Pirmiausia – paieškoti informacijos ir apsišviesti
Abu kalbinti specialistai, paklausti, nuo ko reikėtų pradėti žmogui, kuris apie investavimą nieko nežino ir neišmano, patarė tą patį – pasidomėti.
„Turbūt geriausia vieta, nuo ko pradėti, būtų greita internetinė paieška. Yra labai daug įvairių šaltinių, kur galima pasiskaityti apie asmeninių finansų valdymą, pagrindinius principus, sužinoti kažkokius pradmenis, kas yra tas investavimas, kokie yra pradiniai produktai, susipažinti su terminais ir t. t.“, – sakė investicijų strategas V. Šimkus.
Jam pritarė ir fondų valdytojas T. Marčiulaitis: „Galima šiek tiek pasidomėti, susipažinti, tikrai yra viešai prieinamos kokybiškos informacijos, kas yra investavimas, kokia jo esmė, kaip tai veikia, kodėl verta pradėti investuoti, kaip tai pradėti daryti. Ten tikrai bus nurodyti ir esminiai momentai, į ką reikia atkreipti dėmesį prieš pradedant šią kelionę.“
Paklaustas, ką daryti susirinkus informaciją internete, kaip pasirinkti, į ką investuoti, T. Marčiulaitis rekomendavo nukeliauti į savo banką ir pasiprašyti specialistų konsultacijos, patarimų:
„Pirmuosius žingsnius tikrai galima žengti banke. Pasidomėti, ką siūlo bankas ir tuo pačiu domėtis, kas siūloma už banko ribų. Bandyti suprasti, kodėl bankas pasiūlė būtent taip, kodėl tai, banko nuomone, yra naudinga, įvertinus, kad bankas siūlys labai konservatyviai ir galbūt jūs galėtumėte tai daryti kiek agresyviau. Bet tas žinias reikia po truputį kaupti ir geriausia tai daryti ne tik teoriškai, bet ir bandant praktiškai.“
Pagrindiniai investavimo principai
Kalbant apie investavimą, V. Šimkaus teigimu, yra keli pagrindiniai principai, kuriais reikėtų vadovautis.
„Viena dalis – nusistatyti savo investavimo tikslus ir pagalvoti, ko aš noriu siekti, pagal tai pasirinkti produktus, kurie yra reikalingi. Nes žmogui, kuris turi tik labai artimo laiko investavimo tikslus, kuris žino, kad jam tų pinigų reikės gana greitai, jam kai kurie produktai, kaip, pavyzdžiui, akcijos, gali būti netinkami dėl per didelio svyravimo ir jam reikėtų pasirinkti ką nors konservatyvesnio. Tie investavimo tikslai ir pasirenkami produktai turėtų atitikti žmogaus finansinius tikslus, kokius jis juos sau yra išsikėlęs.
Bet bendrai investavimo sėkmė priklauso nuo kelių dalykų. Pirmas jų – laikotarpis. Kuo ilgesnis horizontas, tuo daugiau laiko turi, tuo ilgiau mūsų pinigai dirba, tuo labiau galime išnaudoti vadinamąjį sudėtinių palūkanų efektą, ir grąža – kuo ilgesnis laikotarpis, tuo ji paprastai būna didesnė. Taigi vienas dalykų, nuo ko priklauso investavimo sėkmė, yra kuo ilgiau būti rinkoje.
Kitas dalykas yra nuoseklumas – neišsigąsti svyravimų, kam nors atsitikus neišsiparduoti. Kad būtų nuoseklumas, nuolat kokią nors dalį reikėtų atidėti investavimui ir ją didinti.
Kita dalis – turėti finansinį rezervą, likvidų, pinigais ar indėliais, ar kažkuo, ką būtų galima greitai realizuoti, kad atsitikus kokiai nors nelaimei nereikėtų parduoti savo investicijų galbūt nepalankiomis sąlygomis, nes tai gali labai paveikti investicijų rezultatus, jeigu išeiname iš rinkos ne laiku arba nustojame investuoti ir po to nebegrįžtame dėl to, kad kažkas atsitiko mūsų gyvenime.
Pradedančiajam investuotojui geriausia būtų nešokti tiesiai į sudėtingus finansinius produktus ar netgi akcijas, nesivaikyti konkrečių vardų ar individualių įmonių, bet investuoti į kokius nors plačius produktus, prisiminti apie diversifikaciją ir rinktis produktus, kurie jau yra diversifikuoti, pačiam nebandant konstruoti to portfelio, ar tai būtų investiciniai fondai, ar kiti investiciniai produktai, kurie savyje jau turi paskirstę tas lėšas į daugelį įmonių ar akcijų, ar obligacijų, kad išskaidytų riziką. Tada tie investicijų svyravimai būna mažesni, žmonės jaučiasi saugiau, kai turi ne tokius ryškius svyravimus.
Ir, aišku, tai daryti periodiškai, tada tai irgi atmeta kitą galvosūkį, nes dažnai žmonės svarsto, ar dabar geras ar blogas laikas investuoti. Jeigu mes tai darome periodiškai, kiekvieną mėnesį, šitas klausimas automatiškai atkrenta: aš investuoju ir, kai būna brangu, ir, kai būna pigu, vidutiniškai išeina gana geras rezultatas ir mums nereikia sukti galvos, ar laikas geras, ar blogas investuoti.“
Kas kiek laiko investuoti?
Pasiteiravus, kaip reikėtų elgtis pradedančiajam investuotojui: laikytis nuoseklumo ir kas mėnesį investuoti tam tikrą sumą pinigų, ar galima investuoti rečiau, V. Šimkus sakė, kad žmonės tai daro labai įvairiai ir turbūt vieno teisingo atsakymo čia nėra:
„Jeigu tai darome vienu kartu, didesnėmis sumomis, atsiranda aštresnis klausimas, ar geras laikas, ar nėra rinkos viršus, ar rinkos apačia.
Nuolatinis, automatinis investavimas leidžia ignoruoti rinkos svyravimų klausimą. Dabar populiarėja automatinis investavimas: žmonės užsistato automatinius pavedimus į kokias nors investavimo priemones ir tai nedidelėmis sumomis daro nuolatos. Bet neretai jie tą automatinio investavimo krepšelį papildo ir vienkartinėmis investicijomis, jeigu turi daugiau santaupų, kurias gali leisti.
Taigi čia turbūt nėra vieno teisingo atsakymo, galima daryti ir taip, ir taip, ir kombinuoti šiuos investavimo stilius gana įvairiomis formomis.
Bet mažmeniniam investuotojui, ko gero, paprasčiausias būtų nuolatinis automatinis investavimas, kur jis be didelio įsikišimo investuotų į platų akcijų ir obligacijų indeksą, jis būtų plačiai diversifikuotas ir investuojama labai plačiai, praktiškai visame pasaulyje, nuolatos ir tada atkrenta du labai dideli klausimai: į ką investuoti ir kada investuoti. Tiesiog į viską ir visada.“
Galima pradėti nuo itin mažų sumų
Paklaustas, kokią mažiausią sumą būtų galima rinktis investuoti, V. Šimkus sakė, kad veikiausiai nėra minimalios sumos ir dažnai tai galima daryti net nuo vieno euro.
„Pastaraisiais metais labai vystėsi finansų rinkų mažmeninio investavimo industrija ir produktų pasiūla bei kainodara yra stipriai pagerėjusi. Dažnai galima rasti pasiūlymų ir investuoti nuo vieno euro su labai mažais įkainiais, tad barjerai norint įeiti į investavimą yra labai stipriai sumažėję, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad net ir sveikintina pradėti investuoti nuo mažų sumų – taip susipažįstame su produktais, įgauname drąsos ir praktiškai išmokstame, kaip tai atrodo.
– Tarp mūsų mažmeninių klientų vidutinė suma, pavyzdžiui, periodinių investavimų, svyruoja apie 120 eurų. Žmonės atsideda kažkokią dalį savo atlyginimo, kai jau turi tam tikrą bazinį finansinį rezervą nenumatytiems atvejams, tada galima ir daugiau lėšų skirti aktyviam investavimui.“
T. Marčiulaitis, paklaustas, nuo kokių sumų būtų galima pradėti investuoti, pirmiausia patarė nuspręsti, kiek pinigų galite išimti iš savo einamojo asmeninio biudžeto ir skirti investavimui. O pradėti tai daryti, pasak jo, galima ir nuo keliasdešimties eurų:
„Jeigu yra labai baisu, pradėti tam kas mėnesį skirti keliasdešimt eurų irgi yra nebloga pradžia. Vidutiniu atveju ilguoju laikotarpiu tai bus šiek tiek mažai, nes, remiantis teorijomis, investavimui turėtume skirti 15–20 proc. savo pinigų, bet pradėti nuo to nebūtina. Tarkime, gaunate vidutinį atlyginimą, kas mėnesį investavimui skirti 20, 30, 50 eurų, kad susipažintumėte, pradėtumėte mokytis ir suprasti, bet ne tam, kad turtus sukauptumėte, yra logiška.“
Pataria dažnai sprendimų nekeisti
Paklaustas, kas kiek laiko reikėtų stebėti situaciją ir kokiai jai esant daryti vieną ar kitą sprendimą, V. Šimkus sakė, kad tai iš dalies priklauso nuo to, kiek sudėtinga yra investavimo strategija:
„Jeigu kalbame apie visiškai automatinę, plačiai diversifikuotus produktus, turbūt to stebėjimo reikia minimaliai, kartą metuose, net ir rečiau, nes kalbame apie dešimtmečių horizontą. Jeigu žmogus yra labiau įsitraukęs, renkasi specifinius regionus, specifines industrijas, bendroves, tada valdymas yra aktyvesnis.
Yra daug įvairių tyrimų, bet dažnai per aktyvus įsitraukimas kaip tik mažina portfelio grąžą, nes patiriame ir komisinius aktyviai prekiaudami pirmyn atgal, ir dažnai žmonės padaro klaidų per aktyviai valdydami savo turtą: ne laiku parduoda, išsigąsta, pasiduoda emocijoms ir t. t.
Tad dažnai, ypač mažmeniniams investuotojams, kurie nėra labai susidomėję ar norintys labai giliai lįsti ir analizuoti finansinių produktų, patariama kuo mažiau koreguoti tą pasirinktą strategiją ir per dažnai nekeisti savo sprendimų.“
Jei suma maža – pirkti, paskui aiškintis
Paprašytas patarimo, ką svarbu investavimo naujokui susižinoti apie produktą, į kurį nori investuoti, T. Marčiulaitis sakė:
„Jeigu nekalbame apie žmogų, kuris paveldi didžiulę sumą ir ieško, kur tuos pinigus padėti, bet kalbame būtent apie tą, kuris nori pradėti mokytis investuoti ir pradžioje skiria tam nedidelę sumą – keliasdešimt eurų, mano filosofija šioje vietoje yra pirma pirkti, o paskui aiškintis, kodėl nusipirkau. Šitas veikia geriau, nes, kai nusiperki, jau turi interesą daugiau pasidomėti.
Taigi tiesiog leisti sau padaryti klaidų. Gerai, investuosi 100 eurų, suprasi, kad padarei nesąmonę, prarasi 20 eurų. Bet tą klaidą prisiminsi, tas praradimas tau išliks atminty. Tik pabrėžiu – tai negalioja didelėms sumoms, čia tik tuo atveju, kai investuojamos mažos sumos.“
Esminė klaida – lūkestis daug ar greit uždirbti
Kalbant apie klaidas, ką reikėtų įsidėmėti pradedančiajam investuotojui ir kokių klaidų nepadaryti? T. Marčiulaičio teigimu, esminė klaida yra lūkestis labai daug ir greitai uždirbti:
„Finansų rinkose įmanoma daug ir greitai uždirbti, bet tikrai ne pradedančiajam, kuris nori išmokti. Arba loterijos būdu, arba turi turėti daug patirties ir pakankamai daug pinigų.
Bet tas lūkestis ir noras, kad viskas būtų greitai ir daug, ir investuoti 20 eurų neapsimoka, nes daug neuždirbsi, yra labai klaidinantis. Nes pirminis tikslas yra gauti žinių ir patirties, o pinigai ateis vėliau. Jeigu neturi žinių ir patirties, pradžioje nereikia galvoti apie pinigus. Reikia galvoti apie tai, ką tu sukaupsi pats kaip žmogus, kiek tu patobulėsi ir tik tada jau galvoti apie pinigus.
Taigi dažnai klaida yra tai, kad žmonės pradeda galvoti ne nuo tos pusės. Tada jie padaro labai keistus sprendimus, prisiima per didelę riziką, praranda pinigus ir visai išeina iš finansų rinkų pasaulio.“
O jei žmogus pamato, kad jam nesiseka ir nori viską mesti? T. Marčiulaitis teigė, kad skubių sprendimų reikėtų vengti: „Jeigu žmogus pradeda investuoti nuo jam komfortabilios sumos – keliasdešimties eurų per mėnesį, tada nereikia skubėti, reikia visko išlaukti, viską išgyventi, kad tai būtų patirtis.
Pirmi metai ar net dveji turėtų būti laikomi ne turto, o žinių ir patirties kaupimo periodu. Ir būtent taip į tai žiūrėti: ne, kad aš uždirbsiu, prarasiu, o ką sužinosiu. Jeigu taip žiūri, per tuos pirmus, antrus metus išgyveni visokias fazes, pamatai daug keistų, įdomių dalykų, ypač, jeigu dar daugiau domiesi. Ir atsiranda supratimas, ką tu gali daryti ateinančius 20 metų, kad sukauptum tikrai daug turto.“
Patarė, ko vengti naujokui
T. Marčiulaitis pradedančiajam patarė rinktis investuoti į tai, ką lengvai gali parduoti, jei po kurio laiko sumanytų, kad vis dėlto nebenori investuoti: „Jeigu investuoji į paprastus produktus, t. y. bankuose esamus fondus arba vietinės ar užsienio rinkos akcijas, nepasirašomos investicinio gyvybės draudimo, trečios pakopos pensijų fondų sutartys ar pan., bet kuriuo metu gali viską parduoti ir per dvi dienas pinigai bus tavo sąskaitoje. Pradedančiajam galbūt reikėtų privengti investicinio gyvybės draudimo, trečios pakopos sutarčių, nes ten sunkiau išeiti.“
V. Šimkus pridūrė, kad sudėtingesnė situacija gali būti su obligacijomis: „Aišku, labai priklauso nuo obligacijos. Tarkime, Lietuvos Vyriausybės obligacijos yra pakankamai likvidžios, palyginti su kai kuriomis, jas nesunku parduoti antrinėje rinkoje ir atgauti pinigus, aišku, priklauso nuo vyraujančios rinkos kainos tuo metu.
Kalbant apie tas dabar labai populiarias įmonių obligacijas, leidžiamas Lietuvoje, jų antrinė rinka yra labai sekli ir jas parduoti gali būti sudėtinga, jūsų brokeris gali užtrukti laiko prasme ir tai gali įvykti prastesne kaina dėl likvidumo trūkumo. Taigi su kai kuriais mažiau likvidžiais produktais gali būti komplikacijų, todėl tai reikia įsivertinti ir į mažiau likvidžius produktus reikėtų investuoti tuos pinigus, kurių mums nereikės artimiausiu laikotarpiu, arba yra nedidelė tikimybė, kad mums tų lėšų prireiks greitai.“
