Sujudimas dėl obligacijų tęsiasi – kokios nuotaikos bus skaičiuojant grąžas

Tie, kas seka finansų rinką, pastebėjo, kad 2023 metais vargu ar pasitaikė tokia savaitė, kai nebuvo skelbiama informacija apie obligacijas, pajamingumus, palūkanas ar centrinių bankų veiksmus.

Primiršta turto klasė

Į ką verta investuoti ir ką būtina suprasti, stebint rinkos pokyčius, ir kodėl investuotojų žvilgsnis krypsta į obligacijas?

„Nieko nuostabaus, kad investuotojai tarsi iš naujo atranda šią turto klasę. Kurį laiką ji buvo šiek tiek primiršta, nors obligacijos gyvuoja nuo amžių amžių pradžios. Kas gi nutiko šiais metais, kodėl investuotojai nusprendė vėl atsisukti ir pažiūrėti, kas darosi obligacijų rinkose? Atsakymas į šį klausimą ganėtinai paprastas. Ilgą laiką mes gyvenome nulinių ir net neigiamų palūkanų aplinkoje. Tik įžengę į 2023-iuosius matome, kad obligacijų pajamingumai pradėjo žymiai didėti, augti“, – sako Marius Ignotas, „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos vadovas.

Pasak eksperto, apžvelgus Vyriausybių obligacijų pajamingumus, tiek Vakarų pasaulio, tiek Jungtinių Valstijų, tiek Europos Sąjungos, aiškiai matoma, kad pajamingumai 2023 metais pasiekė pastarojo dešimtmečio rekordus.

„Tokių aukštų pajamingumų investuotojai nebuvo matę jau tikrai ilgą laiką. Priminsiu, kad ne taip ir seniai, prieš porą trejetą metų, pasaulyje cirkuliavo apie 16–17 trilijonų JAV dolerių vertės obligacijų, kurios generavo neigiamas palūkanas. Kitaip sakant, investuotojai, nusipirkę šių obligacijų, galėjo tikėtis garantuoto nuostolio. Esant tokioms sąlygoms, nenuostabu, kad nelabai kas norėjo investuoti į šią finansinę priemonę. Šiuo metu pasaulyje tokių obligacijų praktiškai neliko. Yra keletas emisijų, kurios vis dar generuoja neigiamą grąžą, bet mes į tai žiūrime jau kaip į praeitį“, – sako M. Ignotas.

Aukšti pajamingumai vilioja grąža

Bankų Finansų rinkų tarnybos vadovas sako, kad aukšti pajamingumai vilioja investuotojus gera grąža iš pakankamai saugios turto klasės. Be to, galima palyginti obligacijas su kitomis turto klasėmis, pavyzdžiui, su akcijomis.

„Yra toks rodiklis, jis teorinis, bet padeda įvertinti, kiek patrauklios akcijos, lyginant su obligacijomis. Jei įvertintume įmonės generuojamą pelną ir palygintume jį su įmonės akcijos kaina rinkoje, mes gautume vadinamąjį akcijos pajamingumą. Žinoma, įmonė neišmokės viso savo pelno dividendais, todėl tai teorinis dydis, tačiau palyginimo tikslais galime įvertinti, kiek patrauklios šiandien atrodo akcijos. Paradoksas tas, kad 2023 metais, jei pažiūrėtume, tarkime, kaip Jungtinėse Valstijose atrodo akcijų pelningumas, lyginant su obligacijų pelningumu, tai kreivės rodo, kad obligacijos gali generuoti didesnę grąžą nei įmonių akcijos. Čia mes lyginame likvidžiausias, didžiausias JAV bendroves, kai investuotojas gali pasirinkti, ar pirkti šių įmonių akcijas, ar obligacijas“, – apžvelgia M. Ignotas.

Obligacijų istorija rinkoje

O kaip obligacijos atrodė žiūrint iš kelių dešimtmečių perspektyvos? Pastarojo dešimtmečio vadinamasis rekordas, anot eksperto, nėra absoliutus. Prieš kelis dešimtmečius 4–5 metiniai pajamingumai iš Vyriausybės obligacijų buvo norma. Tai buvo populiari turto klasė, tad, anot pašnekovo, ją galima vadinti ne naujai atrandama buvusia populiaria turto klase, o grįžimu į tuos lygius, tą grąžą, kurios investuotojai ir tikėdavosi.

Kas paskatino obligacijų pajamingumo augimus? 2022 ir 2003 metais nerimą kėlė auganti infliacija.

„Vartotojų kainų indeksai Vakarų pasaulyje, Europoje ir Jungtinėse Valstijose buvo pasiekę jau dviženkles reikšmes. Tai gerokai sulėtino ir ekonomikas, taip pat išgąsdino centrinius bankus, kurie formuoja monetarinę politiką. Centriniai bankai aktyviai ėmėsi veiksmų kovoti prieš infliaciją keldami bazines palūkanų normas. Jungtinėse Valstijose Federalinių rezervų bankas pakėlė palūkanas labai agresyviai – nuo 2022 iki 2023 metų penkis procentus ir net truputėlį daugiau. Europos Centrinis Bankas taip pat didino bazines palūkanų normas, jos dabar siekia apie 4 procentus, ir šis veiksmas, tikėtina, gali padėti pažaboti infliaciją. Bet kitas su bazinėmis palūkanų normomis susijęs dalykas yra tas, kad nuo jų įkainojamos ir obligacijos. Taigi, kylant bazinėms palūkanoms, natūralu, kad pradėjo kilti ir obligacijų pajamingumai rinkose“, – paaiškina M. Ignotas.

Obligacijų pelningumas

Ekspertas primena, kad obligacijų pelningumą rinkoje lemia du faktoriai. Vienas jų – obligacijos kuponas, jis yra pažadas, kad įmonė ar emitentas periodiškai mokės tam tikras palūkanas, kurios yra nekintamos. Kita dedamoji – obligacijų kainos pokytis, kuris nurodo, už kiek investuotojas perka obligaciją rinkoje ir už kiek emitentas šią obligaciją išpirks obligacijos laikotarpio pabaigoje. Kainos pokytis nuolat svyruoja, priklausomai nuo rinkų sentimentų, nuo bazinių palūkanų normų ir begalės kitų faktorių.

„Šiuos du dalykus sudėję kartu mes gauname tai, kas lemia obligacijų pajamingumą investuotojui. Atvirkštinė medalio pusė, kas įvyko su obligacijų kainomis kylant jų pajamingumui. Natūralu, kad yra atvirkštinis ryšys, ir obligacijų kainos per 2022 metus gerokai sumažėjo. Jei pažiūrėtume obligacijas Jungtinėse Valstijose – tiek į įmonių, tiek į vyriausybių išleistas obligacijas, jų pokyčiai, grąža, kainos pokytis buvo neigiamas 15, 12, 11 procentų. Europoje lygiai taip pat obligacijos generavo neigiamą grąžą investuotojams. Akcijos, žinoma, irgi neblizgėjo, neteko po 20 procentų vertės tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Europos Sąjungoje, bet obligacijos turėjo labai prastus metus, – apžvelgia M. Ignotas. – Įžengę į 2023-iuosius mes galime pasižiūrėti, ar investuotojai sugrįžo į šias turto klases, ar investuotojams pavyko atgauti per 2022 metus prarastus pinigus. Kol kas atrodo, kad geriausia sekasi akcijoms, jos rodo gana didelius augimus. Obligacijos „elgiasi“ žymiai santūriau.“

Žema kaina – ar to pakanka norint investuoti?

Banko Finansų rinkų tarnybos vadovas pastebi, kas dėl santūresnio obligacijų pokyčio investuotojai taip pat labai neskuba branginti investicijų, tad jų kainos dar gana žemos.

„Ar žemos obligacijų kainos ir aukšti pajamingumai reiškia gerą investicinę grąžą? Jei būtumėte profesionalus investuotojas į obligacijas, tikriausiai, norėtumėte įvertinti santykinę obligacijų vertę. Tai padaroma ganėtinai paprastai. Jei paimtume obligacijos pajamingumą ir iš jo išmestume komponentą, kuris vadinamas nerizikinga grąža, pavyzdžiui, tarpbankinė palūkanų norma, tai, kas liktų, vadinamasis „spredas“, yra kompensacija investuotojui už konkrečiai prisiimamos obligacijos riziką“, – paaiškina finansų rinkų ekspertas.

M. Ingnotas teigia, kad šiandien grąža išties gera, tačiau iškelia klausimą – ar tokia grąža yra pakankama, kad investuotojas, kuris priima riziką, investuotų į obligacijas.

„Paprastas atsakymas: jei stebėtume, kaip keitėsi ši rizikos premija per 2022 ir per 2023 metus, matytume, kad rizikos premija iš tikrųjų mažėja. Taigi norintis investuoti į obligacijas turėtų įvertinti, ar rizikos premija, kurią žada gauti ar kuri žadama iš obligacijų grąžos, yra pakankama, kad kompensuotų riziką, susijusią su šiomis investicijomis. Ar matome rizikos požymių šiandienos rinkoje? Kol kas sunku pasakyti, kad yra nerimo ženklų, kol kas tikrai nematome didelių defoltų ar bankrotų. Jei stebėtume, kaip atrodo Jungtinėse Valstijose ir Europoje tie obligacijų defoltai, tai matytume, kad jie yra kylantys, bet tai ne katastrofa ir tai nėra masiniai bankrotai, kai įmonės nebegali vykdyti savo įsipareigojimų. Tai gana geras ženklas. Kol kas rinkos ramios. Tai, beje, paaiškina, kodėl rizikos premijos yra santykinai nedidelės“, – įvardija ekspertas.

„Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos vadovas siūlo nepamiršti ir to, kaip atrodo įmonių paskolų grąžinimo grafikas.

„Mes galėtume išdėlioti, kada bus išperkamos obligacijos pagal metus, kada įmonės turi padengti savo skolinius įsipareigojimus. Vienas dalykas yra akivaizdus – nei 2023, nei 2024 metai, panašu, įmonėms neturėtų kelti didelių rūpesčių, kadangi pagal jų obligacijų išpirkimo grafikus didžiausius obligacijų kiekius reikės išpirkinėti pradedant 2025, 2026, o ypač apie 2027 metus ir net toliau. Tos įmonės, kurios sukaupė pakankamai finansinio rezervo, kurios gali susidoroti su savo skolų našta, jaučiasi gana saugiai. Šiandien, kadangi joms negresia obligacijų išpirkimas, jos gali išlaukti šių aukštų palūkanų laikotarpį, jį išgyventi, ištverti iki tuomet, kai palūkanos bus mažesnės ir refinansavimasis bus lengvesnis“, – dar vieną rinkos pusę apžvelgia M. Ignotas.

Įdomiausi pokyčiai laukiami žengiant į 2025 metus

Ekspertas pabrėžia, kad įžengiant į 2025 metus bus kur kas įdomiau stebėti pokyčius obligacijų rinkoje, mat daugelis įmonių turės refinansuoti savo obligacijų emisijas, kurios išleistos anksčiau. Be to, prognozuojama, kad centriniai bankai mažins palūkanų normas jau per pirmąjį 2024 metų ketvirtį ar pusmetį.

„Iki metų pabaigos pagal scenarijų, kurį įsivaizduoja rinkos analitikai, palūkanos tikrai nebebus tokių lygių, kokius matome dabar. Ar taip iš tikrųjų įvyks? Mes negalime atsakyti. Tai yra tik rinkos spėjimas dėl galimų ateities scenarijų, bet jei susiklostytų taip, kaip tikisi rinkos, tai iš tikrųjų viskas, ką reikia padaryti obligacijų emitentams, – išlaukti šį sudėtingą laikotarpį, ir bus galima pigiau refinansuotis,– dalijasi ekspertas. – Deja, čia geros žinios ir baigiasi. Jei pažiūrėtume į kitą faktorių, kas lemia obligacijų patrauklumą ir pajamingumus rinkoje, – tai kita centrinių bankų priemonė, kuria jie valdo ir prižiūri pinigų kiekį rinkoje. Kitaip sakant, likvidumas. Jei pažiūrėtume, kaip atrodo centrinių bankų balansai, tai tiek JAV centrinis bankas, tiek Europos Centrinis Bankas savo balansus mažina.“

Anot M. Ignoto, anksčiau vadinama pinigų spausdinimo politika pakito, centriniai bankai neįlieja daugiau pinigų ir taip mažina savo balansus. Toks bankų sprendimas turi įtakos tiems, kurie dirba finansų rinkose, nes pinigų yra nepakankamai išpirkti visą finansinį turtą ir iš to kyla tokių pat pasekmių, kaip ir prekyboje obligacijomis.

Ekspertas sako, kad šis faktorius ir toliau išliks neigiamas, nes centriniai bankai deklaruoja nesiruošiantys keisti savo politikos, tad tai reiškia, kad rinkose likvidumas bus mažėjantis.

M. Ignotas sako, kad rinkos pokyčius ir obligacijų kainų pokytį lėmė centrinių bankų kova su infliacija stipriai keliant bazinių palūkanų normas.

„Per 2022 metus obligacijų kainos smarkiai nukrito žemyn, pakilo jų pajamingumai. Bet klausiant, ar dabar yra geras metas investuoti į obligacijas, esant tokioms pigioms kainoms, visgi svarbu prisiminti, kad būtina žiūrėti į rizikos premiją, – apibendrina finansų ekspertas. – Šiuo atveju reikia tos vertės obligacijų rinkose pasiieškoti, smarkiai pagalvoti ir įvertinti, ar tikrai ta obligacija patraukli, kokios susijusios konkrečios rizikos su įmone ar vyriausybe, kuri išleido tas obligacijas, ir ar investuotojas nepatirs nuostolių, jei obligacija nebus išpirkta.“

Ar verta dabar investuoti į obligacijas?

Anot M. Ignoto, atsakymas priklauso nuo paties asmens, ko siekia investuotojas. Norintys užsitikrinti pajamingumą, tą, kurį žada obligacija, turi įdarbinti pinigus arba „užrakinti“ visam obligacijos laikotarpiui. Tad jei obligacijos trukmė yra 5 metai, tokią obligaciją perkantis investuotojas gali užsitikrinti pajamingumą, tačiau visus tuos metus pinigai nebus pasiekiami.

Tiems, kurie tikisi greito pelno, uždirbti iš pakilusios obligacijų kainos, ekspertas to daryti neragina, mat kainų šuolio prognozių kol kas nėra: bankai nebevykdo skatinimo programos. Be to, jei aukštos palūkanos laikysis ilgiau, nei prognozuojama, gali nutikti ir taip, kad įmonės susidurs su finansinėmis problemomis išpirkdamos savo išleistas obligacijas ir mokėdamos palūkanas.

„Rizika gal ir nėra labai didelė šiais metais. Įmonės, išleisdamos obligacijas, numatė, kad jos bus išperkamos po 3–4–5 metų, todėl 2024-aisiais, tikriausiai, mes irgi nematysime didelių defoltų arba bankroto rizikos tikimybės, net vis tiek tai vienas stipriausių faktorių, į ką reikia atsižvelgti investuotojui bandant išsirinkti jam tinkamą obligaciją“, – įvardija M. Ignotas.

Ekspertas primena, kad mažėjantis likvidumas lemia, jog obligacijų kainos tiesiog negali kilti, kai rinkoje trūksta pinigų. Tačiau obligacijos vis tiek lieka patraukli turto klasė ir panašu, kad dar ilgai išlaikys investuotojų dėmesį šioje rinkoje.