„Kylančios kainos natūraliai padeda žmonėms suprasti, kad tai, ką jie sutaupė, nuvertėja, perkamoji galia mažėja, tos tradicinės alternatyvos, kurios buvo įprastos, nebeduoda norimos grąžos. Daug investuojama į žmonių finansinį raštingumą, noriu tikėti, kad ir tai duoda rezultatų“, – sako G. Milieška.
Pašnekovas teigė, kad dalį žmonių dar gąsdina mitai apie investavimą, populiariausi yra trys.
„Iš mūsų atliktos apklausos matyti, kad kone kas antram aktualus mitas „neturiu pakankamai pinigų investuoti“. Kiekvienam, kuris taip galvoja, noriu pasakyti, kad per keletą pastarųjų metų galimybės investuoti pagerėjo ir šiandien galima investuoti teturint 1 eurą. Svarbiausia – pradėti. Yra ir SEB banko mobilioji programėlė, kur turime investicijų robotą. Sugaišus vos 15 minučių galima pradėti jau nuo 1 euro. Be to, apklausos rodo, kad 8 iš 10 investuoja iki 100 eurų. Tai ne tik teorija, bet ir praktika. Čia svarbu prisiminti Bilo Geitso gražią frazę, kad mes pervertiname tai, ką galime nuveikti per metus, ir neįvertiname to, ką galime per dešimtmetį. Mažos sumos, kurios atidėtos ir investuotos, neduoda greitos naudos, bet laikui bėgant sudaro tikrai reikšmingą skirtumą“, – žiniomis dalijasi G. Milieška.
„Svarbu investuoti reguliariai, nesistengti atspėti, kada rinka kils ir kris. Tiesiog daryti tai sistemingai. Investuodami niekada nenusipirksite visko pačiame viršuje ar pačioje apačioje, investuosite rinkai svyruojant. Tai leis suprasti, kaip svyruoja mechanizmas, ir atsiras įgūdis. Na, o trečias dalykas investuojant – reikia turėti perspektyvą. Visi didesni dalykai yra pasiekiami per ilgą laiką. Kaip pavyzdį pateiksiu JAV akcijų biržą – per 20 metų nėra buvę neigiamų laikotarpių. Jeigu pinigus investuoji dvidešimtmečiui, vertė būna didesnė, nei pradėjus. Kuo laikotarpis trumpesnis, tuo svyravimai didesni“, – sako G. Milieška.
Pašnekovas atskleidžia: apklausos rodo ir tai, kad žmonės nėra linkę investuoti ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui. Tik kas dešimtas iš apklaustųjų nurodė, jog ilgesniam laikotarpiui investuoti nebijo. G. Milieška patikina, kad jei investuojama trumpam laikotarpiui, patiriama kur kas didesnė rizika, tad vaikų studijoms ar siekiant kito ilgalaikio tikslo investuojami pinigai per ilgą laiką turi didesnę saugumo garantiją.
„Jei investuojate 20–30-iai metų, net jei kitąmet ištiks krizė, pinigai nuvertės – bus laiko sugrįžti ekonomikai“, – paaiškina pašnekovas.
Žmonės baimę investuoti neretai paaiškina tuo, kad neturi tam tikrų žinių. G. Milieška neslepia, jog paprasti žmonės pasiekia labai gerų rezultatų dėl nuoseklumo – tiesiog pasirinkę priemonę ir nuosekliai investuodami, užuot bandę prekiauti ar ką nors atspėti.
Investavimas, anot pašnekovo, kartais gali sukelti begalę emocijų – kai krenta investicijų portfelio vertė, galima pajusti nusivylimą. Kylant – pasijusti kone orakulu, kad laiku ir vietoje buvo investuoti pinigai.
„Vienintelis ir paprastas sprendimas – turėti planą. Ta racionali žmogaus dalis geriausiai veikia ramiomis aplinkybėmis. Reikia susidėlioti planą, apmąstyti įvairius scenarijus ir nepasiduoti emocijoms. Siūlyčiau sau įvardyti, dėl ko tai daroma, ko norima pasiekti, ir tą daryti. Na, o tiems, kurie negali gyventi be azarto, – pasilikti dalį investicijų azarto poreikiui patenkinti, bet pripažinti sau, kad tai yra kiti tikslai“, – dalijasi SEB banko Baltijos šalių taupymo ir investavimo srities vadovas.
Norintiems investuoti, bet nežinantiems, nuo ko pradėti, G. Milieška pataria pasinaudoti jų banko mobiliąja programėle. Investicijų robotas klientui padeda įvardyti investavimo tikslą, įvertina programėlės naudotojo žinias, supažindina su rizikomis.
„Visas žinias sudėlioję rekomenduojame žmogui jam tinkamiausią variantą. Pats procesas trunka apie 15 minučių, tą galima padaryti ir per pietų pertrauką, geriant kavą, ar vakare su draugais. Dienos pabaigoje tas pasiūlytas sprendimas tinkamas investuoti realiai. Na, o kad viskas būtų ypač paprasta, leidžiame pradėti nuo 1 euro”, – paaiškina, kaip pradedantieji gali susipažinti su investavimu, esant minimaliai rizikai.
Tiesa, 1 euro investicija per mėnesį didelės finansinės naudos neatneš, tačiau tai vienas paprasčiausių būdų įgauti patirties. Norintys su laiku gali didinti savo investicijas. Anot pašnekovo, žmonės investuoja vidutiniškai apie 50 eurų per mėnesį, tad išties nebūtina turėti didžiulių pajamų ar santaupų.
G. Milieška sako, kad svarbu apskaičiuoti, kokia suma nebus ta rizika, kuri sudrums ramybę.
„Jei investuoji, o paskui blaškaisi naktį, vadinasi, yra per daug. Vienintelis vaistas – periodiškai investuoti sumas, kurios neišderina gyvenimo“, – patikina SEB banko Baltijos šalių taupymo ir investavimo srities vadovas.
Pašnekovas palygina investicijas su sportu – pradedantieji juk nepradeda kelti sunkiausių svorių, siekiant rezultato reikia laiko ir įdirbio. Kai sportuojant planą padeda sudėlioti treneris, tikslas įvardijamas paties asmens, taigi ir investuojant pirmoji taisyklė – įvardyti sau realius lūkesčius ir jų siekti.
Dar vienas viešojoje erdvėje sklandantis mitas: investicijos – tik vyrų reikalas. SEB banko Baltijos šalių taupymo ir investavimo srities vadovas sako, kad realybėje išties 7 iš 10 investuotojų yra vyrai. Panaši statistika – ir verslo vadovų pasaulyje.
„Įvairios programėlės, tokios, kaip mūsų, investicijų rinką demokratizavo. Daugybė barjerų pranyko, nereikia nei didelės sumos, nei daug žinių, nei nuolatinio domėjimosi. Sukurta viskas, ko reikia. Svarbu turėti norą. Mūsų apklausos rodo, kad ypač moterims reikia gero pavyzdžio, tad mums būtina viešinti tuos pavyzdžius, kai investuoja moterys. Tai ir joms lengvai prieinama sritis“, – dalijasi pašnekovas.
Dar daugiau turinio apie asmeninių finansų valdymą, taupymą, investavimą, rizikas ir kitas aktualias temas bus galima išgirsti nuotolinėje nemokamoje asmeninių finansų konferencijoje „Mano investicija“. Konferencija vyks lapkričio 23–25 d. tiesiogiai portale „Delfi“. Su pranešėjais ir visa konferencijos programa galima susipažinti
Konferencijos dalyviai galės susidėlioti programą pagal dominančias temas: bus galimybė kiekvieno pranešimo laiką atskirai įtraukti į savo asmeninį kalendorių, o jeigu nespės pamatyti dominančių temų, tai po konferencijos visus vaizdo įrašus ras „Delfi plius“ platformoje.