„Skaičiuojama, kad finansiškai stabiliai senatvei užsitikrinti per darbinį amžių reikia sukaupti apie 9–10 savo metinių atlyginimų. Jei gaunate vidutinį 1,3 tūkst. eurų dydžio atlyginimą, tai sudarytų apie 140–160 tūkst. eurų. Skaičius gali pasirodyti didelis, tačiau pradėjus kaupti ankstyvame amžiuje ir, svarbiausia, tą darant nuosekliai rezultatas yra nesudėtingai pasiekiamas“, – pranešime spaudai sako Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.
25 metai: su darbo pradžia pradedame kaupti
Būdami 25 -erių daugelis jau esame įgiję išsilavinimą, pradėję darbinę karjerą. Pasak T. Gudaičio, pirmasis žingsnis siekiant finansiškai aprūpintos senatvės šiuo gyvenimo tarpsniu yra II pensijų pakopos sutarties sudarymas.
Į II pakopos pensijų kaupimą visi dirbantys šalies gyventojai iki 40 metų įtraukiami automatiškai, nors yra galimybė pasitraukti. T. Gudaitis siūlo to nedaryti, nes kiekvienas pradelstas dešimtmetis kaupimui skirti reikalingą sumą ateityje padvigubina.
„Būnant jauno amžiaus, tik pradėjus dirbti gali atrodyti, kad pensija – dar toli, norai auga su atlyginimu, tačiau tai yra geriausias laikas pradėti kaupti senatvei. Kadangi kaupiamos lėšos investuojamos, augant kapitalui atitinkamai auga ir grąža, tad, jei kaupti pradėjote būdami 20-ties ar šiek tiek vyresni, padedate tvirtą pagrindą finansiškai aprūpintai ateičiai“, – sako T. Gudaitis.
Ekspertas pastebi, kad šiuo laikotarpiu verta pagalvoti ir apie papildomą taupymą, atsidedant bent 5–10 proc. pajamų. Taip formuojamas vertingas įprotis taupyti ir kartu galima sukaupti lėšų didesniems ateities pirkiniams, pvz., pradiniam būsto įnašui, papildomoms investicijoms.
35 metai: išlaikome balansą
Pasiekus šį amžiaus tarpsnį paprastai jau įsitvirtinama profesiniame kelyje, pajamos auga, tačiau kartu – ir išlaidos, ypač susilaukus vaikų, įsigyjant būstą arba keičiant į didesnį, labiau atitinkantį šeimos poreikius.
„Šiuo laikotarpiu gali būti sudėtinga rasti balansą tarp augančių šeimos poreikių, finansinių įsipareigojimų bei noro išlaikyti atitinkamą gyvenimo lygį, tačiau labai svarbu nenukrypti nuo kaupimo linijos, o, esant galimybei, apsvarstyti papildomus investavimo būdus“, – sako T. Gudaitis.
Pasak eksperto, šiame amžiuje, jei to nepradėjote būdami savo trečiajame dešimtmetyje, verta sustiprinti kaupimą pensijai, pavyzdžiui., pasirenkant kaupti savarankiškai III pakopos pensijų fonduose.
Jei III pakopos pensijų kaupimo sutartį sudarytumėte būdami 35-erių, per mėnesį mokant 50 eurų įmoką iki pensinio amžiaus galima sukaupti apie 50 tūkst. eurų sumą (daroma prielaida, kad metinė rinkų grąža per visą laikotarpį sudaro 6 proc.).
Dar didesnė suma būtų sukaupta, jei prie kaupimo prisidėtų jūsų darbdavys, nes jis turi galimybę į darbuotojo III pakopos pensijų fondo sąskaitą nukreipti apie 1,7 karto didesnę sumą nei tuo atveju, jei šias lėšas išmokėtų darbuotojui „į rankas“.
Svarbu ir tai, kad III pakopos sutartį sudarius iki 2024 m. pabaigos dar dešimtmetį bus galima pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata ir susigrąžinti iki 20 proc. lėšų nuo sumokėtų įmokų.
45 metai: investuojame į fondus ir save
Sulaukę šio amžiaus žmonės paprastai jau būna įsigiję gyvenamąjį būstą, pajamos pasiekia piką, o dalis lengviau finansiškai atsikvepia į savarankišką gyvenimo kelią išleidę atžalas.
„Tai metas, kai galima išnaudoti visą kaupimo potencialą ir atsiradusias laisvas lėšas nukreipti į investicijas, ar tai būtų III pakopos pensijų fondai, ar kitos finansinės priemonės“, – sako T. Gudaitis.
Įžengus į penktą dešimtį, laikas ne tik pasinaudoti atsilaisvinusiais resursais ir sustiprinti finansinę sveikatą, bet pasirūpinti ir fizine: dalyvauti valstybės finansuojamose sveikatos programose, palaikyti fizinį aktyvumą, sveikai maitintis.
Statistika rodo, kad lietuviai, palyginti su kitų ES šalių gyventojais, kokybišku gyvenimu džiaugiasi trumpiau ne tik dėl finansinių galimybių. Lietuvoje vidutinė sveiko gyvenimo trukmė, t. y. tikimybė, kad žmogus bus geros sveikatos, siekia 58 metus ir yra maždaug 7 metais trumpesnė nei ES vidurkis.
55 metai: ruošiamės didžiausioms gyvenimo atostogoms
Priartėjus prie pensinio amžiaus, jei kaupti buvo pradėta laiku ir tai daryta nuosekliai, pagrindinis kapitalas ateičiai jau turėtų būti sukauptas. Pagrindinis uždavinys – sumažinti riziką ir išsaugoti sukauptą turtą.
Šiame amžiuje jau įmanoma gana tiksliai įvertinti turimas lėšas pensijų fonduose, kitas pensijai skirtas santaupas, investicijas, bei paskaičiuoti, kokio dydžio pajamų galima tikėtis pradėjus didžiausias gyvenimo atostogas.
„Nors šiame amžiuje rizikingų investicijų reikėtų vengti, tačiau tai tikrai nereiškia, kad per paskutinį dešimtmetį iki pensijos nebegalima paspartinti investicijų augimo, pavyzdžiui, padidinant kaupimui skirtą sumą“, – pastebi T. Gudaitis.
Šiuo laikotarpiu darbinė veikla vis dar aktyvi, išlaidos paprastai – sumažėjusios, vaikai išsikraustę iš namų, todėl galima atrasti papildomų resursų kaupimui. Vienas jų – turimą būstą pakeisti į mažesnį, ekonomiškesnį, reikalaujantį mažiau priežiūros.
„Jei susilaukę vaikų iš miesto centro kėlėtės į namą priemiestyje, pasvarstykite, ar nevertėtų grįžti: ploto poreikis jau yra mažesnis, galima įsigyti būstą patogioje vietoje už mažesnę kainą, o skirtumą nukreipti į santaupas pensijai. Be to, mažiau kainuos tokio būsto išlaikymas, gyvendami arčiau centro galite susimažinti išlaidas už transportą ir sutaupyti daugiau laiko“, – sako ekspertas.
Jei turite galimybę, noro ir sveikatos, sulaukus pensinio amžiaus galima toliau dirbti pensijos mokėjimą atidedant. Atidėjus pensijos mokėjimą, „Sodros“ pensija padidinama 8 proc. už atidėtus metus. Atidėti pensijos mokėjimą galima tik visiems metams, bet ne ilgiau kaip 5 metus.