Kas slypi po viduriniosios klasės apibrėžimu
VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdo Bartkaus sako, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos viduriniosios klasės apibrėžimas yra gana platus.
„Jie ima maždaug 75 proc. nuo medianos iki dviejų medianų. Čia kiekvienam reikėtų spręsti, kiek geras yra toks apibrėžimas. Priminsiu, kad darbo užmokesčio mediana pas mus būtų toks darbo užmokestis, kurį gautų vidurinis asmuo. Jeigu mes visus Lietuvos dirbančius asmenis išrikiuotume nuo mažiausiai iki daugiausiai uždirbančio, tai tas individas, kuris atsiranda per vidurį, ir yra mediana. Tai reiškia, kad pusę žmonių gauna mažiau nei mediana, o pusė – daugiau. 75 proc. nuo medianos yra labai žema riba“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo A. Bartkus.
Anot jo, vidutinis darbo užmokestis yra didesnis nei mediana: jis yra maždaug vidurys tarp trečiojo kvartilio ir medianos (red. past. mediana dalija duomenis į dvi puses, o kvartiliai – į ketvirčius).
„Iš tiesų kalbame apie labai žemas pajamas gaunančius asmenis, kurie irgi priskiriami į viduriniąją klasę. Dėl to ji gaunasi tokia išpūsta ir, vargu, ar reprezentatyvi. Vertinant subjektyviai vidurinioji klasė yra tas, kuris uždirba vidurkį ar jam artimą sumą. Tai pas mus gautųsi tik virš medianos esantys asmenys“, – pabrėžė A. Bartkus.
Jis taip pat įvertino neseniai „Swedbank“ atliktą reprezentatyvią apklausą, atskleidžiančią, kad pusė visų apklaustųjų respondentų save priskiria viduriniajai klasei. A. Bartkaus skaičiavimu, kurie paremti antrojo ketvirčio „Sodros“ duomenimis, gali patvirtinti apklausos duomenis.
Laidos pašnekovas sako, kad viduriniosios klasės apibrėžimas nėra tobulas tuo, kad jį reprezentuoja suma, kurią žmogus gauna, tačiau ne tai, ką už tą sumą šalyje galima įsigyti.
„Kiek tie pinigai daro mus laimingais, nulemia tai, kokios yra prekių kainos. Tokiu būdu šalis, kur prekių kainų lygis yra žemas ir kur jis yra aukštas, gali turėti lygiai tą pačią viduriniąją klasę. Tik vienoje šalyje ta klasė gyvens gerai, o kitoje – šiaip sau“, – kalbėjo A. Bartkus.
Apžvelgė skurdo rizikos lygį Lietuvoje
Laidos pašnekovas paklaustas apie skurdo rizikos lygį Lietuvoje, sakė, kad riba yra nustatoma retrospektyviai. Anot jo, skurdo rizikos riba 2023 m. buvo nustatyta apie 564 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir apie 1350 eurų šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų.
„Turint tokias ribas, mes galime labai nesunkiai suskaičiuoti, kiek asmenų gyveno žemiau skurdo ribos. Taigi 2023 metais 24,3 proc. visuomenės gyveno skurdo rizikoje. Tai parodo, kad šie asmenys turi labai žemas pajamas. Esminis klausimas – ką už jas galima įsigyti? Jeigu kainų lygis nėra didelis, tai netgi gyvendamas žemiau skurdo ribos, išgyvensi ganėtinai normaliai. Bet jeigu kainų lygis yra aukštas, tai, žinoma, susidursi su labai dideliais sunkumais“, – akcentavo A. Bartkus.
Jis palygino Lietuvos ir Vokietijos to paties parduotuvių tinklo kai kurių analogiškų prekių kainas ir padarė išvadą, kad Vokietijoje daugumos tų pačių prekių kainos yra žemesnės.
„Taigi buvimas žemiau skurdo ribos Lietuvoje reiškia ženkliai sudėtingesnę padėtį nei Vokietijoje. Dėl to, kad žmogus susidurs su tuo, kad tas kainų lygis, kuris jį pasitinka parduotuvėse, turgavietėse, yra aukštesnis nei Vokietijoje. Taip, mes turime šią problemą ir vyriausybę, kuri visada buvo orientuota į šios problemos sprendimą“, – kalbėjo A. Bartkus.
Aptarė kitų metų biudžeto minusus
Trečiadienį Finansų ministerija pristatė paskutinį šios kadencijos Vyriausybės rengiamą biudžetą. Numatyta, kad valstybės biudžeto pajamos 2025 metais sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos sudarys 23,02 mlrd. eurų. Planuojamas biudžeto deficitas – 3 proc.
A. Bartkus įvertino valstybės biudžeto projektą ir patikino, kad vizija atrodytų nebloga, jeigu ne 5 mljr. deficitas. Laidos pašnekovui pirmiausiai užkliuvo pajamų ir išlaidų neatitikimas.
„Projektuojama, kad išlaidos pajamas viršys 5 milijardais, o procentais – 27. Įvaizduokite, tokį namų ūkį. Žinoma, valstybės biudžetas nėra namų ūkis ir šis biudžeto deficitas nulems didesnę skolą valstybei, kuri guls ant ateities kartų pečių“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
Anot jo, biudžeto išlaidų skiltyje aiškiai matoma orientacija į gerovės valstybės sudedamąsias dalis: švietimą, socialinę apsaugą ir sveikatą.
„Šioms sferoms yra numatyti ženkliausi prieaugiai. Taip pat didelis dėmesys kaip visada yra skiriamas šiuose sektoriuose dirbančių asmenų darbo užmokesčiams, ne investicijoms į infrastruktūrinius dalykus ar įrengimus. Valstybės saugumo klausimai yra tai, kas prioritetu būtų nesvarbu, kokia koalicija būtų valdžioje“, – kalbėjo A. Bartkus.
Finansų ministerija projektuoja, kad vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis būtų 7,6 proc. Anot, laidos pašnekovo, tai racionalus sprendimas.
„Kiek tai realizuosis, parodys tik gyvenimas. Jeigu iš tiesų nedarbas nustos augti, tai darbo užmokesčio augimas bus didesnis nei 7,6 proc. ir atitinkamai realybė nebus tokia prasta kaip dabar atrodo ant popieriaus, nes 5 milijardų deficitas tikrai yra labai didelis“, – pabrėžė A. Bartkus.
Pasak jo, deficito problema yra ne išlaidose ir biudžeto projekte nėra perteklinės išlaidų eilutės, o pajamose.
„Aš kalbu ne apie biudžeto pajamas kaip per žemų mokesčių tarifų nulemtą dalyką. Mokesčių tarifai pas mus nėra žemi, jie yra vidutinio lygio palyginus su kitomis šalimis“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad problema yra susijusi su ekonomikos augimu.
A. Bartkaus pastebėjimu, biudžetas yra planuojamas taip, tarsi jis būtų susietas su tuo ekonomikos augimu, kuris yra kažkada egzistavęs praeityje.
„Tai nereiškia, kad taip nereikia daryti. Ko gero, reikia taip daryti, tačiau reikia sugalvoti ir rasti būdų, kaip paspartinti ekonomikos augimą. O tą galime padaryti tik pritraukę naujus darbdavius, naujus investuotojus, kurie kurtų gerai apmokamas, aukštą pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas“, – pabrėžė A. Bartkus.