Palyginus išlaidas nuomai ir paskolai, dažnas pirkti neskuba
Kaip teigia nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius, pastaruoju metu būsto rinkoje stebimas suprastėjęs perkamumas. Tačiau tai lėmė ne būsto kainų kilimas, o pakilusios palūkanos, nes paties būsto kainos yra daugiau mažiau stabilios jau apie metus laiko.
„Pagrindinė būsto rinkos problema šiandien kyla dėl išaugusių palūkanų. Dalis pirkėjų nebegali gauti paskolos ar įpirkti būsto, kuris parduodamas tokiomis kainomis, kaip ir anksčiau. Šiandien tam kliudo suprastėjusios finansavimo sąlygos: net jei ir gali gauti paskolą, bankui reikia mokėti apie 4 proc. „Euribor“ ir apie 2 proc. maržą. Tai reiškia, kad gali tekti mokėti apie 6 proc. nuo paimtos paskolos, tad kartais nuomotis jau yra pigiau, nes nuomos kaina yra santykinai 4–5 proc. nuo turto kainos per metus. Lyginant šias eilutes, matome, kad būsto nuomos kaina yra mažesnė negu mokestis bankui“, – teigia A. Antanavičius.
Sulėtėjusį būsto perkamumą lemia ne tik mažesnė nuomos kaina, lyginant su mokesčiais bankui imant paskolą. Nekilnojamojo turto analitikas pastebi, kad dalis žmonių neskuba pirkti būsto dėl susiformavusių lūkesčių, kad galimai kainos kris, o, joms pamažėjus, bus galimybė įsigyti nekilnojamojo turto pigiau.
„Bendras požiūris ir kai kurios nuotaikos yra fundamentalios – pavyzdžiui, baimė dėl ekonomikos, miglota ateities perspektyva. Tačiau pagrindinė būsto pirkimo sulėtėjimo priežastis išlieka išaugusios palūkanos, kurios sukėlė visą grandinę tolimesnių priežasčių ir pasekmių“, – sako A. Antanavičius.
Labiausiai pristabdyti yra investuotojai: dalis jų atsitraukia
Anot nekilnojamojo turto analitiko, pagrindiniai pirkėjai būsto rinkoje šiandien yra žmonės, kurie perka būstą sau – nepaisant to, kad aplinkybės nėra palankios.
„Vieni galbūt tiki kainų kritimu, bet yra apklausų, kurios rodo, kad vis tiek yra nemaža dalis žmonių, kurie galvoja, kad ateityje kainos didės ir įperkamumas prastės. Galbūt dalis pirkėjų dėl to šiandien perka būstą“, – sako A. Antanavičius.
Kita vertus, jis pažymi, kad tuomet, kai yra sumažėjęs pirkėjų skaičius, veikia pirkėjų rinka – tai reiškia, kad pirkėjai gali laisviau diktuoti savo sąlygas.
„Dabar pirkėjams yra pakankamai geros aplinkybės derėtis ir ieškoti savo svajonių būsto, nes nebėra tokių konkursų, kaip buvo anksčiau, kai į vieną būstą pretenduodavo keletas pirkėjų ir reikėdavo varžytis. Dabar yra priešingai ir šį laikotarpį pirkėjai gali išnaudoti savo naudai. Dažnu atveju gali pavykti išsiderėti ir nuolaidą, o tie, kurie laukia geresnių kainų ateityje, galimai jų gali ir nesulaukti“, – teigia nekilnojamojo turto analitikas.
Kol sau būstą perkančių gyventojų aktyvumas išlieka, šis laikotarpis bene labiausiai pristabdė investuotojus. Anot jo, būsto pirkimo lėtėjimas didžiąja dalimi šiandien vyksta dėl tų pirkėjų, kurie investuodavo perpardavimui ar nuomai, atsitraukimo.
„Investuotojai, perkantys būstą nuomai, nemaža dalimi atsitraukia. Jiems nėra didelio skirtumo, kur investuoti savo pinigus, o dažniausiai investuojama ten, kur galima uždirbti daugiau arba lengviau. Šiuo metu būsto rinka didelės grąžos nesiūlo ir nėra ženklų, kad kainos didės, tai lūkesčių investuoti yra gerokai mažiau. Nuomos rinka taip pat nerodo palankių perspektyvų, kad nuomos kaina turėtų didėti. Taigi, investuotojai pasitraukia į kitas investavimo priemones arba laukia geresnių laikų ir laiko pinigus banke“, – teigia A. Antanavičius.
Nors naujų investuotojų nėra, senieji niekur bėgti nesiruošia
Dabartinė situacija investavusių į nekilnojamąjį turtą anksčiau elgesio nekeičia.
„Nebūčiau visiškai tikras, kad ta rinkos dalis, kuri jau yra investavusi seniau, nori išsitraukti savo investuotus pinigus ir padėti juos kažkur kitur. Dažnu atveju investicinius butus nuomai pirkėjai pirkdavo su idėja, kad tai bus jų pensijinis fondas ir saugiklis juodai dienai. Be abejo, pokyčiai vyksta – kažkas parduoda, kažkas galbūt jau atsikando to investavimo nuomai ir prireikė pinigų, ar nori pirkti būstą kitur, pajūryje ar užsienyje, nori turėti poilsio būstą. Tie pokyčiai vyksta natūralia eiga, o tokių išskirtinumų, kad labai viskas keistųsi ir pradėtų investuotojai bėgti iš šios rinkos – taip nėra“, – sako A. Antanavičius.
„Skirtumas galbūt tik toks, kad nebėra naujų investuotojų. Neinvestuojama taip aktyviai, kaip anksčiau, nes matematiškai tokie pirkiniai dabar nelabai apsimoka. O tie, kas investavo anksčiau, jų investicijos jau įdarbintos ir dirba savo darbą – generuoja pajamas“, – apibendrina A. Antanavičius.
Vidutinis šiandien perkamo buto plotas siekia 60 kv. m.
Apie tai, kaip į pastarųjų mėnesių „Euribor“ pakilimas ir nekilnojamo turto kainos veikia lietuvių pirkimo ir pardavimo įpročius, paklausėme ir „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktoriaus Tomo Puliko. Jis taip pat pastebi, kad šiandien vyrauja pirkėjai, perkantys būstą savo reikmėms.
„Nors išaugusios bazinės palūkanų normos turėjo įtakos NT rinkos aktyvumui ir būsto įperkamumui, pastebime, kad gyventojų poreikis būsto finansavimui, ypač skirto gyventi sau, tikrai išlieka“, – sako T. Pulikas.
Jis taip pat pažymi, kad ne visų tipų būstas šiandien yra vienodai paklausus tarp pirkėjų, ieškančių būsto sau. Taigi – koks būstas šiuo periodu sulaukia daugiausiai pirkėjų dėmesio?
„Remiantis šių metų III ketvirčio duomenimis, apie du trečdaliai visų būsto finansavimo sandorių „Swedbank“ sudarė dėl butų įsigijimų. Vidutinis tokių butų plotas buvo apie 60 kv. m. Daugiausia sutarčių dėl būsto įsigijimo buvo sudaryta Vilniaus ir Kauno regionuose esantiems butams įsigyti“, – sako T. Pulikas.