Lietuviai susikrauna turtus ne tik iš NT: aukso gyslą atranda investuodami ir netikėtose vietose

Nekilnojamas turtas – klasikinis investuoti norinčio lietuvio taikinys. Toks būdas dažnai atrodo paprastesnis nei investavimas į kapitalo rinkas, akcijas ar obligacijas. Tačiau dalis gyventojų susikrauna turtus ir iš mažiau įprastų investavimo formų – meno kūrinių, pirmųjų garsių knygų leidimų ar net vyno. Su patyrusiais investuotojais kalbame apie tai, kokie vėjai vyrauja skirtingose investicinėse rinkose ir nuo ko priklauso investavimo sėkmė.

Investicinis vynas gundo kainų šuoliais, tačiau gąsdina rizikomis

Dažnas galbūt net nebūtų pagalvojęs, tačiau esama ir tokių investuotojų, kurie finansinei grąžai kaupti renkasi vyną. Kaip teigia Vyno klubo steigėjas ir „Vyno žurnalo“ redaktorius Arūnas Starkus, pastaruoju metu investicijos į vyną tapo populiarios po kelių labai spartaus brangimo bangų 2006 metais ir 2009–2011 metais, kai investicinio vyno kainų indeksai per metus kone padvigubėdavo.

„Finansinė nauda – pagrindinis investuotojo motyvatorius. Vyno kaina labai greitai atsigauna po bet kokių krizių, todėl bent kiek kantresni investuotojai nepraranda, o tik išlošia. Lietuvoje yra kelios dešimtys investuotojų, kurie ne tik kaupia kolekcijas ir vyną išgeria, bet ir parduoda – grąžina į antrinę rinką. Atkreipiu dėmesį į tai, kad jie turi pasirinkimą tarp išgėrimo ir pardavimo. Tai labai svarbi vyno savybė. Nedaug investicijų gali suvartoti. Šis universalumas padaro vyno rinką mažiau jautria greitų krizių akivaizdoje ir pritraukia ne tik finansinius investuotojus, bet ir vyno gurmanus“, – teigia A. Starkus.

Komentuodamas pastarojo meto tendencijas vyno rinkoje, jis teigia, kad nuo 2020 metų pavasario, prasidėjus pandemijai, investicinio vyno kainų indeksai iš lėto leidimosi pakeitė kryptį ir šoko į viršų. A. Starkaus skaičiavimu, per pustrečių metų kainos kilo apie 40 proc. Šiemet stebimas 15 proc. kilimas, o lapkričio mėnesį jis kiek sulėtėjo iki 0,2 proc.

„Daugiausia pastaruoju metu brango šampanas, Burgundijos vynas, lėčiausiai kilo Bordo vyno kainos. Viena iš svarbiausių tendencijų – maždaug 350 investicinėje rinkoje cirkuliuojančių vynų sąraše atsiranda vis daugiau naujų vardų. Naujokai gali duoti didžiausią grąžą. Pavyzdžiui, kai kurie šampanai šiemet pabrango dvigubai“, – pastebi A. Starkus.

Kaip bebūtų, investavimas į vyną turi savų rizikų. Anot Vyno klubo įkūrėjo, investavime į vyną bene didžiausia problema – patikimumas.

„Yra padirbtų butelių, yra butelių, kurie buvo netinkamai laikyti. Todėl nežiūrint to, kad dabar yra daugybė kanalų, kuriuose galima pirkti vyną ir parduoti, kaip aukcionai, vyno prekybos platformos, internetas, – nerti stačia galva yra rizikinga. Net ir mes esame nusipirkę vyno iš netikro tiekėjo, taigi, praradome pinigus“, – sako jis.

A. Starkus prideda, jog nė kiek ne geriau, jei gauni siuntinį vyno, kuris perkaitintas, peršaldytas, pratekėjusiais kamščiais ar nusilupusiomis etiketėmis. Todėl norint investuoti vyną jis pataria pirkti vos jam pasirodžius rinkoje ir tik iš patikimų tiekėjų.

„Tiesiai iš vyndario nė vieno investicinio vyno naujokui nusipirkti praktiškai neįmanoma. Todėl skaičiuojant galimą grąžą reikia išskaičiuoti komisinius platintojams, aukcionams, prekybos platformoms, transporto ir sandėliavimo kaštus. Rekomenduoju įsivažiuoti po truputį – perkant artimiausius rinkoje pasirodančius vynus“, – sako A. Starkus

Studijuodama įsigijo paveikslų, už kuriuos vėliau nusipirko automobilį

Kai kuriems meno mėgėjams įvairūs kūriniai tampa ne tik namų puošmena, bet ir investicija. Kaip teigia meno rinkos agentūros „artXchange Global“ vadovė ir meno rinkos ekspertė Ornela Ramašauskaitė, kitaip nei įprastos investicinės priemonės, meno kūriniai teikia emocinį pasitenkinimą ir yra apčiuopiami, o už kiekvieno meno kūrinio slypi istorija – nuo detektyvų iki keisčiausių vaizduotės materializavimųsi, todėl pažinti meno pasaulį ir kūrėjus yra be galo įdomus procesas.

Meno rinkos ekspertės teigimu, ši rinka yra gerokai atsparesnė rinkos svyravimams ilgalaikėje perspektyvoje: „The Art Basel“ and „UBS Global Art Market 2019“ ataskaitos statistiniai duomenys rodo, jog 2009 (Q4) ‒ 2011 (Q3) metais meno kūrinių pardavimų vertė pasaulyje kilo net 77 proc., kuomet, palyginimui, S&P 500 indekso (laikomo vienu reikšmingiausių JAV akcijų biržos rodiklių) vertė užtruko du papildomus metus ir tik 2013 metais pasiekė prieš krizę buvusį lygį. Be to, anot Liuksemburgo mokslininkų tyrimo išvadų, pasibaigus krizei meno kūrinių pardavimų vertės augimas lenkė ne tik S&P 500 indeksą, bet ir nekilnojamo turto rinkos rodiklius.

„Lietuvoje yra vienas lengvai prognozuotas viešas investicinis sandoris: Rimvydo Jankausko Kampo abstrakcija (drobė, aliejus) 2007 metais aukcione nupirkta už 5068 eurų, o 2019 metais grįžo į tuos pačius aukcionų namus ir šįkart įsigyta už 18 750 eurų. Aš asmeniškai taip pat turiu sau įsimintiną atvejį, kai, būdama dar studentė, pasiskolinusi pinigų nusipirkau paveikslų, juos perpardaviau per vieną dieną ir iš skirtumo nusipirkau savo pirmąjį automobilį – nors dėvėtą „Smart“, bet labai mielą širdžiai. Tokių sėkmės istorijų turi kiekvienas meno dyleris“, – investavimo į meną sėkmės pavyzdžiais dalinasi O. Ramašauskaitė.

Anot jos, remiantis įtakinga „The Art Basel & UBS“ meno rinkos apžvalga, 2020 metų meno rinka turėjo didžiausią nuosmukį per 10 metų nuosmukio, o 2021 metais stipriai atsigavo; bendras dylerių, meno aukcionų namų ir antikvarinių daiktų pardavimas siekė 65,1 mlrd. dolerių. Lyginant su 2020 metais, pardavimai padidėjo 29 proc., o pardavimai verte viršijo net priešpandeminį lygmenį.

Šviežiausias 2022 metų „The Art Basel & UBS“ globalus kolekcininkų tyrimas parodė, kad 78 proc. apklausoje dalyvavusių itin turtingų kolekcininkų optimistiškai vertino pasaulinės meno rinkos ateitį, o 55 proc. planuoja įsigyti meno kūrinių per ateinančius 12 mėnesių. Pandemija taip pat padidino kolekcininkų filantropinio dovanojimo ketinimus: 45 proc. ketina paaukoti kūrinius muziejui per ateinančius 12 mėnesių (2020 metais tokių buvo 29 proc.).

Minėtos apžvalgos, kaip ir „Deloitte“ ir „ArtTactic“ Meno ir Finansų apžvalga rodo, kad itin auga pardavimai internetu, populiarūs lieka ir NFT, o pozityvi ateitis prognozuojama kolektyviniam investavimui. Anot O. Ramašauskaitės, kalbant apie stilius – karaliauja tapyba (drobė, aliejus).

Paklausta, nuo ko turėtų pradėti žmogus, norintis investuoti į meno kūrinius, meno rinkos ekspertė pažymi, kad pirmiausia reikalingas meno srities išmanymas.

„Kol žinių trūksta – rekomenduoju kreiptis į meno rinkos konsultantus arba aukcionų namus: tik nešališki ekspertai gali patarti dėl geriausių investicinių variantų, atitinkančių asmens estetinius ir finansinius poreikius bei investicinius lūkesčius. Paminėtina, kad meno kūriniams nebūtina išleisti dešimčių tūkstančių – pradėti galima ir nuo tūkstančio eurų, o jauno autoriaus ar klasikinio fotografo ikoninį kūrinį galima įsigyti net ir už kelis šimtus eurų. Tačiau be patyrusio gido susigaudyti gali būti sunku – reikėtų ilgai domėtis meno rinka“, – teigia O. Ramašauskaitė.

Pasak jos, norint meno kūrinius parduoti, tereikia atnešti juos į aukcionų namus: net ir Lietuvoje jų turime keletą, o aukcionai vyksta kartą per ketvirtį. Kitas pasirinkimas – kolekcininkų, dylerių ratas, kuris tampa pažįstamas vos pradėjus aktyviau dalyvauti meno pasaulyje.

„Be abejo, meno kūriniai nėra labai likvidi investicija, tačiau raritetiniai kūriniai visada ras savo pirkėją vos jiems grįžus į meno rinką“, – sako ji.

Lietuvių investavimo įpročiai: vyrauja NT, nes kitose srityse trūksta žinių

„Swedbank“ Lietuvoje Privačios bankininkystės vadovas Andrius Šuminas pastebi, kad iki šiol lietuviams paprasčiausias atrodo investavimas į nekilnojamą turtą, o kitos investavimo formos pasitelkiamos gerokai rečiau.

„Taip istoriškai susiklostė, kad paprasčiausia atrodo investuoti į nekilnojamą turtą, nes tu jį gali pačiupinėti, tu jį matai. Vieniems investicija tampa pirmas būstas – tai yra daiktas, kurį tu nusiperki, vėliau išnuomoji ir gauni tam tikrą pajamų srautą. Tai atrodo labai paprasta ir lengva“, – teigia A. Šuminas.

Vertindamas, kodėl kiti investavimo instrumentai sulaukia mažiau kraštiečių dėmesio, „Swedbank“ Lietuvoje Privačios bankininkystės vadovas pažymi, kad investavimas dažnu atveju reikalauja žinių ir tam tikro finansinio raštingumo, kurio mums dar trūksta.

„Žinome, kad yra kapitalo rinkos ir visa kita, bet čia kyla daug finansinio raštingumo klausimų. Dalis žmonių nežino apie alternatyvas, galimybes ir rizikas kapitalo rinkose, investiciniuose fonduose ar vertybinėse akcijose. Nekilnojamas turtas mums yra suprantamas, o kitur yra finansinio raštingumo trūkumas“, – sako A. Šuminas.

Nekalbant apie kapitalo rinkas, akcijas ar obligacijas, Lietuvoje esama ir egzotiškesnių alternatyvų – kaip jau minėtas investavimas į meną, vynus, taip pat knygas ar pašto ženklus. Tokių investuotojų, pasak A. Šumino, nėra daug, nes kiekviena investavimo sritis reikalauja specifinio jos išmanymo.

„Vienas dalykas – rinka dar nesubrendusi iki tokių instrumentų. Antras dalykas – investuojant į tam tikrus instrumentus, yra žinių poreikis, reikia išmanyti jų vertę. Trečia – kai kurioms investicijoms reikalingos nemažos sumos. Kol žmogus nėra niekur kitur investavęs ir neturi gilių žinių, būtų keista, jei jis pultų investuoti į kolekcines monetas ar vynus. Nebent esi someljė – būtų normalu investuoti į tai, ką gerai išmanai. Kitu atveju, pradėti formuoti savo investicinį portfelį nuo tokių alternatyvų būtų labai neracionalu, nes tos alternatyvos gali būti nelikvidžios“, – teigia A. Šuminas.

Kalbant apie investavimui tinkamą laiką, A. Šuminas išskiria pagrindinę taisyklę – kuo anksčiau bus pradedama investuoti, tuo didesnis kapitalas bus sukaupiamas. Norintiems pradėti investuoti, pirmiausia jis pataria pasirinkti, į kokią turto klasę norima investuoti ir numatyti, kokią pinigų sumą norima skirti investavimui kas mėnesį – pavyzdžiui, 10 proc. uždirbamo atlyginimo ir pan.

Galvojantiems apie alternatyvias investicijas, A. Šuminas pataria, kad investiciniame portfelyje jos neturėtų sudaryti daugiau nei 20 proc., jei žmogus nėra tos srities, į kurią investuoja, specialistas.

„Investicijos reikalauja tam tikros minimalios sumos. Kalbant apie kapitalo rinką ar investicinius fondus, šios priemonės leidžia santykinai nedidelėmis mėnesinėmis įmokomis pradėti kaupti norimą kapitalą. Vienas svarbiausių investavimo aspektų – pradėti tai daryti kuo anksčiau. Investavime svarbiausia nusistatyti tikslą, jo siekti disciplinuotai ir nuobodžiai. Rinkose būna svyravimų, kaip matėme kovido ir karo metu, tačiau investicinės kainos, kurios yra istoriškai vidutinės, vis tiek yra pasiekiamos“, – teigia jis.