Už kiekvieną vaiką valstybė kas mėnesį perveda vadinamuosius vaiko pinigus. Išmoka 2024 metais siekia 96,25 euro, o kitais metais, jei Seimas pritars, gali išaugti 27,3 proc. – iki 122,5 euro. Skaičiuojama, kad iš viso šiuos pinigus gauna 515 tūkst. vaikų.
Kur nukreipti šiuos pinigus, kad pilnametystės slenkstį peržengusį žmogų į savarankišką gyvenimą būtų galima išlydėti ne tuščiomis kišenėmis? Apie tai „Delfi“ pasiteiravo šios srities ekspertų.
Pataria pradėti investuoti kuo anksčiau
Pirmiausia „Delfi“ paprašė pašnekovų įvertinti investuojamą sumą, ar ji pakankama, ar tiek skiriant įmanoma pasiektų gerų rezultatų?
Kaip pastebėjo Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui, svarbiausias vaiko pinigų tikslas – užtikrinti pagrindinių poreikių patenkinimą. Jei uždirbamų lėšų tam pakanka, verta svarstyti apie taupymą vaiko ateičiai.
„Kokios sumos reikėtų, priklauso nuo investavimo laikotarpio ir išsikelto tikslo. Kokie tai galėtų būti tikslai? Siūlytume pagalvoti apie ilgalaikį taupymą, leidžiantį sukaupti vaiko studijoms ir pragyvenimui studijuojant. Realybė tokia, kad ne visiems pavyksta patekti į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, dalis renkasi mokamas studijas užsienyje. O studijų kaina Lietuvoje, priklausomai nuo pasirinktos studijų krypties, šiuo metu gali siekti ir apie porą, ir daugiau kaip dešimt tūkstančių eurų per metus“, – atkreipė dėmesį D. Kolmatsui.
Per ketverius ir daugiau studijų metų, pasak ekspertės, taip gali susidaryti gana solidi suma. O kur dar studento kasdienio pragyvenimo išlaidos, būsto nuoma, jei studijuojama kitame mieste.
Savo ruožtu SEB banko Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė Kristina Ruseckienė pastebėjo, kad norint sukaupti apčiuopiamą kapitalą vaiko ateičiai vertėtų pradėti investuoti bent nuo 50–100 eurų per mėnesį ir investuoti pradėti kuo anksčiau, pavyzdžiui, gavus pirmuosius vaiko pinigus.
Ji akcentavo, kad tai, kokia suma pakankama investuoti kas mėnesį, priklauso nuo to, kiek norima sukaupti.
„Kuo anksčiau pradedame reguliariai investuoti, tuo mažesnės pinigų sumos reikės kas mėnesį norint sukaupti tam tikrą kapitalą. Kita vertus, kuo ilgesnį laikotarpį kas mėnesį skirsime konkrečią pinigų sumą, tuo didesnį kapitalą sukaupsime“, – paaiškino K. Ruseckienė.
Investicinio gyvybės draudimo trūkumas – kaina
Kaip nuspręsti, kokį mechanizmą pasirinkti vaiko pinigų investavimui? Bendrovės „Synergy Finance“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis sakė, jog pasirinkimai iš esmės yra du – investicinis vaiko gyvybės draudimas arba fondai.
Investiciniam gyvybės draudimui taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata (GPM), per dešimtmetį leidžianti susigrąžinti iki 3 tūkst. eurų. Kitais metais jos nebeliks, tačiau jei sutartis bus pasirašyta iki šių metų gruodžio 31 dienos, lengvata bus galima naudotis dar dešimtmetį.
„Pasirinkus investicinį gyvybės draudimą galima periodiškai investuoti gana mažomis sumomis, susigrąžinti GPM, prieaugis nėra apmokestinamas. Tačiau jį verta svarstyti tik tada, jei tėvai neinvestuoja patys – pavyzdžiui, į trečią pakopą ir nesinaudoja GPM lengvata. Bent mes šeimoje investuojame į trečią pakopą, tad lengvatą visiškai išnaudojame pensijos kaupimui ir su vaiko pinigais jos nebelieka“, – teigė A. Milevskis.
Vis dėlto jis išskyrė ir aiškų investicinio gyvybės draudimo trūkumą – tai yra aukšti mokesčiai. Anot eksperto, jų taikoma labai įvairių, todėl priimant sprendimą reikia atidžiai skaityti pagrindinės informacijos dokumentą.
„Metinės išlaidos siekia nuo 0,9 proc. iki 2,5–3 proc., bet su mokesčiais yra pelkė. Taikomi įėjimo mokesčiai, draudikas ima administravimo mokestį, fondai – valdymo. Atsiranda minimalus metinis 30 eurų mokestis. Mažiausias matytas įkainis yra 0,9 proc., jei investuoji 10 ar 20 metų. Jei laikotarpis trumpesnis, išlaidos gali būti dar didesnės“, – įspėjo pašnekovas.
Anot jo, šie keli procentai per metus galiausiai virs į praradimus, kurie atžalai sulaukus 18 metų pasijus.
„Jei žmogus yra linkęs įdėti laiko ir pasidomėti, gali susirasti geresnę alternatyvą. Investicinio gyvybės draudimo privalumas yra paprastumas, tu pasirašai sutartį, nuo sąskaitos nuskaičiuoja pinigus, nieko daryti nereikia, bet už tai žmogus susimoka“, – įvardijo A. Milevskis.
Paprastumą akcentavo ir D. Kolmatsui, kuri nurodė, kad šiuo atveju klientas neprivalo turėti investicinių žinių, prieš pildant prašymą užtenka užpildyti produkto tinkamumo dokumentą, kuris leidžia nustatyti klientų rizikos toleravimo lygį. Tačiau ji skatino įvertinti, jog pasirašius sutartį atsiranda įsipareigojimai mokėti įmokas, tiesa, jas galima koreguoti, užsisakyti įmokų sustabdymą.
Ji antrino A. Milevskiui pastebėdama, kad šiuo atveju už sutarties administravimą ir turto valdymą taikomi mokesčiai, kurie renkantis investicinį gyvybės draudimą tik taupymui ar investavimui dažnai yra aukštesni, lyginti su vien investiciniais produktais.
K. Ruseckienė, be kita ko, pridūrė, kad šį produktą galima mokėti ir papildomas įmokas, tuo pasinaudoja seneliai ar krikšto tėvai, kurie įmoką moka kaip dovaną skirtą vaikui.
„Sumokėtos įmokos yra investuojamos. Svarbu ir tai, kad investicijų grąža uždirbama ne tik nuo sumokėtų įmokų, bet ir nuo sumokėtų įmokų uždirbamų palūkanų – tai sudėtinių palūkanų efektas, galintis padidinti kaupiamą sumą“, – sakė K. Ruseckienė.
Pasirinkus ETF, siūlo nebandyti spėlioti
Dar vienas pasirinkimas ieškant būdų, kur nukreipti vaiko pinigus, yra biržoje prekiaujami fondai (angl. exchange trade funds, ETF).
ETF fondas atvaizduoja tam tikrą rinkos indeksą ir jį paprastai sudaro daug skirtingų akcijų ar obligacijų, pridūrė Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ fondų valdytoja Justina Sirutavičienė.
K. Ruseckienė paaiškino, kad jie taip vadinami, nes įprastai ETF prekyba vyksta realiu laiku biržoje. Jų įvairovė, anot ekspertės, yra itin plati, galima rinktis iš tūkstančių ETF, kurie investuoja į skirtingus regionus, sektorius, naudoja įvairias investavimo strategijas.
„ETF gali būti tinkamas būdas įdarbinti vaiko pinigus, nes šių fondų mokesčiai paprastai yra mažesni dėl pasyvaus fondų valdymo, galima užsitikrinti tinkamą likvidumą bei investicijų išskaidymą, kas padeda sumažinti riziką. Be to, ETF paprastai seka rinkos indeksus, taigi yra galimybė pasinaudoti ilgalaikiu rinkos augimu“, – privalumus apžvelgė ji.
Tačiau šis įrankis yra sudėtingesnis, anot K. Ruseckienės, norint tinkamai investuoti vaiko pinigus į ETF fondus reikia turėti investavimo žinių, be to, teks rinktis iš didelės jų gausos.
„Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad pačių investicijų svyravimai yra didesni, palyginti su skolos vertybinių popierių ar investicinių fondų vienetų kainų pokyčiais“, – nurodė taupymo ir investavimo žinovė.
A. Milevskis patarė, kad sprendžiant dėl šios investavimo krypties reikia pasirinkti tinkamą tarpininką, jog kaštai nesuvalgytų reikšmingos dalies, kaip jau minėta investicinių gyvybės fondų atveju. Anot jo, yra tarpininkų, kurie už vieną sandorį mokesčio netaiko, tačiau yra tokių, kurie nuo investuojamos sumos pasiima ir 10 proc., o tai jau yra daug. Vis dėlto apskritai ETF atveju taikomi vieni mažiausių valdymo mokesčių.
O kaip išsirinkti tinkamą ETF?
„Siūlau pradėti rinktis nuo pasaulio akcijų krepšelio, ypač jei kalbama apie vaiką, kuriam iki pilnametystės liko daugiau nei 10 metų. Nebent tėvai labiau tiki JAV, o ne Europa arba kažkokiu sektoriumi. Vis dėlto didžiajai daliai nesiūlyčiau to daryti, nereikėtų bandyti atspėti kuriai šaliai, regionui ar sektoriui artimiausias dešimtmetis bus geresnis. Yra keli skirtingi pasaulio akcijų valdytojai, kurie taiko panašią arba identišką strategiją“, – patarė A. Milevskis.
Kaip pridūrė J. Sirutavičienė, įsigydamas pasaulio akcijų fondą žmogus netiesiogiai įsigyja daugiau nei kelių tūkstančių įmonių akcijų.
Ji taip pat tvirtino, kad pasirinkus ETF svarbu įsigilinti į jo niuansus, nes dalis nišinių ETF fondų yra aktyviai valdomi, naudoja finansinį svertą, investuoja į rizikingus aktyvus (pavyzdžiui, skaitmeninę valiutą) ir yra prastai diversifikuoti.
„Todėl pradžioje rinkitės gerai žinomo valdytojo, daug turto valdantį, mažų mokesčių ir plačiai diversifikuotą fondą, taip sumažinsite koncentracijos riziką. (...) Svarbu paminėti, kad renkantis ETF fondus turite atkreipti dėmesį į savo tikslus, investavimo laikotarpį ir rizikos tolerancijos laipsnį. ETF fondai, nors ir plačiai diversifikuoti, nėra apsaugoti nuo investavimo rizikų, tokių kaip rinkos svyravimai, valiutų kursų pokyčiai ir kita“, – nurodė J. Sirutavičienė.
Galima įsigyti dalinį ETF vienetą
Jei investuojama su tikslu perduoti sukauptą kapitalą suėjus atžalos pilnametystei, kad jis iškart juos naudotų – pirktų būstą ar studijuotų – artėjant link šios datos galima investicijas daryti „saugesnes“, tai reiškia, ETF didesnę dalį turėtų sudaryti ne tokios rizikingos turto klasės – pavyzdžiui, obligacijos, sakė A. Milevskis.
„Nenorime, kad būtų taip, jog vaikui būnant dvyliktoje klasėje įvyksta krizė ir kainos nukrenta 40 proc., lieka tik pusė vertės“, – nurodė ekspertas.
Standartinė ETF vieneto kaina siekia 50–100 eurų, tačiau šiuo metu galima įsigyti ir dalį jo.
„Per pastaruosius kelerius metus išpopuliarėjo dalinių vienetų (angl. fractional shares) supirkimas, kai galima įsigyti dalį vieneto. Žmogus sako – aš turiu 100 eurų, ir jam nuperka atitinkamą dalį po kablelio. Šiuo metu tai nėra problema“, – patvirtino pašnekovas.
J. Sirutavičienė antrino, kad vis daugiau tarpininkų suteikia galimybę prekiauti daliniais vienetais, o ir apskritai koncentruotis į ETF vieneto kainą yra netikslinga, nes esminis dydis įvertinti investicijos sėkmę yra grąža, kuri priklauso nuo ETF sekamo indekso grąžos, o ne nuo pradinės ETF vieneto kainos.
O K. Ruseckienė sakė, jog į ETF fondus galima investuoti ir nuo 1 euro, įsigyjant dalinį vienetą.
Kokių grąžų galima tikėtis
„Delfi“ paprašė ekspertų paskaičiuoti, kokių preliminarių grąžų galima tikėtis pasitelkiant skirtingus investavimo būdus. Svarbu paminėti, kad skaičiuojant laikyta, jog mėnesinė vaiko pinigų suma visą laikotarpį nesikeičia ir siekia 122,5 euro.
Pasak D. Kolmatsui, jei vaiko pinigai pasirinkus investicinį gyvybės draudimą investuojami 18 metų, o įmokėta suma siekia 26,3 tūkst. eurų, sukaupta suma nuosaikiu scenarijumi (grąžai siekiant 6,2 proc.) gali pasiekti 41,6 tūkst. eurų. Remiantis palankiu scenarijumi (kai grąža siekia 9,7 proc.), būtų sukaupta 58,5 tūkst. eurų.
Investuojant vaiko pinigus 10 metų ir įmokėjus 14,6 tūkst. eurų, nuosaikiu scenarijumi būtų sukaupta 16,8 tūkst. eurų, palankiu – 22,2 tūkst. eurų.
Savo ruožtu K. Ruseckienė skaičiavo, kad pasirinkus investuoti į ETF jau minėtą 122,5 euro sumą per mėnesį, per 10 metų galima sukaupti nuo kiek daugiau negu 15 tūkst. eurų iki beveik 22 tūkst. eurų.
Per 18 metų atitinkamai būtų sukaupta nuo daugiau negu 29 tūkst. eurų iki daugiau negu 55 tūkst. eurų. Sukaupta suma priklauso nuo portfelio sudėties ir tolerancijos rizikai (prognozuojama metinė investicijų grąža – nuo 2 iki 8 proc.).
„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad preliminarūs skaičiavimai atlikti įvertinus ir išskaičiavus reikiamus portfelio valdymo ir kitus mokesčius, darant prielaidą, kad šie mokesčiai nesikeis per visą investavimo laikotarpį. Svarbu paminėti, kad skaičiavimuose nėra įvertinta gyventojų pajamų mokesčio įtaka galutiniam rezultatui“, – nurodė K. Ruseckienė.
Investicinio gyvybės draudimo atveju, jos teigimu, per 18 metų galima sukaupti daugiau nei 41 tūkst. eurų, išskaičiavus reikiamus mokesčius.
Svarbu, kad investicijų grąžos yra susijusios su rizika, todėl kaupiamų lėšų vertė gali mažėti arba didėti, o tai, kad anksčiau grąža buvo teigiama, nereiškia, kad tokia ji bus ir ateityje.
Pateikta informacija nėra rekomendacija investuoti į konkrečias finansines priemones. Imantis investavimo sprendimų svarbu įsivertinti finansinę riziką, taikomus paslaugų mokesčius ir kitas aplinkybes.
