2024-ieji buvo netolygūs
Ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad 2024-ųjų ekonomikos tendencijas galima apibūdinti vienu žodžiu – divergencija: „Toks gal nelabai aiškus žodis daugeliui klausytojų ir žiūrovų, bet labai dideli skirtumai. Mes matome klestinčią Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ekonomiką, augimas išlieka labai spartus, nepaisant visų baimių dėl to, kad aukštos palūkanų normos galėjo prislopinti investicijas ir vartojimą.
Ir tuo pačiu metu, kitoje Atlanto pusėje, euro zonos ekonomika neauga. Vokietijos ekonomika yra nukritus į 2019 m. lygį, jos pramonė yra 2012 m. lygyje, trečius metus iš eilės tęsiasi recesija. Lietuvoje – vienas iš sparčiausių ekonomikos augimų euro zonoje. Tai yra labai įvairus kratinys. Kartais net ir labai panašiose ekonomikose, Estijoje ir Lietuvoje, mes matome visiškai skirtingas tendencijas, pirmą kartą, turbūt, per pastarąjį ketvirtį amžiaus, kai matome visiškai išsiskyrusius kelius.“ Nors pasaulio ekonomikoje matomi netolygumai, ekonomistas pastebi, kad vis dėlto buvo daugiau teigiamų nei neigiamų siurprizų – augimas buvo spartesnis, nei buvo tikėtasi.
Geopolitinės įtampos, vyraujančios pasaulyje, sako N. Mačiulis, turi daugiausiai įtakos toms valstybėms, kurios su tuo susiduria tiesiogiai. Platesniam regionui tai didelės įtakos neturėjo. Didesnę įtaką karas Ukrainoje euro zonoje ir visoje Europoje turėjo prieš porą metų – dėl susiklosčiusios energetikos krizės.
„Energijos kainos išlieka didesnės nei praėjusiame dešimtmetyje, bet jos jau yra normalizavusios ir nesukuria labai didelių įtampų. Kariniai konfliktai Vidurio Rytuose irgi paprastai sukeldavo didelius naftos kainų šuolius, bet ne šiemet, nes mes turime didelę naftos pasiūlą iš kitų regionų – iš JAV, Šiaurės šalių. Ir dėl to naftos kaina šiemet išlieka žemesnė, nei buvo prieš metus. Dėl to, net ir nepaisant tikrai padidėjusių geopolitinių įtampų, neramumų mes nematėme – nei žaliavų kainų šuolių, nei kažkokių priežasčių, dėl ko būtų sustojęs ekonomikos augimas“, – sako ekspertas.
Daugiausiai svertų – Trumpo rankose
Pasiteiravus, kokias ekonomines prognozes galima piešti ateinantiems metams, pirmiausia akys krypsta į ką tik JAV įvykusius prezidento rinkimus. Jų rezultatai lėmė, jog į Ovalųjį kabinetą sugrįžta Donaldas Trumpas, o tai, sako N. Mačiulis, turės daug įtakos pasaulio ekonomikai: „Ir turbūt daugiau įtakos negu pirmosios kadencijos metu, nes šiuo metu Respublikonai užima ir Senatą, ir Atstovų rūmus, tai galios Donaldo Trumpo yra didesnės, nei buvo pirmosios kadencijos metu.“
Vis dėlto, labai toli žvelgti nereikia – rinkimų rezultatai jau pirmosiomis valandomis po rinkimų ėmė atsispindėti ekonominiuose rodikliuose.
„Visų pirma, turėjo teigiamos įtakos JAV akcijų rinkoms, nes tikisi investuotojai, priešingai nei, pavyzdžiui, Lietuvoje atėjusi valdžia kalba, kad kokius čia mokesčius padidinti, Donaldas Trumpas labai aiškiai sako, kad nori mažinti mokesčius įmonėms, investuotojams, paskatinti investicijas, paskatinti ekonomikos augimą. Ir kalba tiktai apie galimai didesnius importo mokesčius Kinijai, kai kurioms kitoms valstybėms, kurios turi didelį užsienio prekybos perteklių su JAV.
Tai va čia yra galimas poveikis ir Europai, ir kitoms pasaulio šalims, jeigu iš tiesų Donaldas Trumpas daug agresyviau, negu praėjusio dešimtmečio pabaigoje, įvedinės importo tarifus. Tuomet buvo daugiausiai apmokestinamos prekės iš Kinijos, dabar jau pirmaisiais ketinimais kalbama apie Kanados, Meksikos, Kinijos, o taip pat galbūt ir Europos eksporto į JAV apmokestimą. Tai galėtų mums turėti neigiamas įtakos“, – svarsto ekonomistas.
Visgi, D. Trumpo atėjimas į valdžią gali kelti ir daugiau iššūkių.
„Yra ir kitų galimų poveikių. Tai yra tai, kaip Donaldas Trumpas, jo aplinka ir jo žmonės, žiūrės į JAV vaidmenį NATO – ar sustiprins NATO, ar reikalaus toliau, kad Europos valstybės investuotų daugiau į krašto apsaugą ir gynybą“, – sako pašnekovas.
Ateitis neatrodo niūri
Pasiteiravus, kokie regionai, žvelgiant į ateities perspektyvą, turi daugiausiai potencialo suklestėti ir išsiveržti į priekį, N. Mačiulis pastebi, kad čia išsiskirti turėtų ką tik minėtos JAV.
„Tai turbūt tęsis iš dalies ta istorija, kurią mes matėme ir šiemet, ir pastaraisiais metais apskritai. JAV dėl mažinamų mokesčių, dėl fiskalinio teigiamo impulso, t. y. papildomų išlaidų iš biudžeto, tikėtina, kad tęsis spartus augimas. Euro zonoje mes matome atsigavimo ženklus, ne pramonės kol kas, bet vartojimo, nes infliacija yra sumažėjusi, atlyginimai vis dar auga gana sparčiai daugelyje euro zonos valstybių – dėl didėjančios perkamosios galios pradėjo didėti ir vartojimas euro zonoje. Tai čia yra labai gera naujiena Lietuvos eksportuotojams, nes didžioji dalis eksporto iš Lietuvos pramonės ir keliauja į Europos Sąjungą. Mes priklausome ir nuo JAV, ten apie 6 procentai lietuviškų prekių keliauja, bet pagrindinė rinka yra čia, Europos Sąjunga, ir jos atsigavimas, aišku, yra tai, ko laukia daugelis įmonių.
Bet jis nebus labai spartus, nes turime mes įsisenėjusių struktūrinių problemų. Tai yra ir brangesnė energija Europoje, ir sunkiau konkuruojama su Kinija, kuri ilgą laiką buvo pagrindinė eksporto rinka Europoje, o dabar tampa viena iš pagrindinių konkurenčių. Tai tos problemos išlieka, ekonomikos augimas euro zonos visos nebus toks spartus kaip JAV, bet tikėtinas atsigavimas su viena svarbia išlyga – kad Donaldas Trumpas neapmokestins viso importo iš Europos Sąjungos“, – sako jis.
Svarbi ateities perspektyvų dedamoji – ir Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų skolinimosi politika. Šiemet ECB ne kartą mažino bazines palūkanas, ką daugumą gyventojų pasitiko itin pakiliai. Ekonomistas sako, kad neabijotinai, gruodžio 12 dieną, jos bus mažinamos dar kartą.
„Tam yra prielaidų ir dėl mano minėtos problemos – silpnos euro zonos pramonės ir dėl to, kad jau infliacija euro zonoje nebėra problema, ji siekia apie 2 procentus, gali dar trumpuoju laikotorpiu dėl techninių priežasčių šiek tiek padidėti, bet žiūrint į 2025 metus euro zonoje tikrai infliacija nepatenka tarp didžiausių euro zonos valstybių problemų penketuko. Ir dėl to tikėtina, kad kiekvieno susitikimo, vykstančio maždaug kas 6 savaites, metu ECB valdančioji taryba mažins palūkanų normas.
Mes prognozuojame, kad kitų metų rugsėjį bazinės palūkanų normos nukris žemiau 2 procentų. Taip pat ir EURIBOR, su kuriuo susietos daugelio gyventojų paskolos. Tai čia vėlgi yra vienas iš svarbių impulsų, viena iš svarbių priežasčių, kuri padės ir Lietuvai, ir pagrindiniams Lietuvos eksporto partneriams sparčiau augti, t. y. mažesnės palūkanų normos“, – prognozuoja pašnekovas.