie gali įkvėpti. Tampant vis vyresnei, supratau šio dalyko svarbą dar labiau. Tada pradėjau skaityti, kūriau pirmuosius verslus.“
Paklausus, kur investavo taupyklėje sukauptus pirmuosius pinigus ir kodėl būtent ten, mergina sako, kad, sužinojus, kokie yra investavimo variantai, visų pirma pasirinko monetas: „Nusipirkau kelias sidabro monetas, dar padėjo tėtis, kai buvau visai maža, per tą „auksinę vištą“. Kodėl nusprendžiau būtent taip, dabar neatsakysiu. Galbūt, man, būnant mažai, tai pasirodė pats įdomiausias ir, svarbiausia, paprasčiausias būdas. Tada, kiek ūgtelėjus, man parodė tarpusavio skolinimo platformas (p2p). Kad suprantu visus „mechanizmus“, dabar negaliu tvirtai pasakyti, bet kol kas, kol esu paauglė, man tai tinkamiausias variantas. Tikrai neprisiminsiu, kaip pačioje kelio pradžioje domėjausi, kur investuoti. Tik atsimenu, kad „auksinė višta“ labai buvo įdomu ir labai laukiau ateinančių monetų, jas labai ilgai rinkausi [juokiasi, aut. pastaba]. Na, su jomis ir dabar taip pat – visos skirtingos, gražios, įdomios.“
Šiandien mergina daugiausia investuoja į tarpusavio skolinimo platformas, tokias kaip „Paskolų klubas“ ar „Finomark“.
„Savo portfelyje vis dar turiu monetų, manau, jų reikia visada, kaip kokiam rezervui ar „gelbėjimosi pagalvei“. Bandžiau kurti ir verslus. Turiu nedidelių pasyvių pajamų, tačiau didesniam verslui reikia daugiau laiko. Dėl mokyklos, sporto ir kitų veiklų neturiu jo tiek daug, nors labai stengiuosi ir, tikiuosi, jo bus. Tai viena priežasčių, kodėl dabar pasirinkau p2p. Kitos priežastys – nereikia daug laiko ir dėmesio, kaip tarkime, NT ar verslui. Taigi tai tinkamas variantas paaugliams, ypač tiems, kurie užsiima papildomomis veiklomis, be mokyklos. Beje, kalbant apie paauglių, – norint pradėti, ten nereikia didelių sumų. Be to, lengviau valdyti riziką. Tarkime, su akcijomis tai padaryti ne taip lengva, reikia daugiau žinių ir patirties“, – sako Talina.
Labiau rizikuoja, labiausiai mėgsta pirkti dovanas kitiems
Į klausimą, kokiomis sumomis investuoja, kaip paskirsto rizikas, kiek pati mėgsta rizikuoti ir ar buvo kada apgauta, mergina atsako, kad investuoja nedidelėmis sumomis, bet tada į daugiau vietų ar, jos atveju, – paskolų. Taip paskirsto ir riziką.
„Tokiose platformose dažniausiai yra reitingai, tai anksčiau, kai tik pradėjau investuoti, bijojau investuoti į žemesnius nei A ( aukščiausias A+). Vėliau supratau, kad rizika yra visur, tik ją reikia kontroliuoti, ir pradėjau nebijoti, rizikuoti labiau. Be abejo, visko nutinka investuojant – kai kurios paskolos nebūna atiduotos. Kai pamatydavau tai, iš tiesų nerimaudavau, bet labai baisiai niekada nebuvo. Tos nedidelių sumų netektys nepaveikė manęs taip stipriai, kaip gali paveikti vėliau uždirbti pinigai dukart daugiau, negu tada praradau. Visada svarbu bandyti, kad ir kaip būtų baisu. O rimtų sukčių dar nebuvo mano kelyje, tikiuosi, ir nebus“, – nuoširdžiai kalba Talina.
Paklausus, ar sunku suvaldyti investicijas ir kokių savybių reikia turėti, mergina sako, kad valdant investicijas ir bet ką kita reikia tik disciplinos: „Aš, kai paskirstau pinigus, tikrai žinau ko, kiek ir kam turiu. Aišku, žinant, kad skirtų investuoti turiu nemažai, ateina mintis, kad galėčiau paišlaidauti (to, žinoma, norisi, visi juk mes esame žmonės), bet susivaldyti lengva. Žinau, kad iš ten galiu imti tik verslui, galiu investuoti ir skirti tik tokio pobūdžio pirkiniams. Norėdama kur pasibūti turiu „pramogas“, „vartojimą“, na, net ir „taupymą“, nes tiesiog netaupau dabar niekam svarbiam, taupiau tuos pinigus ir leidžiu, kai reikia ar kai noriu nuvykti į kokią išvyką. Galiu paimti ir iš „investavimo voko“, bet tik kaip skolą. Žinau, kad turėsiu gražinti, nes ten svarbu ir ten reikia. Grąžinsiu ar ne? Tai kiekvieno žmogaus sąžinės ir santykio su savimi klausimas. Aš nemėgstu ir nenoriu apgaudinėti savęs.“
Į klausimą, kam negaili pinigų ir kada negraužia sąžinė juos leidžiant, Talina sako, kad tikriausiai tuomet, kai perka dovanas, – joms tikrai nemažai išleidžia, ypač per šventes: labai mėgsta tai daryti. „Dar, aišku, reiktų išmokti negailėti ko nors sau, tačiau kartais gal tikrai ne viskas, ko norisi, yra reikalinga. Iš tiesų, viskas priklauso nuo to, iš kokio „voko“ tie pinigai leidžiami, – jeigu paimti ne iš ten, kur reikia, tada sąžinė graužia, kitais atvejais ne“, – šypsosi mergina.
Džiaugiasi, kad besidominčio investicijomis jaunimo daugėja
Į klausimą, kiek jos bendraamžių supranta investicijų svarbą, kiek aplink yra investuojančių ir ar klausia jos patarimų, Talina atsako, kad dar prieš kokį pusmetį pasakytų, jog labai mažai: „Tikrai, visada maniau, kad niekas tuo nesidomi, nuo mokyklos pradžios nekalbėjau su bendraklasiais apie tai, o jei kada ir prasidėdavo kalba, suprasdavau, jog jiems tai nelabai įdomu. Tačiau paskutiniu metu tikrai sulaukiau ne vieno klausimo, kaip ir kur investuoti. Domėjimasis didėja, ir tai gerai. Per pastaruosius metus pajaučiau didelę jaunimo mokymų paklausą.
Tokių bendraamžių, kad pasikalbėčiau, pasitarčiau, nelabai turiu, tiesiog gal dėl to, kad pati neaptarinėju šios temos. Jeigu mane kas nors domina, pasitariu su tėvais ar randu internete. Jeigu klausiu, tai tik dėl savo supratimo ar statistikos sudarymo įdomumo dėlei. Manau, dabar atsirastų nors pora žmonių, kurie domisi ir supranta šioje srityje, bet didžiąją dalį laiko mums užima pamokos, mokykla ir kitos, galbūt, ne tokios svarbios temos. Taip jau yra.“
Paklausus, kokie būtų esminiai patarimai jaunam žmogui, galvojančiam apie investicijas, Talina sako, kad pirmas ir svarbiausias dalykas – nebijoti bandyti. Taip pat negalvoti, kad norint investuoti reikia kalno pinigų. Taip, pasak jos, nėra. „Būdų ieškoti irgi toli eiti nereikia, vien aš įvardijau kelis. O pradėti domėtis geriausia perskaičius Roberto Kiyosakio knygą „Turtingas tėtis, vargšas tėtis“, – ten gerai pasakojamos visos pradinės žinios, esmė, kam to reikia ir ką tai reiškia. „Starfish academy“ mokymuose pasakojamos svarbios žinios, remiantis R. Kiyosakio knygomis.
Kovotoja skina pergales ringe vieną po kitos, bet tuo nesigiria
Į klausimą, kodėl pasirinko būtent tokią sporto šaką, Talina atsako, kad taip išėjo netyčia: „Vaikystėje bandžiau daug būrelių, šis vyko mokykloje, tai ir jį nusprendžiau išbandyti. Sportuoju pas trenerį Jevgenijų Jurutą jau apie 9 metus. Sekasi neblogai. Lietuvos čempione esu tapusi 7 kartus. Dvejus metus buvau jaunučių Lietuvos rinktinėje, dar esu ir dabar, iki naujų metų. Tada bus nauja atranka, nauja sezono rinktinė. Mano tikslas patekti į jaunių (U18) rinktinę ir 3-ią kartą atstovauti Lietuvai Europos čempionate.“
Mergina šią vasarą išlaikė egzaminą ir gavo juodą juostelę. Dabar turi rudą diržą su juoda juostele (1 kyu), tai yra vienas žingsnis iki meistro, šį titulą galės gauti tik po pusantrų metų.
Klausydamasi mano pagyrimų jai šioje srityje, Talina dėkodama kuklinasi: „Per tiek metų man tai tapo įpročiu, todėl nepripratau daug girtis laimėjimais ir pasiekimais. Mano IPPON klubas, kuris yra vienas geriausių klubų Lietuvoje pagal varžybų rezultatus, man kaip antra šeima, kur galiu dalintis viskuo, beje, ten vis atsiranda bendraamžių, kurie domisi investavimu. Žinau, kad jie galėtų tai daryti, ir visai nesunkiai, juk turi disciplinos ir yra sąžiningi sau.“
Tėvai, skatindami vaikus domėtis investavimu, turėtų ir patys išmanyti finansų valdymą
„Pinigų valdymas yra itin plati sritis ir su pagrindiniais finansų pasaulio dėsniais vaikas turėtų būti supažindintas palaipsniui. Taigi prieš skatinant vaikus domėtis investavimu ar atsakinėjant į jiems
rūpimus investavimo klausimus pravartu būtų pasitikrinti, kiek išmano kitas asmeninių finansų valdymo sritis: biudžetą, planavimą, taupymą, skolinimą, palūkanas“, – pataria Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto projektų vadovė.
Vis dėlto, pasak banko atstovės, nemaža dalis tėvų su vaikais neaptaria aktualių pinigų valdymo klausimų, dėl to sulaukę vyresnio amžiaus jaunuoliai dažnai jaučia tokių žinių trūkumą ir su tuo susijusį nerimą.
„Dabar investavimu vaikai susidomi gana anksti – paauglystėje, vyresnėse klasėse. Paauglių tėvams investavimas gali sietis su sudėtingomis diagramomis, biržos indeksų skaičiais, solidžiomis finansų pasaulio institucijomis, investavimas gali atrodyti labai sudėtingas, rizikingas, ne visiems prieinamas. O paaugliai yra daug drąsesni, ryžtingesni, smalsesni, bet kartu ir naivesni – jiems investavimas siejasi su greitu praturtėjimu, finansinio turto be didelių pastangų auginimu“, – pastebi J. Bagdanavičiūtė.
Į klausimą, į ką daugiausia paaugliai investuoja ir kas juos domina, J. Bagdanavičiūtė atsako, kad bendraujant su moksleiviais išryškėja, jog investavimu jie susidomi dar ir dėl mados dalykų, dėl to, ką mato internete, socialiniuose tinkluose: „Ne paslaptis, kad didelis susidomėjimas tarp paauglių yra kriptovaliutomis. Nors ne visai suprasdami, kaip jos veikia, paaugliai susižavi greito praturtėjimo, didelio pelno per trumpą laiką idėja. Klasikinis investavimas į fondus, akcijas ir obligacijas jiems mažiau įdomus. Kalbant apie akcijas, būtų galima išskirti, kad domisi pasaulinių prekės ženklų, tokių kaip „Tesla“, „Apple“, „Microsoft“ ir pan., akcijomis.“
Paaugliai gali pakliūti į sukčių pinkles
„Tobulėjant technologijoms ir komunikacijos priemonėms, sukčiai darosi vis išradingesni, kruopščiai planuodami pinigų viliojimo taktikas. Paaugliai gali būti sukčių tikslinė grupė, nes, tinkamai neįvertinę pasiūlymų investuoti, gali gana lengvai pakliūti į sukčių pinkles. Vienas iš pirmųjų pavojaus ženklų, turinčių priversti suabejoti pasiūlymu, – žadama didelė vienkartinė arba nuolatinė investicijų grąža. Greitų pinigų norintiems paaugliams tai skamba tikrai patraukliai. Taigi labai svarbu nepamesti kritiško mąstymo ir tikrinti informaciją, rinktis patikimus informacijos šaltinius, nepasitikėti vien tik socialinėse medijose kuriamų vaizdo filmukų medžiaga.
Sukčiai ne tik siekia įtraukti žmones investuoti – jiems taip pat svarbu sužinoti asmeninius duomenis. Tad nederėtų jų atskleisti nepatikimiems, pirmą kartą sutiktiems žmonėms ar vesti
prisijungimo duomenų įvairiose svetainėse, kur tik jų paprašo. Investavimas yra ilgalaikis procesas, jis reikalauja kantrybės, kritinio mąstymo, laiko savišvietai bei atsiribojimo nuo perdėtų emocijų, kurias gali sukelti noras greitai praturėti, gauti gerą didelę investicinę grąžą“, – patikina banko atstovė.
Knyga, Finansų laboratorija, „Mokonomika“ ir daug kitų veikiančių programų
Paklausus, kiek banke yra skirta programų vaikams, J. Bagdanavičiūtė sako, kad finansinė edukacija vaikams bei paaugliams banke vykdoma įvairiais formatais.
Ji rekomenduoja paskaityti „Swedbank“ išleistą knygą „Pradėk dabar: finansinis gidas paaugliams“, kurioje asmeninių finansų temos, įskaitant ir investavimą, pateikiamos kalbinant įvairius Lietuvos žymius žmones, taip pat pateikiama susisteminta naudinga informacija, naudingos nuorodos bei patarimai.
Taip veikia Finansų laboratorija – išmanioji erdvė, kurioje galima susipažinti su asmeninių finansų valdymu, žaidžiant įvairius žaidimus dideliuose liečiamuose ekranuose. Organizuojama didžiausia nuotolinė pamoka „Mokonomika“, sujungianti visas mokyklas bei klases Lietuvoje, leidžiamos finansinio raštingumo knygos, kuriamos vaizdo pamokos. Visa edukacinė medžiaga prieinama visiems nemokamai tinklalapyje www.finansulaboratorija.lt.
Be to, bankas organizavo projektą „Investavimo akademija jaunimui“, kur 11 banko investavimo ekspertų ir profesionalų su moksleiviais dalijosi žiniomis bei patarimais apie skirtingas investavimo sritis.