Investavimas į akcijas: šiuo metu rizika – didelė
Anot konferencijos „Mano investicija“ pranešėjo Vytauto Zabulio, prieš nutardamas investuoti, žmogus turėtų savęs paklausti keleto dalykų: „Pirmiausia, kokia tos klasės istorinė grąža, kokia galima rizika, kokie mokesčiai ir ką aš apie tai suprantu? Įsivaizduokite, jei penktadienį ar šeštadienį nueisite į barą su kolegomis ir kalbėsitės apie investavimą, tai turite kažką apie tai žinoti, kažką papasakoti, kad geriau jaustumėtės, antraip skamba truputį kvailai“, – su humoru į situaciją žvelgia tarpusavio skolinimo platformos įkūrėjas.
„Akcijos yra viena seniausių turto klasių, kurios egzistuoja pasaulyje, tad labai lengva sekti istorinę grąžą. Paskutinius dvejus metus toji grąža išsikraipė – 20 proc. pliuso, tačiau istoriškai mes ėmėme 7 proc. grąžą. Paskaičiavome, kiek uždirbtumėte, jei investuotumėte 100 Eur kas mėnesį į akcijų rinką 20 metų. Ta suma yra visai gera – 52 tūkst. Eur. Svarbu pabrėžti, jog tai yra „compound interest“, kai reinvestuojate nuolatos. Tai ir sukuria grožį visose investicijose“.
Vis dėlto, šiuo metu investavimo į akcijas rizika, sako V. Zabulis, išties didelė, mat indeksai, esantys „aukštumose“ gali staigiai kristi žemyn.
Siūlo atsigręžti į skolinimą
Ne itin entuziastingai pranešėjas kalbėjo ir apie kitą investavimo galimybę – kriptovaliutas: „Asmeniškai investuoju pakankamai daug ir pradėjau seniai, tad lengva apie tai šnekėti, bet ar jums rekomenduočiau investuoti dabar? Na, toks mixed feeling (dvejopi jausmai – aut. past.), nes visi pinigai buvo uždirbti investuojant anksčiau. Tai reiškia, kad tiems, kurie į rinką įėjo šiemet ir pirko Bitkoiną arba Eterį vasarą – grąža nėra įspūdinga, turint omeny riziką“, – kalba V. Zabulis ir sako, jog kriptovaliutos, nors yra nauja ir įspūdinga turto klasė, tačiau saugiai investicijai jos tikrai nepriskirtų.
Pradedančiajam investuotojui, kuris gali kiekvieną mėnesį investicijoms skirti 100 Eur V. Zabulis pataria atsigręžti į tarpusavio skolinimą, verslo ir vartojimo paskolas:
„Istoriškai ši rinka labai jauna, tačiau pakankamai perreguliuota, todėl saugi, nes ją prižiūri Lietuvos bankas ir krūva kitų institucijų. Istorinė grąža – 18 procentų su pliusu. Savo skaičiavimuose rėmėmės prielaida, kad ta grąža bus 12 proc. Su 18 proc. grąža per 20 metų galima uždirbti tikrai labai daug. Pagalvojome, kad bus per daug, atrodys per gražiai, tad tą palūkanų normą sumažinimome“, – kalba pranešėjas ir sako, jog ši investavimo alternatyva nereikalauja specifinių žinių apie investavimą ar mokestinę sistemą, tad yra priimtina kone visiems.
Ką reiškia investuoti į gyventojų ir verslo paskolas? Pasak V. Zabulio, anksčiau ši turto klasė buvo uždara, skirta tik bankams ar itin turtingiems „Family office“, kurie iš bankų galėjo nusipirkti vartojimo paskolų portfelius. Situacija pasikeitė 2010 – aisiais, kuomet JAV atsirado nauja tarpusavio skolinimo rūšis – fiziniai asmenys galėjo skolinti pinigus kitiems žmonėms.
„Iš principo tai ir yra bankininkystė nuo pat pradžių, kai vieni žmonės skolindavo kitiems ir dalyvaudavo tarpininkas, užtikrinantis, kad pinigai yra sumokėti, palūkanos grąžintos, o rizika įvertinta. Moderni klasika – tarpusavio skolinimas – ir yra apie tai, kad mes suteikiame galimybę visiems fiziniams ar juridiniams asmenims investuoti į kitų fizinių ar juridinių asmenų paskolas. Tai – unikali galimybė, nes pelningumas – labai aukštas, o rizika – labai maža“, – konferencijoje kalbėjo ekspertas.
Investuotojo kelio pradžia: pasitikėkite statistika
V.Zabulio teigimu, susikūrus paskyrą „Savy“ platformoje ir susikūrus banko sąskaitą „Paysera“ elektroninių pinigų įstaigoje galima pradėti investavimo kelią, o investicija gali siekti vos 10 Eur, o mokesčių investuotojams nėra. Tiesa, norintiems gauti paskolą, o ne skolinti, kelias lauks kur kas sudėtingesnis – tik viena paskola iš dešimties patvirtinama kaip galima investuoti.
Svarbiausia, teigia V. Zabulis, nepamiršti diversifikacijos: „Žymiai geriau investuoti po kuo mažiau į kuo daugiau paskolų, nei įsivaizduoti, kad žinote, jog Jonas Jonaitis tikrai geras ir tikrai sumokės paskolą. Geriau negalvoti, kad jūs esate toks protingas, ir leisti veikti statistikai. Statistinė imtis yra esminis rizikos diversifikavimo elementas.“
Konferencijoje V. Zabulis išsamiai pasakoja apie tai, kaip pradėti investuoti: „Galima investuoti rankiniu arba automatiniu būdu. Yra žmonės, kuriems patinka investuoti rankiniu būdu, bet mes patariame turėti automatinio investavimo profilį.
Ką tai reiškia? Kad jūs tiesiog sėdate ramiai prie kompiuterio ir sugalvojate, kad investuosite po 10 Eur į visas paskolas iki 15 proc., nes galvojate, kad jos yra saugios. Arba kad investuosite į visas paskolas, kurias ima moterys, nes jos saugesnės nei paskolos, imamos vyrų. Tai jūs galite padaryti daug kartų, susikurti daug profilių ir kiekvienas profilis investuos skirtingai. Reiškia, kai ateis jūsų eilė – jūsų profilis investuos į paskolą, jums nieko nereikės daryti, viskas bus automatiškai.“
Siūlo saugesnes alternatyvas
Anot eksperto, nors lengva būti itin racionaliu kuriant profilius, pradžioje V. Zabulis siūlo pernelyg nesusiaurinti pasirinkimų: naudinga susikurti plačius profilius ir tada žiūrėti, kaip seksis. Bene labiausiai gąsdinantis dalykas, sako V. Zabulis – po pirmo ar antro veiklos mėnesio atsiranda paskolų, kurios ima vėluoti.
„Nereikia bijoti. Tai – dalis vadinamo žaidimo. Vėlavimas susijęs su papildomomis pajamomis – delspinigiais, jie skaičiuojami automatiškai. Be to, nereikia bijoti dar ir todėl, kad jums dėl vėlavimo nieko nereikia daryti. Viską padarome mes kaip platforma. Ką tai reiškia? Mes siunčiame žinutes, elektroninius laiškus, skambiname paskolos gavėjui, su juo bendraujame. Jei žmogus nesumoka įmokos 90 dienų, mes nutraukiame sutartį, perimame reikalavimo teises iš jūsų ir už jus keliaujame į teismą. Tai jums nieko papildomai nekainuoja, tai darome mes kaip platforma.“ Šiuo metu, sako V. Zabulis, vos 5 proc. portfelio sudaro vėluojančios skolos.
Vienas iš itin dažnai naudojamų instrumentų, pašnekovo teigimu, yra investavimas su investuotojų fondu: „Jeigu jūs norite investuoti saugiai ir neprisiimti jokios rizikos – galite rinktis ir investuoti su vadinamuoju investuotojų fondu. Jis veikia tokiu būdu, jog kiekvieną mėnesį, kai jums turi pervesti pvz. 15 proc. palūkanų – fondas pasiima dalį palūkanų, jūs gaunate 10 – 11 proc., o visa kita suma keliauja į investuotojų fondą. Praėjus 90 dienų, jei yra nemokumas, fondas grąžina jums visą pinigų sumą, sumoka visas palūkanas, kurias turėjo sumokėti paskolos gavėjas, ir iš jūsų realiai nusiperka tą reikalavimo teisę ir jūs galite investuoti į kitą paskolos gavėją, o fondas pats jau keliauja į teismą ir susigrąžina pinigų sumą.“
Šiuo metu, pasakoja V. Zabulis, „Savy“ jau išdavė beveik 50 mln. paskolų, o investuotojams jau sumokėti beveik 8 mln. Palūkanų.
„Jei investuosite po 100 eurų per mėnesį į paskolas per „Savy“ su konservatyvia 12 proc. palūkanų norma – tikėtina, kad turėsite apie 100 000 Eur po 20 metų“, – konferencijoje savo pranešimą apibendrino V. Zabulis.