Nežinojimas žmonėms kelia stresą
Trečius metus iš eilės vykstanti konferencija skirta tiek tiems, kurie svarsto investuoti, tačiau nedrįsta, tiek jau puikiai pažįstantiems investavimą.
Neretai viešumoje žmonės išsako abejonių dėl savo finansinių žinių. „Swedbank“ atliktas tyrimas atskleidė, kad žinių trūkumą jaučiantys žmonės dėl to patiria stresą.
„Mūsų banko atlikti tyrimai rodo, kad finansinė sveikata ir finansinės žinios Lietuvoje tarp gyventojų vertinamos labai vidutiniškai. Pagal dešimtbalę sistemą būtų penki iš dešimties. Šis gana žemas balas kelia stresą jų kasdienėje veikloje. Pastebėjome, kad dėl to ypač jaunimas jaučia stresą dėl pinigų, dėl savo finansinių žinių. Taigi jau ne pirmus metus kartu su Delfi norime kalbėti ir būti patikimu informacijos šaltiniu, iš kurio žmonės galėtų gauti informacijos tiek apie taupymą, tiek apie investavimą, tiek finansų pradžiamokslį. Manome, kad investavimas ir tvarus finansų valdymas – būtinas brandžios visuomenės bruožas“, – sako „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas.
Kas yra patikimas investuotojas, žino ne visi
Kur ir kokios informacijos apie finansų valdymą ir investicijas ieškoti paprastam žmogui?
„Gauname daug tokių užklausų: „tai ką man skaityti?“, „kaip man pradėti?“, „mokykloje neišmokau, kas galėtų mane pamokyti?“. Pirmas patarimas – labai atsargiai atsirinkti šaltinius. „Lietuvos bankas“ atliko tyrimą ir uždavė žmonėms klausimą, ar jie žinotų, kaip atsirinkti patikimą investavimo partnerį, kur investuoti. Tai net keturi iš dešimties sakė, kad negebėtų atskirti, kas yra patikimas finansų partneris, bei kaip nepatekti į investicinių sukčių pinkles. Manome, kad tokios konferencijos yra vienas iš būdų, kaip šviesti visuomenę. Bankas ar finansinis partneris, kur laikote pinigus, turbūt irgi gera vieta, padedanti praturtėti žiniomis“, – paaiškina pašnekovas.
„Manome, kad jaunimas yra imlus žinioms, daug internete skaito, daug žino. Bet iš tiesų, kai pradedama kalbėti apie finansus, investavimą ir tą patį taupymą, matome, kad tokie klausimai kelia stresą ir jaunuoliai neturi pakankami žinių, – pasakoja G. Vercinskas. – O investuotojo portretas nesikeičia, – dominuoja vyrai, žinoma, ir moterys vis dažniau tą daro. Pastebime, kad populiarėja investuotojai, kurie investuoja periodiškai ir mažomis sumomis. Savo klientams suteikiame galimybę nemokamai investuoti vietinėje biržoje, ir tai labai suaktyvina, ypač jaunimo, investavimą. Paskutinė mūsų iniciatyva – visiems klientams, kuriems sueina 18 metų, dovanojame „Robur“ fondus už 20 eurų. Tai irgi priemonė pradėti investuoti kiek įmanoma ankstesniame amžiuje, kai tik atsiranda teisinė galimybė tai daryti pačiam.“
Apie investicijas galima kalbėti paprastai
Dar vienas gajus mitas – norint investuoti reikia labai daug laiko, labai daug žinių.
„Šiek tiek žinių, žinoma, reikia, kaip ir kiekviena veikla užsiimant, tačiau jei to nedarai aktyviai, bet pasyviai, gali pasikliauti finansų įstaiga, kuri tuo užsiima. Gali įsigyti finansų instrumentą, pavyzdžiui, fondą, ir yra daugybė analitikų, kurie už tave apskaičiuoja visas rizikas, visas galimybes. O tu gali būti ganėtinai ramus, sudaręs periodinio investavimo sutartį. Bet reikia labai pasidomėti tos įstaigos, kurios pasiūlymais naudojatės, finansine praeitimi. Galite patikrinti „Lietuvos banko“ tinklalapyje, ar tai patikima partnerė, ar vadinamasis skemas, ko internetuose labai daug šiuo metu“, – paaiškina G. Vercinskas.
Trečius metus organizuojamos konferencijos auditorija sparčiai auga. T. Stasiukevičius pastebi, kad investavimo temos vis labiau įtraukia konferencijos skaitytojus ir žiūrovus.
„Tikimės, kad ir šiemet įsitraukimas bus labai didelis. Konferencija visiškai nemokama, bus transliuojama ir bus galimybė užduoti klausimų ekspertams, pranešėjams. Siūlau pasinaudoti tokia galimybe. Moderatoriai atrenka ir atsako, tad galima sužinoti labai naudingos informacijos“, – atskleidžia T. Stasiukevičius.