Nuo ko pradėti?
Pradedančiajam investuotojui „Swedbank“ Lietuvoje Privačios bankininkystės vadovas Andrius Šuminas rekomendavo prieš sudarant investicinį portfelį nusistatyti aiškų investavimo tikslą ir planuojamą grąžą. Tai gali būti siekis sukaupti vaiko pilnametystei, asmeninei pensijai, pradiniam būsto įnašui, geresniam automobiliui ar gyvenimui užsienyje po trisdešimties metų. Tai – svarbiausias ir pirmasis žingsnis.
„Pensiniame amžiuje tu norėtum 70 procentų pajamų, aš galbūt norėčiau tiek pat – turėti visą 100 procentų, kuriuos aš dabar generuoju per mėnesį. Tai koks gali būti tikslas? Aš galiu žiūrėti į vienkartinę sumą arba galiu žiūrėti, kiek aš norėčiau gauti kas mėnesį kažkokios mėnesinės išmokos. Tarkime, pabaigus savo karjerą planuoju gyventi 20–30 metų ir suskaičiuoju, kiek tam reikės pajamų. Taip įsivertinu tikslinę grąžą“, – laidoje „Investavimo akademija“ aiškino A. Šuminas.
Kitas labai svarbus žingsnis – nusistatyti aiškų terminą, kiek laiko bus investuojama.
„Infliacija dabar yra labai didelė. Lietuvoje, jeigu aš neklystu, preliminari rugsėjo mėnesio infliacija yra 22,5 procento. Pinigai nuvertėjo, reikia kažką daryti, kažkur investuoti. Atsidarai vertybinių popierių biržoje akcijų rinkos svyravimus ir matai, kad nuo metų pradžios labai dideli kritimai ir tada pradedi svarstyti: ar tikrai reikia investuoti, kai viskas krenta? Investuojant ilgam, tie svyravimai neturi galios. Jie visada buvo ir bus“, – apie ilgalaikio investavimo naudą kalbėjo ekonomistas.
Pasak pašnekovo, nusistačius investavimo tikslą ir laiką bei norimą pelną, privaloma įsivertinti riziką.
„Kuo ilgiau investuoji, logiška, kad portfelis turi būti rizikingesnis, bet savaime reikia suprasti, kad ir svyravimai bus didesni. Ir jeigu tu netoleruoji ir tau yra baimė, kad žiūrėsi kiekvieną dieną ir t.t., tai turi būti konservatyvesnis. Renkantis instrumentus, jeigu esi agresyvus, be abejo, tai bus akcijos arba investiciniai fondai.
Jeigu nori investuoti subalansuotai, galima rinktis skolos vertybinius popierius, galbūt Vyriausybės ar kokios nors įmonės vertybinius popierius ir kažkokį krepšelį akcijų. Gali būti ir taip, kad galbūt pasirinktas laiko tarpas investuoti yra labai trumpas, tada galima rinktis terminuotą indėlį arba kelerių metų skolos vertybinius popierius“, – aiškino pašnekovas.
ISM vadybos ir ekonomikos universiteto ekonomikos programos doktorantė Sigita Pranckėnaitė siūlė nebijoti ir aktyvaus investavimo strategijos. Ypač apie tokią alternatyvą turėtų pasvarstyti jauni žmonės. Jiems derėtų nusistatyti sumą, kurią būtų negaila investuoti ir prarasti, jei investicijos nepasiteisintų. Tokiu būdu galima išmokti įvairių investavimo strategijų. Ji pati investuoja tiek pasyviai, tiek aktyviai. Kas mėnesį investicijoms skiria arti 50 proc. savo pajamų.
„Baltijos biržoje turbūt būtų sudėtinga ten kokią skalpavimo ar kokią kitą strategiją išbandyti, tačiau mes turime ir įvairių tarpininkų likvidesnėse rinkose, jaunimas mėgsta ir kripto išbandyti. Tiesiog reikėtų pasižiūrėti principus ir kokios yra aktyvios strategijos, kaip jos veikia, ir tą ir discipliną išsiugdyti ir pasižūrėti savo reakcijas, kaip reaguosi, kai dideli svyravimai yra ir dienos metu“, – pastebėjo specialistė.
Holistinis požiūris
S. Pranckėnaitė patarė pasinaudoti ir holistiniu požiūriu – planuojant investicijas įsivertinti ne tik turimą turtą ir įsipareigojimus, bet ir būsimas ateities pajamas ir išlaidas bėgant metams.
„Jūs ir joks specialistas niekada nesuskaičiuosite, kokį tiksliai rezultatą turėsite išėję į pensiją, tačiau tai yra labai įdomus modelis. Prie savo žodinių tikslų, pavyzdžiui, galvojate kilti karjeros laiptais, kaupti namui, vaikams ir t.t., Excelio lentelėje įsiveskite ir skaičius, kiek jūs įsivaizduojate tuo metu uždirbti, išleisti ir panašiai“, – kalbėjo ji.
Tačiau kaip suskaičiuoti ateities uždarbį? Pasak S. Pranckėnaitės, jaunas dirbantis žmogus, neseniai baigęs mokslus ir norintis kopti karjeros laiptais, savo gyvenime patirs staigų pajamų šuolį. Tačiau jos statistiškai turėtų nusistovėti sulaukus 40–45 metų, nes iki tol karjeros pikas paprastai būna pasiektas.
„Žmogus pasiekęs karjeros piką išsilaiko toje pozicijoje, nebesistengia įdėti daugiau pastangų, labiau tiesiog mėgaujasi vaisiais, kuriuos pasiekė iki to laiko. Ir tuomet tas kilimas bus labiau susijęs su infliacijos dydžiu šalyje arba šalies ekonomine situacija, lyginant su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, Lietuvoje mes turėjome didesnį atlyginimų kilimą, nes vejamės Europos Sąjungos vidurkį“, – aiškino pašnekovė.
Ji atviravo, jog savo ateities planą jau yra susiskaičiavusi iki pat mirties.
„Aišku, aktuarijus galbūt paskaičiuotų ir kokia yra ta galima mirties data, bet galima pasižiūrėti ir giminaičių mirčių statistiką. Nežinau, imkime 100 metų – kad gyvensime ilgai, o galbūt ir viršysime šį skaičių. Tai yra tiesiog labai įdomus pratimas ir savo tai finansinei vaizduotei lavinti ir prie tų tikslų – namas, vaikai, studijos, pensija – tiesiog pagalvoti ir skaičiais, kokia tuo metu turėtų būti turto vertė, atėmus įsipareigojimus“, – sakė investuotoja.
Diversifikacija
Pasak S. Pranckėnaitės, sudarant investicinį portfelį labai svarbu nepamiršti ir diversifikacijos. Tai – viena pagrindinių taisyklių, siekiant suvaldyti riziką.
„Portfelio teorija sako, kad portfelis turėtų būti labai diversifikuotas netgi tarp turto klasių. Jeigu investuojama į akcijas, jos turi būti diversifikuotos geografiškai ir tarp sektorių. Statistiškai, reikėtų turėti bent jau apie 25 akcijas – čia būtų beveik pilna diversifikacija. Tik aišku, logiška, jeigu rinksitės iš to paties sektoriaus, jūs pasieksite diversifikaciją tik tame sektoriuje. Tačiau pilnai diversifikuotas portfelis yra siekiamybė“, – aiškino ji.
Jauname amžiuje, pasak pašnekovės, galima prisiimti aukštesnę riziką. Tačiau, kaip užsiminė ir A. Šuminas, kiekvienam žmogui derėtų atsižvelgti ir į savo elgseną.
„Jeigu esi labai jautrus ir negali naktį miegoti ramiai, pasirenkama rizika turėtų būti žemesnė. Aš iš pradžių tikrindavau dažnai. Ir kiek pasikalbu, visi, kas pradeda, tikrai dažnai stebi ir net jeigu jie kaupia ir pensijai ir yra visiškai tokie pasyvūs investuotojai, iš pradžių ir jiems įdomu stebėti tuos pokyčius.
Vėliau užmiršta, galbūt kartą per mėnesį pasižiūri, kiek portfelyje yra, nes tai yra ilgas laikotarpis. Dalis mano portfelio yra ir aktyvaus investavimo, ten jau ir kelis kartus per dieną žiūriu. Dar patarčiau investuoti į tas priemones, kurias geriausiai suprantate“, – patarimais dalijosi ji.
Pasak A. Šumino, jei žmogus supranta, kad jis nori investuoti į akcijas ir sako, kad neturi galimybės jomis domėtis, bet nori atspindėti visą rinką ir pilnai diversifikuoti portfelį, yra fondų, kurie atspindi pasaulinius indeksus. Tad jie savaime yra pakankamai diversifikuoti ir gali pakakti investuoti ir į vieną tokį fondą.
„Jeigu tai būtų tiesiog akcijos, mano supratimu, tikrai ji neturėtų būti viena, nebent žmogus labai tiki ta akcija ir supranta visus svyravimus. Jeigu tai būtų akcijų krepšelis, aš manau, įvertinus komisinius, tai galėtų būti ir 4, ir 5 akcijos, priklausomai nuo to, kokie yra įsigijimo kaštai, bet jeigu liktume prie to neprofesionalaus investuotojo, tai tikrai galėtų būti vienas investicinis fondas, tik jis turėtų būti viduje pats savaime labai smarkiai diversfikuotas – ar tai yra susiję su akcijomis, ar tai yra obligacijų ir akcijų kažkoks mišinys“, – kalbėjo jis.
Kur investuoti?
Specialistai rekomendavo pirmiausia pradėti kaupti senatvės pensijai antrosios ir trečiosios pakopų pensijų fonduose. Pasak A. Šumino, dažniausiai investicijos siejamos su ateitimi – kapitalas alokuojamas su tam tikra papildoma grąža, todėl pensijų fondai yra puiki priemonė kaupti ateičiai. Kaupti pinigus trečiojoje pakopoje motyvuoja ir valstybė, skirdama gyventojo pajamų mokesčio (GPM) lengvatą.
„Puikiai suprantame, kad niekas geriau nepasirūpins ateitimi ir savimi nei tu pats. Jeigu esi dirbantis žmogus, investuodamas į trečios pakopos pensijų fondą, tu gali susigrąžinti 20 proc. GPM. Tai yra papildoma paskata, vadinkime – grąža. Aišku, yra tam tikros sąlygos, kad tu turėsi kaupti iki sutartyje numatyto termino“, – sakė jis.
Jei žmogus jau kaupia pinigus pensijų fonduose, reikia nuspręsti, kur investuoti toliau. Galima pinigus alokuoti į akcijas, obligacijas, investicinius fondus ir kitus finansinius instrumentus.
„Jeigu tu esi atsidaręs vertybinių popierių sąskaitą, užsipildęs klausimynus, įsivertinęs visas savo rizikas ir sakai, kad nori pradėti investuoti ir jau kaupi antrosios ar trečiosios pakopos pensijų fonduose, dažniausiai neprofesionaliam investuotojui geriausias sprendimas yra investiciniai fondai“, – pasakojo A. Šuminas.
Tačiau, pasak jo, investuojant derėtų suprasti ir kaštus, kuriuos teks patirti perkant, laikant ir parduodant investicijas per tarpininkus, pavyzdžiui, bankus.
„Jeigu tu keliauji į užsienio rinkas, kur, tarkime, tarpininkai taiko kokius 0,3 procento, mažiausiai 8 eurų įsigijimo mokestį, bus labai keista, jeigu tu suinvestuosi į akciją 50 eurų ir sumokėsi 8 eurų tarpininko mokestį. Tai suskaičiuokite, kokie komisiniai mokesčiai, kad investicija atsipirktų.
Tai jeigu tie kaštai yra pakankamai santykiniai dideli, aš sakyčiau, tada galbūt reikia sukaupti kažkokią sumą ir nebijoti investuoti, o jeigu yra tarpininkai, kurie leidžia tikrai labai pigiais kaštais įsigyti, kaip tarkime Baltijos biržoje, tai labai gerai, bandykim ir 10, ir 20, ir 30 eurų, kad pamatytume veikimo principus ir suprastume tuos didesnius svyravimus, ir gilintume žinias“, – kalbėjo jis.
„Reikia žiūrėti, kokią procentaliai dalį sudaro nuo jūsų investuojamos sumos, nes jeigu, įsivaizduokite, tarpininko mokestis yra vienas euras, jūs perkate akciją už 10 eurų, tas 1 euras sudaro reikšmingą dalį. Jūs parduosite tą akciją, tarkime, vėl už tuos pačius 10 eurų ir jūs būsite patyrę 2 eurų komisinius kaštus. Tai tuos dalykus reikia žiūrėti“, – pridūrė S. Pranckėnaitė.