Kurį paskutinių metų meno rinkos reiškinį išskirtumėte?
Šiuo metu meno rinka vis dar pilna diskusijų apie skaitmeninio meno su NFT kodais bumą, sukeltą jauno niekam nežinomo Beeple (Mike Winkelmann) rekordinio 69 mln. JAV dolerių pardavimo šių metų kovo mėn. (NFT atsirado 2017 metais). Menininkas, kurio kūriniai neseniai kainavo po 100 dolerių, per naktį pateko tarp TOP3 brangiausiai parduotų gyvų menininkų. Šiame Christie‘s aukcione varžėsi 40 pirkėjų, tarp kurių tik 3 buvo fiksuoti anksčiau. Akivaizdu, kad į meno rinką ateina nauja pirkėjų karta, tačiau aklas „tokenizuoto“ meno pirkimas yra panašus į loteriją. Skaitmeninio meno su NFT kodais rinkoje veikia dar kiti nei klasikinės meno rinkos dėsniai, todėl rekomenduotina arba „žaisti“ nedidelėmis sumomis, arba ypatingai pasigilinti prieš darant sprendimą.
Meno rinka vis labiau atsiveria technologijoms, blockchain įneš vis daugiau skaidrumo, tad meno kolekcionavimo kelionė tampa dar universalesnė, įpinant net inovatyvumo aspektą. Neabejoju, jog meno pasaulyje sau įdomią potemę ras kiekvienas žmogus, tereikia atsiduoti smalsumui.
Ar Lietuvoje yra daug žmonių, investuojančių į meną?
Taip, Lietuvoje yra nusistovėjusi kolekcininkų grupė, didelė dalis vieni kitus žino iš matymo, neretai susitinka aukcionuose. Žinoma, kai kurie išlikę incognito. Vis pastebiu naujus meno mylėtojus, jų amžius ypatingai jaunėja. Laikyčiau, kad Lietuvoje yra keli šimtai aktyvių meno kolekcininkų, kurie perka meno kūrinius pastoviai.
Visgi, norisi nuimti „elitizmo“ šleifą ir paskatinti nesibaiminti pradėti – bendruomenė visada maloniai patars ar pasidalins patirtimi.
Ar verta investuoti į meną šiandien?
Į meno kūrinius investuoti verta, ir kuo anksčiau – tuo geriau, nes kūriniai išties brangsta. Net ir Lietuvoje turime viešų įrodymų: „Vilniaus aukciono“ sandorių istorijoje matome Rimvydo Jankausko-Kampo kūrinį „Be pavadinimo“, kuris I „Vilnius aukciono“ metu (2007 m.) nupirktas už 5 tūkst. eurų, o LX „Vilniaus aukcione“ (2019 m.) jo įsigijimo kaina siekė 18750 eurų. Taigi, paveikslo kaina per 12 metų išaugo 375 proc.
Visgi, labai rekomenduočiau, kad investavimas nebūtų pirminis meno kūrinio įsigijimo tikslas. Skaitmeninio meno su NFT situacija kiek pakeitė meno rinką – tokie kūriniai perkami išties siekiant grynai investicinės naudos, tuo tarpu fizinis menas, visų pirma, patenkina kitus poreikius. Tuo menas ir žavus – šalia estetinių ir emocinių verčių turi ir investicinę.
Nuo ko pradėti, norint pelningai investuoti į meną? Kokie būtų jūsų esminiai patarimai?
Pradžioje siūlyčiau pradėti domėtis menu – skirtingų laikotarpių meno muziejų ir nacionalinių galerijų, meno mugių lankymas padeda susiorientuoti, koks stilius labiausiai rezonuoja. Knygose ar straipsniuose galima rasti įdomių detektyvinių istorijų. Norint, kad pirkinys būtų ne tik dekoras, bet turėtų ir investicinės grąžos galimybę – rekomenduočiau kreiptis į nepriklausomą ekspertą. Jis gali sudėlioti net ir rekomendacijas, kuo papildomai pasidomėti, parodų maršrutus, meno kelionių rekomendacijas, lydėti į parodas, pasakojant apie skirtingas investicines galimybes. Norintiems greitai nerti į meno rinką – ekspertas tiesiog parengs keletą opcijų pagal interesanto turimą biudžetą ir aptartus poreikius (stilius, technika, kiekis, rizikos laipsnis ir pan.).
Esu mačiusi labai daug meno kolekcininkų ir pavienių pirkėjų. Stebina, kokie jie skirtingi: vieni į meną žiūri per istorijos prizmę, ieško konkrečių vietovių ar laikotarpio ženklų, kitus domina tik estetinė pusė, jie vadovaujasi emocija (gražu/negražu), treti žavisi detektyvinėmis istorijos, kurių meno rinkoje apstu ar galimybe susipažinti su menininkai, kurie neretai yra ypatingai įdomios asmenybės. Pasitaiko ir perkančių konkrečias temas ar motyvus – peizažus, gyvūną ar pan. vaizduojančius darbus. Kai asmuo susipažįsta su meno istorija – dažnai į kolekcionavimą pradeda žiūrėti per intelektinio žaidimo prizmę: ieškoma meno istorijai reikšmingų kūrinių, konkrečiam menininkui būdingų arba, priešingai, netipinių darbų.
Todėl visada būtų netiesa, jei konkrečiai išvardinčiau, kokiu autoriumi ar stiliumi domėtis – svarbu išsiaiškinti žmogaus interesus, estetikos supratimą ir tada galima pasiūlyti geriausius investicinius kūrinius.
Kaip sužinoti, į kokių autorių darbus investuoti ir kaip juos atrasti?
Galima aktyviai domėtis meno rinka – vaikščioti į parodas, meno muges, aukcionus, meno studentų darbų peržiūras, sekti kultūros srities mediją, tačiau tai galimai labiau supainios negu padės. Jaunų menininkų atveju parodinė situacija yra labai nereprezentatyvi, o klasikų atveju reikia gilesnių žinių, nes vieno autoriaus darbai turi skirtingus periodus ir jų kaina labai skiriasi. Aš galiu pasakyti, kad verta ieškoti Kauno meno mokyklos, grupės „Angis“, litvakų kūrinių, tačiau abejoju, ar tai padės priimti geriausią sprendimą, nes svarbu ir kainos adekvatumas. Kitaip sakant, jei domina ir investicinis aspektas, ieškoma ne tik namų ar biuro dekoro – mano įsitikinimu, būtina eksperto pagalba. Kai kada net ir dviejų trečdalių planuotino biudžeto skyrimas ekspertui gali padėti turėti investicinės sėkmės istoriją.
Kokią pinigų sumą reikia turėti, norint investuoti į meno kūrinius?
Svarbu apsibrėžti kontekstą – lietuviai neretai nori įsigyti vietos menininkų darbus. Tad, turint nedidelę sumą, visada aptariu kelias galimas kryptis: galima įsigyti vieną klasiko kūrinį, kuris bus saugi investicija, nors ir be didelės grąžos, kelis jaunų menininkų darbus, kurie garantuotai brangs ir dvigubai, bet nebūtinai liks likvidžiais meno rinkoje. Taip pat galima pirkti fotografijų, piešinių ar grafikos seriją, kas Lietuvoje vis dar kainuoja sąlyginai labai pigiai ir tikrai turi potencialą tapti įdomia nišine kolekcija.
Visgi, iš pat pradžių net nebūtina kalbėti apie strategijas – meno kūrinio rinkimasis tegul būna įdomi gurmaniškai estetinė kelionė. Įsileidus vieną kūrinį į namus ar biurą galima duoti sau laiko su juo susigyventi ir po truputi pradėti formuoti tradiciją – įsigyti po papildomą darbą kiekvieno gimtadienio ar jubiliejaus proga. Labai skatinu, kad meno kūrinio pirkimas neatrodytų kaip pernelyg komplikuotas procesas, kuriam reikia suteikti ypatingų pastangų.
Meno pasaulyje ikoniniu pavyzdžiu yra tapusi Herberto ir Dorotės Vogelių šeima (JAV). Herbertas visą gyvenimą dirbo sekretoriumi pašte, o Dorotė – bibliotekininke. Moters atlyginimas buvo skirtas šeimos pragyvenimo išlaidoms, o vyro – meno kūriniams. Jie pirko pradedančiųjų menininkų darbus, neretai sutardavo sumokėti dalimis. Ilgainiui Vogeliai sukaupė įspūdingą 5000 minimalistinių ir konceptualių meno kūrinių kolekciją, kurią laikė nedideliame bute.
Lietuvoje tiek klasiko litografiją ar nedidelį tapybos darbą, tiek jauno autoriaus vidutinį tapybos kūrinį galima įsigyti mažiau nei už 1000 Eur. Žinau eilę jaunimo tapybos kūrinių, kainuojančių ir 500 Eur. Tai tikrai įperkama prekė net ir vidutines pajamas gaunančiam asmeniui – klausimas tik prioritetų: dar viena kelionė, rankinė ar meno kūrinys, kuris galimai net atneš investicinę grąžą.
Kokio stiliaus meno kūriniai atsiperka labiausiai ir kada galima tikėtis grąžos?
Neįmanoma atsakyti trumpai, į kokį stilių labiausiai verta investuoti, kada ir kokia tikėtina grąža. Šioje srityje ypatingai būtina nepriklausomų ekspertų pagalba, kurie gali įsigilinti į konkretų interesanto poreikį. Viskas labai priklauso nuo ketinamos skirti sumos, toleruotino rizikos laipsnio, patinkamo meninio stiliaus, investicinio laikotarpio, poreikio likvidumui. Dažnas autorius turi „aukso fondą“, tad net ir konkretaus menininko kūrinių kainos gali skirtis. Ekspertas visuomet parinks tikslinius klausimus ir pokalbio gylį – pradedančiajam meno mėgėjui pateiks pagrindinę atrinktą informaciją, o juridiniam asmeniui, formuojančiam institucinę meno kūrinių kolekciją, parengs gilius skaičiavimus ir prognozes.
Remiantis „Credit Suisse“ 2020 m. rengta istorine meno kūrinių pardavimo antrinėje rinkoje analize, Lotynų Amerikos menas turi 12,2 proc. metinę grąžą, impresionistų ir modernistų – 8,9 proc, šiuolaikinio meno – 9,4 proc, Senųjų meistrų ir XIX a. dailė – 7,4 proc.. Bet šie skaičiai eiliniam meno kolekcininkui savaime nieko nerodo. Įsigijus jauno autoriaus kūrinį per keletą metų jis gali pabrangti keliais šimtais procentų, bet vis tiek nepasieks klasikinio autoriaus vidutinės meno kūrinio kainos. Antra, analizėse „pjaustomi“ tik vieši antrinės rinkos pardavimai (aukcionų rezultatai), kas tikrai nepadengia visų pardavimų meno rinkoje. Jaunų autorių darbai neretai įsigijami iš studijų (nors rekomenduojama iš galerijų ar agentų), tad susekti, kiek stipriai kūrinys pabrango pirmą kartą pasirodęs aukcione – neįmanoma. Pasauliniai indeksai jokiu būdu netiks lokalios meno rinkos pirkimų prognozėms ir panašiai – skaičius reikia vertinti labai atsargiai ir, rekomenduočiau, su ekspertų pagalba.
Kokios dažniausios investuotojų į meną klaidos?
Pati didžiausia klaida – kai perkamas madingas autorius, sekant reklama socialinėje medijoje, interjero dizainerių ar „galerininkų“ nuomone. Sąmoningai sakau kabutėse, nes ne visos galerijos veikia pagal meno rinkos standartus, kai kada tai tik meno salonai, kurių turinį reikėtų vertinti labai rezervuotai.
Savo karjeroje esu turėjusi atvejų, kai asmuo nori parduoti nebepatinkantį madingo autoriaus meno kūrinį ir labai nusivilia, kai sužino, jog antrinėje meno rinkoje jis tėra vertas rėmo kainos.
Visgi, žmogus turi teisę įsigyti bet ką, kas jam patinka ir mokėti už tai tokią kainą, kuri jam atrodo verta. Mano komentarai skirti tada, kai įpinamas investavimo į meno kūrinius / meno kūrinių kolekcionavimo aspektai.
Ar investicija į meną gali būti trumpalaikė ar visgi ilgalaikė yra geriausia?
Investicija gali būti ir trumpalaikė. Turint išmanymą ar aktyviai partneriaujant su meno ekspertu galima per kelis mėnesius turėti gerą investicinę grąžą. Pasitaikius įdomiam ir mažesnės nei rinkos vertė meno kūriniui galima jį nunešti į aukcioną ir po kelių mėnesių garantuotai uždirbti. Antra, jaunų menininkų kūriniai taip pat gali greitai pabrangti (pavyzdžiui, laimėjus kokį konkursą ar surengus sėkmingą solo parodą užsienyje), tik bus iššūkių su jų likvidumu.
Patikimiausia būtų ilgesnė nei 10 metų investicija, o planuojant kūrinius perduoti vaikams ar anūkams tai galima laikyti labai solidžiu testamentu.
Dažniausiai kolekcionavimas tampa „liga“: skonis lavėja, atsiranda išmanymas ir neišvengiamai kyla noras atsisveikinti su pradžioje pirktais kūriniais, poreikis įsigyti rinkoje pasirodžiusį mėgiamą darbą ir panašiai – vyksta net ir savos meno kūrinių kolekcijos cirkuliacija, kuri duoda didesnes ar mažesnes investicines grąžas, o kartais kūriniais tiesiog apsimainoma.
Kodėl žmonės investuoja į meną?
Išskirčiau du aspektus: tai yra emocinis ir finansinis.
Meno kolekcionavimas, turintis ir investicinį aspektą, tampa įdomiu hobiu, lavina asmenybę, per kūrinių pažinimą leidžia geriau pažinti save, kūriniais fiksuoti savo gyvenimo ar šeimos įvykius. Domėjimasis menu atneša papildomų žinių – pagal tai, kokia informacija labiausiai domina (istorija, detektyvai, asmenybės) ir pažinčių; tampa ašimi, pagal kurią organizuojamos kelionės ir laisvalaikis. Nedažnai hobis atneša dar ir investicinę grąžą, o štai įžvalgus meno pirkėjas gali tikėtis ir pelno iš akį džiuginančių meno kūrinių pardavimų.
Tuo tarpu kalbant grynai apie finansus – dauguma ekspertų pataria diversifikuoti savo investicijų portfelį – ir būtent investicijų dalies nukreipimas į meną vertinamas itin teigiamai. Mano „artXchange Global“ komanda rengė įvairių meno ir finansinių priemonių indeksų ir jų apžvalgų analizę, kuri atskleidė ryškią neigiamą tarpusavio koreliaciją, kas yra būtina sąlyga diversifikuojant investicijų portfelį. Solimano 2019 metų mokslinėje ataskaitoje atskleidžiama, kad grynasis global art price index in USD (JAV doleriais išreikštame indekse, sekančiame globalius su menu susijusius pardavimus) neigiamai koreliuoja su akcijų biržos indeksais, pavyzdžiui su Nikkei 225 (akcijų indeksas, atspindintis 225 geriausiai įvertintų Japonijos įmonių Tokijo vertybinių popierių biržos sąraše) ir S&P 500 (Standard & Poor 500 indeksas, atspindintis 500 pirmaujančių įmonių svarbiausiuose JAV sektoriuose; laikomas vienu svariausių JAV akcijų biržos rodiklių). Taip pat grynasis global art price index in USD yra neigiamai susijęs su MCSI (Morgan Stanley Capital International) indeksu ‒ o tai labai svarus rodiklis, nes MSCI yra lyginamasis viso pasaulio akcijų rinkų veiklos rezultatus sekantis indeksas. Taigi, anot šių duomenų, globalios meno rinkos rezultatus atspindintis indeksas neigiamai koreliuoja su kitais nagrinėtais esminės reikšmės indeksais. Paprastai tariant, neigiama koreliacija reiškia “mažą/neigiamą tarpusavio panašumą”, todėl, jei prastomis ekonominėmis sąlygomis labiau įprastų finansinių priemonių indeksų vertės krinta, meno indeksas global art price index linkęs elgtis priešingai.
Negana to, meno ir kolekcinių vertybių, kaip turto klasės, kitas svarbus išskirtinis bruožas ‒ mažas kintamumas (volatility). Diversifikuojant savo portfelį įvairiose rinkose (investuojant į skirtingas turto klases) investuotojai gali sumažinti portfelio kintamumą: tuo atveju, jei kuri nors rinka bus stipriai paveikta išorinių ekonominių faktorių, bendra portfelio vertė taip stipriai nenukentės. Meno turto klasės vertė nekinta taip žymiai kaip kitų, labiau tradicinių finansinių priemonių, pavyzdžiui, žaliavų rinkoje prekiaujama nafta. 2014 metais JAV WTI (West Texas Intermediate) rūšies naftos kaina svyravo nuo 97 dolerių už barelį metų pradžioje, iki 47 dolerių už barelį metų pabaigoje, 2019 metais jos kaina siekė vidutiniškai 55 dolerius už barelį, o 2020 balandį sukrėtė investuotojus, kuomet WTI naftos kaina smuko iki 14,66 dolerių už barelį. Pasaulinės finansų rinkos nestabilumas dažnai tampa tradicinių finansinių instrumentų vertės mažėjimo priežastimi, tuo tarpu šie faktoriai nėra ryškiai susieti su menu, kuriam vertę suteikia emocinė, kultūrinė reikšmė, svarba, meno pasaulio įtakos ir panašiai.
Ši informacija neturėtų gąsdinti pradedančiųjų meno pirkėjų – būtent ekspertai ir išverčia duomenis į paprastą kalbą, pateikia aiškias pasirinkimo alternatyvas.
Įsigijus tokią investiciją, reikia apgalvoti ir kur ją laikyti, ką patartumėte?
Meno kūriniai paprastai kabinami namuose ir biuruose, jiems reikalingos standartinės tvarkingos sąlygos, tai yra ne per daug drėgna patalpa, be aktyvių tiesioginių saulės spindulių. Fotografijai, grafikos darbams, piešiniams rėminant naudojami apsauginiai stiklai. Jei kūriniui reikalinga restauracija – visada rekomenduoju tai sutvarkyti prieš iškabinimą.
Jei galvojama apie didelę kolekciją, kuri nebetelpa eksponavime arba trapių, ypatingai senų ar brangių (blue-chip) kūrinių eksponavimą – vėl nukreipsiu į ekspertus. Neretai vėliau atsiranda ir papildomų užsiėmimų – kolekcijos skaitmenizavimas, noras išleisti albumą ir panašiai.
Dar daugiau turinio apie asmeninių finansų valdymą, taupymą, investavimą, rizikas ir kitas aktualias temas bus galima išgirsti nuotolinėje nemokamoje asmeninių finansų konferencijoje „Mano investicija“. Konferencija vyks lapkričio 23–25 d. tiesiogiai portale „Delfi“. Su pranešėjais ir visa konferencijos programa galima susipažinti
Konferencijos dalyviai galės susidėlioti programą, pagal juos dominančias temas: bus galimybė kiekvieno pranešimo laiką atskirai įsidėti į savo asmeninį kalendorių, o jeigu nespės pamatyti dominančių temų, tai po konferencijos visus vaizdo įrašus ras „Delfi Plius“ platformoje.