Kaip gimė vertybinių popierių birža
„Vertybinių popierių biržos koncepcija atsirado XVII a., to meto bendrovės jautė didžiulį kapitalo poreikį. Jos turėjo finansuoti jūrų ekspedicijas, nebepakako to kapitalo, kurį jos galėjo gauti iš bankų, privačių investuotojų. Ir viena pirmųjų, arba pirma Olandijos bendrovė, kuri viešai pasiūlė savo akcijas investuotojams, taip pat sudarė jiems galimybę vėliau tomis akcijomis prekiauti vertybinių popierių biržoje, tai buvo 1602 m. įsteigta Amsterdamo birža, tokiu būdu jie ir paskirstė tas visas verslo rizikas kartu su investuotojais.
O „Nasdaq“ buvo pirma pasaulyje elektroninė vertybinių popierių birža, kuri buvo įsteigta 1971 m., tai faktiškai iki to prekyba būdavo vykdoma vadinamuoju out crime metodu, kai sandoriai būdavo sudaromi žodžiu, akių žvilgsniais, rankų gestais ir netgi prekybos salės būdavo sudėliotos keliais aukštais, kad kiekvienas galėtų matyti ir atitinkamai sudaryti sandorį.
Elektroninė prekybos sistema pasiūlė daug skaidresnę, greitesnę, pigesnę prekybą, paskatino toje srityje inovacijų plėtrą. „Nasdaq“ pamėgo technologijų bendrovės, tokios kaip „Intel“, „Microsoft“, „Google“, ta pati „Tesla“. Tai toms bendrovėms ne tik leido pritraukti kapitalo ir augti, bet tuo pačiu išaugo ir visas JAV technologijų sektorius.
Žiūrint iš istorinės perspektyvos, pati koncepcija, tikslai nepasikeitė. Tai yra galimybė papildomai arba alternatyva pritraukti kapitalo, o investuotojams tai yra galimybė investuoti arba dalyvauti įmonės augime, taip pat gauti tam tikrą grąžą. Be kapitalo, įmonės gauna ir matomumo, ir patikimumo, nes jos yra priverstos pereiti į kitą brandos lygį, nebijoti viešumo, bendrauti su investuotojais, investuoti gerą valdyseną, nebijoti analitikų bendruomenės.
Tai yra pradžia tos istorijos kapitalo rinkoje, kuria ir prasideda tiek bendrovių kelias šitoje rinkoje, tiek atsiranda galimybės investuotojams“, – laidoje pasakojo G. Varnas, atsakydamas į klausimą, kas yra vertybinių popierių birža, kurioje ir vyksta prekyba vertybiniais popieriais, kaip atsirado jos koncepcija ir koks buvo „Nasdaq“ indėlis.
Nauda mažmeniniams investuotojams
Paklaustas, kokios galimybės, naudos čia atsiveria mažmeniniams, pavieniams investuotojams, G. Varnas sakė, kad mažmeniniams, arba smulkiesiems, investuotojams galioja tas pats – jiems tai yra galimybė dalyvauti bendrovės augimo procese ir tikėtis vertės, arba grąžos, kurią bendorvė gali sukurti:
„Jeigu kalbame apie akcijas, tai gali būti ir dividendų, ir akcijos kainos augimo forma, jeigu kalbame apie obligacijas, tai ir palūkanas gauti.
Jeigu kalbame apie „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržą, mes priklausome Baltijos rinkai, o ši susideda iš trijų vertybinių popierių biržų: Vilniaus, Rygos ir Talino, ir mes veikiame kaip viena platforma pagal harmonizuotas taisykles, priežiūros institucijos Baltijos šalyse bendradarbiauja. Todėl smulkieji investuotojai turi tomis pačiomis pastangomis ir pakankamai brangią galimybę investuoti tiek į Lietuvos, tiek į Latvijos, tiek į Estijos bendroves.“
Investuoti į NT ar vertybinius popierius?
Viena laukiančios konferencijos temų nagrinės klausimą, kas yra pelningiau – investicijos į nekilnojamąjį turtą (NT) ar į vertybinius popierius? Pasiteiravus, ar galėtų tai pakomentuoti, G. Varnas sakė, kad visada svarbiausia yra diversifikuoti savo investicijas, o šiandien didžiausias fokusas yra į bendrovių obligacijas:
„Vien tik per šiuos metus Baltijos rinkoje mes pritraukėme daugiau kaip 23 bendroves, praeitais metais – apie 32 bendroves. Taigi smulkieji investuotojai turi galimybę pasirinkti tiek investicijas į NT, bet tiek pasinaudoti galimybėmis ir investuoti į vertybinius popierius.“
Kokiomis taisyklėmis reikėtų vadovautis jau pradėjus investuoti į vertybinius popierius, ką svarbiausia žinoti?
„Kalbant apie vertybinių popierių biržą, mes visą laiką pabrėžiame ne tik, kad tai yra galimybė dalyvauti įmonės augimo procese, gauti tam tikrą grąžą, bet tuo pačiu vertybinių popierių birža užtikrina arba deda pastangas siekiant užtikrinti ir apsaugoti investuotojų interesus.
Prieš investuodami į vertybinių popierių biržą jie gali susipažinti su įmonių informacija – tiek finansine, tiek svarbiausiais įvykiais. Taip pat investuotojas negali vertybinių popierių biržoje investuoti tiesiogiai. Tai jis privalo daryti per finansų maklerius, bankus, kurie taip pat papildomai vertina kiekvieno investuotojo žinias, rizikos tolerancijos laipsnį, pateikia vertinimo rekomendacijas, koks produktas yra tinkamiausias.
Pasirinkęs kapitalą ir vertybinių popierių biržas, turi ne tik galimybę diversifikuoti savo investicijas, bet ir yra, palyginti su kitomis prekybos vietomis arba kitomis alternatyvomis, daug dėmesio skiriama smulkaus investuotojo apsaugai, o tai irgi yra labai svarbus aspektas investuojant“, – paaiškino vertybinių popierių biržos prezidentas.
Kaip veikia birža ir kada investuojama
Paprašytas papasakoti, kaip veikia vertybinių popierių birža, kokiomis valandomis ten galima investuoti, G. Varnas sakė:
„Kalbėdamas apie vertybinių popierių biržą, labai mėgstu sakyti, jog tai yra tam tikra platforma, kurioje materializuojasi pasitikėjimas verslu. Tai yra investuotai turi galimybę patikėti savo pinigus verslui, o verslas, naudodamas tuos pinigus, turi pajamas, pelną ir visą laiką yra svarbu, kad neužmirštų tuo pelnu pasidalinti su investuotojais.
Pati platforma, arba prekybos dienos struktūra, faktiškai vyksta nuo 9 iki 16.30 val. Pati prekyba startuoja priešprekybine sesija, baigiasi poprekybine sesija. Priešprekybinės sesijos tikslas yra suformuoti pirmą kainą, kuria startuoja prekyba, atsižvelgiant į esamą pasiūlą ir paklausą. Nuo 10 val. startuoja nepertraukiama prekyba ta suformuota kaina.
Iki 16 val. vyksta nepertraukiama prekyba, kai investuotojai per savo finansų maklerius ar bankus, per jų platformas, gali teikti pavedimus. Toliau viskas vyksta pasiūlos ir paklausos principu, atsižvelgiant į kainos, laiko prioritetą. Prekyba baigiasi poprekybine sesija, kai nustatoma uždarymo kaina.
Paskutinis aspektas, ką irgi svarbu paminėti, kad yra labai svarbus kitas – atsiskaitymo – etapas. Čia įsijungia dar vienas žaidėjas – Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, kuris užtikrina saugų atsiskaitymą, kad vertybiniai popieriai būtų saugiai perkelti tam investuotojui, kuris juos įsigijo. Ir tai vykdoma delivery versus payment, arba vienalaikiškumo principu, kai yra užfiksuojama, kad vertybiniai popieriai yra sukaupti, sukaupti ir pinigai, ir vienalaikiškumo principu yra įvykdomas atsiskaitymas. Vėlgi užtikrinamas fokusas į investuotojo interesų apsaugą.“
Svarbiausia – neužmigti
Kalbėdamas apie šiandienę situaciją vertybinių popierių biržoje, priminė, kad didžiausias dėmesys skiriamas obligacijoms, ir patikslino, kad šiemet pritraukiant įmones į Baltijos rinką paklausa visada viršijo pasiūlą:
„Labai džiaugiamės, kad per pastaruosius 3–4 metus investuotojų skaičius augo 4,5 karto. Tai praktiškai šiai dienai turime apie 200 tūkst. investuotojų mūsų rinkoje.
Bet kitas labai svarbus aspektas yra neužmigti, nes palyginti Europos Sąjungos ir Lietuvos rinkas, mes tikrai atsiliekame nuo kapitalų rinkos išnaudojimo, ką turime JAV. Dėl to svarbu tęsti tiek finansinio raštingumo kelią, taip pat galvoti apie naujas priemones, ypač ilgalaikes, kurios paskatintų kaupti ilgam laikui, pensijai, galbūt su tam tikromis paskatomis, mokesčių lengvatomis, kad Europos kapitalo rinkos išsivystymo lygis tik didėtų. Ir kad mes, kaip investuotojai, verslai ir pati valstybė, galėtume gauti naudos.“
