Pasak jos, du kolegos iš JAV sugalvojo visą šią idėją pakreipti į realų gyvenimą ir sukurti tam skirtą platformą „Human IPO“.

„Galbūt kai kuriems tai primins filmą „In Time“ ar nuskambės kaip žmonių vergystė, tačiau šiandien ne apie tai. Jau šimtai žmonių visame pasaulyje investuoja į kitus žmones, kuriais tiki. Tai dar viena niša, kurioje galima diversifikuoti savo investicinį portfelį, ilgalaikėje perspektyvoje užsidirbant iš to pinigų arba konvertuojant tai į susitikimą su tuo žmogumi, į kurį investavote prieš 20 metų“.

Prieš metus prisijungusi prie šiuo metu pasaulinės platformos „Human IPO“, Daugvilaitė-Zubcovė tikina, kad tai skamba ganėtinai neįprastai ir palygina šios platformos pradžią su kriptovaliutomis ar akcijų biržomis.

„Turbūt prieš kelis dešimtmečius, kai kam neįprastai panašiai skambėjo akcijų biržos ar kriptovaliutos. Įsivaizduokite, kiek šiandien kainuotų viena Elono Musko valanda, jeigu į jį būtumėte investavę prieš 30 metų, kai jis dar tik buvo studentas ir jo valanda tebūtų kainavusi, pavyzdžiui, 10 dolerių. Jeigu būtumėte nusipirkę dvi jo valandas šiandien, kai jis yra vienas iš turtingiausių ir didžiulę vertę kuriančių žmonių pasaulyje, net neabejoju, kad susidurtumėte su moraline dilema: ar išnaudoti tas dvi valandas susitinkant su Elonu Musku asmeniškai pietų, ar tam tikra prasme užsidirbti iš Musko valandų ir patiems tapti milijonieriais. Klausimas: ar per gyvenimą augant Elono potencialui, augtų ir jūsų investicinis portfelis? Atsakymas: tikėtina, kad taip“.

Pasak „Planas Gyvenimas“ įkūrėjos, kaip ir bet kurioje investicijoje, taip ir „Human IPO“ įmanoma tiek pralošti, tiek ir išlošti. „Kaip jau daug kolegų šioje konferencijoje yra pasakę, kad palankus investavimas turi būti lėtas, pamatuotas ir nededant visų kiaušinių į vieną krepšį“.

Žmonės yra patys didžiausi vertės kūrėjai

Kaip tikina D. Daugvilaitė-Zubcovė, dar visai neseniai kriptologiniai investavimo būdai, kaip įvardijo Marius Jurgilas, būdavo prilyginami tarsi kriminaliniam sprendimui, tad mintis pardavinėti savo laiką ar potencialą tokioje platformoje kaip „Human IPO“, gali skambėti priešiškai, netgi keistai, bet kaip įvardija pranešėja, kai kuriems ji yra geniali. Pasak jos, žmogaus vertė su laiku gali augti, ypatingai, kai žmonės yra didžiausi vertės kūrėjai.

„Iki „Human IPO“ buvo skirtingų būdų investuoti į įmones, perkant įmonių akcijas, į nekilnojamąjį turtą, į kriptovaliutas, o ši platforma leidžia investuoti į žmones bei suteikti jiems finansinę paramą. Kodėl verta investuoti į tai, kas nėra visiškai paliečiama kaip laikas? Drįsčiau sakyti, kad žmonės yra patys didžiausi vertės kūrėjai šiame pasaulyje, turbūt priimant naują darbuotoją į savo komandą, vadovai irgi tam tikra prasme investuoja pinigus į tą žmogų, perkant tam tikrą produktą ar paslaugą, mes kaip vartotojai, irgi investuojame į tos įmonės žmones tik galbūt netiesiogiai.

Dovilė Daugvilaitė - Zubcovė

Turbūt ne veltui yra sakoma, kad tokių įmonių kaip „Microsoft“, „YouTube“, „Facebook“, „Google“ ar bet kurios kitos pasaulio įmonės sėkmę ir iškilimą lėmė ne kas kito, o būtent už tos įmonės stovintys žmonės ir jų kuriama vertė. Tai čia šventai tikiu, kad kokiais finansiniais terminais, piniginėje sistemoje būtų įvardinti visi mūsų žodžiai ir veiksmai, tikrai tikiu, kad viskas pasaulyje, kas šiuo metu yra aplink mus yra kuriama žmonių.

Greičiausiai visi esame girdėję ar kada nors gyvenime pamąstę, skaitę, ar kažkur išgirdę frazę, kad sveikata ir laikas yra patys vertingiausi ir turbūt vertingesni dalykai už bet kurį turtą, kurį mes galime paliesti, o šiais laikais, kaip jau girdite iš manęs, laikas tampa realia preke, kurią galima nupirkti ir parduoti. Jeigu akcijų biržose prekiaujama ateities sandoriais, o kainų indeksas tiesiog priklauso nuo vartotojų lūkesčių, kodėl gi savo ateitimi negalėtų prekiauti ir individai“.

Vienas iš pinigų išsigryninimo būdų – konsultacija

Kaip įvardija „Planas Gyvenimas“ įkūrėja, šios platformos rėmuose, žmogus, kuris prekiauja savo laiku yra vadinamas kūrėju, o žmogus, kuris perka tą kūrėjo laiką – fanu arba investuotoju. Platforma buvo sukurta su mintimi padėti kūrėjams kurti glaudesnį ryšį su savo bendruomene, didinti savo investuotojų ratą bei bendradarbiauti su kitais žmonėmis pagal savo akcijų nustatytas taisykles. D. Daugvilaitė-Zubcovė pati prisiminė, kaip prisijungė prie šios platformos.

„Kaip prieš metus laiko pati prisijungiau prie šios platformos, tuo metu dar buvau viena pirmųjų Baltijos šalyse, platformoje dar nebuvo daug prekiaujančių žmonių, o vienetas, kuriuo galima buvo prekiauti buvo tiesioginis mūsų laikas, tai yra valandos. Maksimaliai kūrėjui arba šiuo atveju man, šioje platformoje, išleisti į rinką galima buvo iki 500 savo valandų. Šiandien platforma jau tobulėja, išeina daugiau taisyklių ir kiek žinau, greitu metu žada išleisti kažką didelio. Bet šiandien žmonės į šią rinką išleidžia netiesioginį savo laiką, o akcijas, kurių skaičių įvertina tam tikrų valandų skaičiumi ir pradine pinigų suma. Todėl jeigu jau esate atsidarę „Human IPO“ puslapį, tikrai pamatysite, kad skirtingi žmonės šioje platformoje turi skirtingą paleistų valandų skaičių ir jį pasirenka visiškai asmeniškai“.

Kaip prideda Daugvilaitė-Zubcovė, kūrėjai patys pasirenka kiek nori valandų paleisti į rinką ir už kokią kainą, tuomet vertė keičiasi nuo paklausos ir pasiūlos antrinėje rinkoje, tai yra, kuo daugiau investuotojų, tuo didesnė ir bus rinkos kaina. „Lygiai taip pat, kuo mažiau investuotojų, norinčių pirkti jūsų laiką ir jei kažkas iš dabartinių investuotojų parduoda jūsų valandas, kaina automatiškai kris“.

Kaip pasakojama pranešime, investuotojai gali rinktis, kaip išsigryninti pinigus. Vienas iš galimų būdų yra išnaudoti nusipirktą laiką su kūrėju, dažniausiai naudojantis įvairiausiais kūrėjo nustatytais būdais, kurių turbūt vienas paprasčiausių ir dažniausiai sutinkamų platformoje yra asmeninė konsultacija, kūrėjo profesinės srities tema, verslo susitikimas, pietūs ir kiti panašūs laiko panaudojimo metodai. D. Daugvilaitės-Zubcovės atveju, tai yra laiko planavimo arba projektų valdymo konsultacija.

Pasak jos, tai rodo, jog visa platformos idėja remiasi į žmogaus reputaciją bei vykdomas veiklas, netgi į profesinius ar darbinius planus ir pačios asmenybės augimą. Kaip pavyzdį ji pateikė žymų futbolininką, kuris savo valandų išleidimą išnaudojo kilniems tikslams, kurie kėlė jo vertę rinkoje.

„Jeigu kas nors esate futbolo gerbėjas turbūt pažįstate futbolininką Pele, jis pasirinko šiais metais išleisti tik 10 savo gyvenimo valandų už pakankamai didelę kainą – 10 000 dolerių už valandą. Visą šią sumą jis planuoja perleisti savo paties fondui, kuris rūpinasi vaikų edukacija. Savo viešajame pirmame pasiūlyme, gautus pinigus, bet kuris kūrėjas, gali pats pasirinkti kur juos paskirti. Tai gali būti asmeninės veiklos, investicijos ar tobulėjimas. Tuo metu platforma sako, kad visa idėja labai remiasi į žmogaus reputaciją ne tik realiame gyvenime, bet ir virtualiame, tai yra mūsų socialinėje medijoje. Iš čia atsiranda ir didesnis dėmesys investuotojų būrio didinimui, mes kaip žmonės remiame savo asmeninį prekinį ženklą ne tiktai didėjančiu atlygiu rinkoje, bet ir tam tikra prasme pripažinimu, kurio galime sulaukti šioje platformoje“, – kalbėjo D. Daugvilaitė-Zubcovė.

Taip pat pranešimo metu ji paminėjo, jog kaip ir bet kuris kitas investavimo būdas, taip ir šis turi savo riziką, o ją būtina pasverti.

„Kolegos konferencijoje jau vakar ir šiandien tikrai minėjo, kad kiekviena investicija privalo už savęs turėti tam tikrą riziką ir čia tikrai reikėtų pasverti bei pasimatuoti sau tinkantį rizikos lygį. Ar investuotumėte į meną, ar į laiką, ar į žmonių potencialą. Žmogaus gyvenimas šios platformos atveju tikrai yra ganėtinai ilgas laikotarpis, tačiau sutiksite, kad nelabai nuspėjamas laikotarpis, ypatingai, kai kalbame apie kito žmogaus gyvenimą, tad galite savarankiškai pasidaryti labai paprastas ir logiškas išvadas apie tokią alternatyvią investiciją“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)