Nupirkti aukso grynuoliai pasirodė nieko verti
Lietuvos prabavimo rūmų Akredituotai prabavimo ir įspaudavimo laboratorijai Druskininkuose pateikti tirti 3 pripažinto gamintojo logotipu pažymėti 100 g geltonos spalvos metalo luitai, deklaruoti kaip investicinio aukso (aukso grynuolio) luitai.
Atlikus pateiktų luitų tyrimą, nustatyta, kad luitų viršutinis, pakankamai storas geltonos spalvos metalo sluoksnis pagamintas iš grynojo aukso lydinio, kurio praba ne mažesnė nei 999 ir atitinka standartinę 999 aukso lydinių prabą, tačiau luitų vidus užpildytas pilkos spalvos metalo užpildu – volframu, kuris pagal tankį identiškas auksui.
Grynojo aukso masė luite tesiekia tik 20-25 g. Ištirti luitai – investicinio aukso klastotės. Klastojimo požymius galima pastebėti tik išėmus luitus iš pakuotės.
100 g aukso grynuolio kaina rinkoje – apie 6 tūkst. Eur.
Perkant nelegaliose supirkimo vietose didelė rizika įsigyti falsifikatą
„Ši situacija mūsų nenustebino, nes fiziniai asmenys, ūkio subjektai ar ikiteisminio tyrimo institucijos dėl įtariamų įvairaus pobūdžio falsifikatų, keliančių įtarimus dėl deklaruojamos tauriojo metalo ar brangakmenio tapatybės ar metalo prabos, kreipiasi dažnai“, – sako Lietuvos prabavimo rūmų direktoriaus pavaduotojas Vaidas Cerebiejus.
Pašnekovas teigia, kad visais laikais būdavo bandymų į rinką pateikti įvairias klastotes. Šiuo metu didesnis jų augimas nėra stebimas. Pastaroji – investicinio aukso klastotė išskirtinė tuo, kad klastotojai labai jau pasistengė padaryti ją kuo labiau tikroviškesnę, nepagailėjo net tikro aukso (apie 25%) pridėti.
Esminis V. Cerebiejaus pasiūlymas būtų pirkti tik iš oficialių, Lietuvos prabavimo rūmų tvarkomame viešame (www.lpr.lt) ūkio subjektų, užsiimančių su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusia veikla, sąraše esančių pardavėjų, visuomet prašant pateikti ir pasiimant įsigijimo dokumentus.
„Apie oficialiose parduotuvėse esančius falsifikatus girdėti neteko. Visos oficialios parduotuvės privalo būti registruotos LPR tvarkomame ūkio subjektų sąraše, o tam turi pateikti visą informaciją apie save. Sąraše registruoti ūkio subjektai yra periodiškai prižiūrimi, renkama informacija apie jų vykdomą veiklą, peržiūrimi jų prekių įsigijimo (kilmės) dokumentai“, – paaiškina rūmų atstovas.
Pasak V. Cerebiejaus, perkant „iš rankų“, turguose, įvairiose nelegaliose supirkimo vietose yra rizika įsigyti falsifikatą, o ypač, jei susigundoma žemesne nei rinkos kaina. Perkant internetu, patartina pasitikrinti, ar toks tiekėjas egzistuoja fiziškai (t.y., ar turi fizinę parduotuvę, ar galima su ja susisiekti ir t.t.). Fizinė parduotuvė labiau prieinama visuomenei ir labiau matoma falsifikuotojams neparanki.
„Kiek mes susiduriame, daugumoje atvejų pirkėjai, planuojantys įsigyti didelės vertės tauriuosius metalus ir brangakmenius, ar jų gaminius, yra pakankamai išprusę ir kuo toliau, tuo labiau daugiau domisi ir daugiau žino apie planuojamus įsigyti brangius pirkinius iš tokių metalų ar brangakmenių. Neretai prieš įsigijimą kreipiasi į Lietuvos prabavimo rūmus pasitarti, išsiaiškinti jiems rūpimus klausimus. Tai rodo, kad jie nori žinoti viską apie įsigyjamą daiktą, nori kiek įmanoma daugiau sumažinti riziką įsigyti falsifikatą“, – į klausimą, ar investuojantys į šią sritį pakankamai domisi tuo, ką perka, atsako V. Cerebiejus.
Tikrina auksą vietoje net ir patikimiausius tiekėjus
Į klausimą, ar jį nustebino ši situacija, Lietuvos Monetų kalyklos vadovas Donatas Sirgedas sako, kad taipogi ne: „Žinau atvejų, kai žmonės perka auksą kitose šalyse, perka aukso papuošalus, tikėdamiesi uždirbti parduodami juos čia, tikėdami, kad investuoja, apsaugo savo pinigus. Deja, tenka nuvilti, kad tokiu atveju dažniausiai nepavyks ne tik uždirbti, bet ir atgauti sumokėtų pinigų. Mes tokių sukčiavimo atvejų neturėjome ir neturime, nes patys valdome tiekimo grandinę, turime vieną patikimą pasaulyje žinomą luitelių tiekėją iš Šveicarijos, o superkamą investicinį auksą tikriname vietoje net ir originaliose pakuotėse.
Neužilgo rinkai pasiūlysime Lietuvos Monetų kalyklos luitelius, su mūsų prekiniu ženklu ir atpirkimo galimybe. Tokiu būdu siekiame valdyti savo ir klientų rizikas, pasiūlyti pirkėjams aiškų procesą: savo gaminamų luitelių pardavimą, supirkimą ir ateityje pagal poreikį saugojimą“.
Kaip nepasimauti ant klastočių
„Investicinis auksas specifinis tuo, kad jo kaina priklauso nuo biržos kainos ir jis neapmokestinamas PVM, todėl pardavimo ir supirkimo kaina skiriasi nedaug - iš esmės keliais procentais nuo vertės (į kurį įeina pardavėjo kainos svyravimo draudimas, gaminio atitikimo patikrinimas, transporto ir siuntimo išlaidos). Svarbu ne tik žinomo gamintojo pakuotė, bet dar svarbiau patikimas aukso pardavėjas, kuris ir užtikrina aukso supirkimą rinkos kainą“, – sako D. Sirgedas.
Investicinio aukso kainas Lietuvoje galima pasitikrinti ČIA
Pirkti iš nežinomo pardavėjo (skelbimuose, turguje, lombarduose) Lietuvos kalyklos vadovas nerekomenduoja. Įtarimą, pasak jo, turėtų sukelti, jei kaina mažesnė nei rinkoje: Ženkliai mažesnė kaina turi iškart sukelti įtarimą ir būtina tokį gaminį tikrinti prabavimo rūmuose, prieš sumokant už jį. Tai yra raudona lemputė! Būtina sau užduoti klausimą, kodėl kažkas siūlo jums pigiau, nei galėtų parduoti supirkėjui?
Ar pasimoka imvestuoti į auksą
D. Sirgedas sako, kad pats populiariausias aukso luitelis yra 1 uncija (1 oz., nes tai biržos matmuo, 31,1 g.), visi kitos masės gaminiai yra išvestiniai. Šiuo metu 1 uncijos aukso luitelis Monetų kalyklos parduotuvėje https://kalykla.lt/preke/investicinis-aukso-luitelis-311-g/ kainuoja 1895€, jo kaina kinta kasdien pagal aukso kainos svyravimą biržose.
„Auksas dažnai laikomas patikimu užstatu ekonominės nesaugumo laikotarpiu arba infliacijos metu. Šiuo laikotarpiu aukso pardavimas gana stabilus, didėja nuosaikiai, bet mažiau, nei prasidėjus karui Ukrainoje ir didėjant infliacijai, kaip pernai. Ilgalaikė tendencija rodo, kad auksas brangsta, bet turiu pažymėti, kad trumpalaikis aukso kainų svyravimas yra neišvengiamas, todėl kaip ir su visais kitais investiciniais instrumentais, visada reikia įvertinti riziką, kad praeities pasiekimai negarantuoja ateities rezultatų“, – pataria D. Sirgedas.
N. Mačiulis: geriausia, kai auksas sudaro ne visą, o dalį investicinio portfelio
„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis „Eltai“ dar gegužės pabaigoje yra sakęs, kad nors auksas linkęs brangti, jis dažnai atsilieka nuo kitų aktyvų vertės augimo ir kad nors istoriškai auksas linkęs brangti, jo vertės augimas dažnai atsilieka nuo kitų investavimo objektų.
„Aš priminsiu, kad prieš metus aukso kaina buvo pakilusi į tokį lygį ir daugelis gyventojų puolė pirkti fizinį auksą, bet jo kaina nukrito daugiau nei 10 proc. Tai ilguoju laikotarpiu matome, kad auksas labiau linkęs brangti nei pigti, kaip ir nekilnojamas turtas, bet buvo nemažai periodų, kuomet auksas buvo nepatrauklus, jo kaina buvo sumažėjusi ar jis atsilikdavo nuo kitų finansinių aktyvų brangimo“, – sakė N. Mačiulis.
Kaip sakė ekonomistas, tie, kas investuoja į įvairius aktyvus, tai dalis jų investicinio portfelio, greta akcijų, greta obligacijų, greta saugiausių instrumentų, tokių kaip indėliai, gali būti auksas, kaip diversifikavimo instrumentas. Tiems gyventojams, kurie dabar turi indėlių, turi santaupų ir pamatę, kad brangsta auksas galvoja, kad galbūt reikia jo prisipirkti, tai būtų tik spekuliacija.
N. Mačiulis patarė atsargiau žvelgti ir į kai kurių suinteresuotų grupių nuomonę, kad aukso vertė gali toliau smarkiai kilti dabartinėmis sąlygomis, nes tokios prognozės ir pranašystės ne visada yra objektyvios, tad jomis aklai pasikliauti nereiktų.
Aukso kainos pokyčio grafiką rasite ČIA.