Gyvenantiems mieste automobilis nėra būtinas

Pasak A. Mičiulio, asmeninės transporto priemonės atsisakymas jo šeimai buvo daugiau finansinis sprendimas nei ekologinis – automobiliui tekdavo nemaža dalis šeimos biudežto, kai didžiulę „pyrago“ dalį tekdavo atriekti remontui, draudimui, degalams, parkavimo mokesčiams ir kitoms priežiūros ir išlaikymo išlaidoms.

„Pasauliniuose tyrimuose nustatyta, kad šeimos, kurios turi du asmeninius automobilius, transportui išleidžia apie 15–30 procentų savo šeimos biudžeto, tuo metu šeima, kuri neturi asmeninio automobilio, transportui išleidžia nuo 3 iki 10 procentų šeimos biudžeto.

Radau ir Lietuvoje 2020 metais atliktą INVL tyrimą, kur bendrai buvo nustatyta, kad transportui Lietuvoje išleidžiama apie 15,7 procentų šeimos išlaidų“, – statistika dalijasi jis. Vis dėlto, A. Mičiulis pabrėžia, kad gyvenant tankiai apgyvendintoje teritorijoje, su gerai išvystyta viešojo transporto infrastruktūra ir automobilių dalijimosi kultūra, sprendimas neturėti asmeninio automobilio įgyvendinamas nesudėtingai, o štai jei gyvenama ten, kur tokių sąlygų nėra – toks sprendimas paprasčiausiai gali būti neracionalus. Tad jis tikrai tinka ne visiems.