- Kiek jūsų banke yra klientų, kaupiančių pensiją II pakopoje? Kiek iš jų kaupia nuo pat pradžių, t.y. 2004 m.?
- Spalio 31 dienos duomenimis, turime 253 tūkst. klientų, iš jų 135 tūkst. kaupia nuo pradžių, t.y. pasirašė sutartis 2003 m., o pirma įmoka atėjo 2004 m. sausio 1 d.
- Ar iš klientų, kaupusių II pakopoje, yra jau išėjusių į pensiją? Kokio dydžio vidutines sumas jiems pavyko sukaupti ir per kokį laikotarpį?
- Į pensiją išėjo ir pasinaudojo teise į pensijos išmoką daugiau kaip 4400 klientų. Dalis sulaukusių pensinio amžiaus vis dar kaupia pensijų fonduose, kas retai pasakoma, bet tokia galimybė yra. Paprastai priežastys yra tokios - žmonės vis dar dirba (yra dirbantys pensininkai), gauna pajamų, moka „Sodros" mokesčius ir nori toliau kaupti sumą. Kita įdomi priežastis - jie turi pajamų, iš kurių gali gyventi, jau yra užsidirbę pensijai kitais būdais, o pensijų sumą fonde yra priskyrę paveldėjimui.
Klientų sukauptos sumos paprastai priklauso nuo dviejų dalykų - laikotarpio, kaip ilgai dalyvavo pensijų kaupime ir nuo to, kiek jie uždirbo kaupdami. Žiūrėdami į šiemet esančia vidutinę pensijų išmoką, matome, kad ji buvo apie 7,8 tūkst. Lt, išmoką gavo beveik 1200 klientų.
Kalbant apie pensijų paveldėjimą, matome, kad pensijų II pakopa yra kaip socialinio draudimo sistemos dalis, kadangi nelaimės atveju sukauptą sumą paveldi artimieji. Vien šiemet dėl 416 dalyvių mirties jų artimiesiems mes išmokėjome beveik 2 mln. Lt, kas vidutiškai yra po 4,8 tūkst. Lt. Nuo pat pensijų kaupimo pradžios, per maždaug devynis metus, numirė 2700 SEB klientų ir jų artimiesiems išmokėjome daugiau kaip 10 mln. Lt.
- Kiek iš viso naujų klientų pavyko pritraukti pasirašyti naujas pensijų kaupimo sutartis pagal modelį 2+1+1. Kiek tikitės iš viso turėti naujų klientų iki apsisprendimo termino pabaigos, lapkričio 30 d.?
- Klientų pritraukimą išskirstyčiau į dvi dalis. Pirma dalis - tie, kurie pasirinko naujai dalyvauti, t.y. iki šiol nebuvo priėmę sprendimo, bet nusprendė dalyvauti pensijų kaupime. Tokių klientų, paskutinės savaitės duomenimis, turime 4800. Iš tų, kurie jau dalyvavo ar buvo pasirašę sutartis iki 2013-ųjų, turime 44 tūkst. asmenų, kurie sutiko kaupti pagal naują modelį. Kad duomenys būtų išsamūs, turime pasakyti ir kiek žmonių nutraukė sutartis ir grįžo į „Sodrą" - tokių buvo 3600 klientų. Tai yra pakankamai mažai, bet parodo, kad yra ir tokių.
- Kokio amžiaus yra jauniausias ir vyriausias klientas jūsų banke kaupiantis pensijai?
- Turime du dalyvius - 16 ir 17 metų, kurie yra jauniausi. Jie yra pasirašę kaupimo sutartis tėvams leidus. Kitaip tariant, teisės aktai leidžia pasirašyti sutartį, net ir tuo atveju, jeigu žmogus neturi pajamų. Du jauniausi dalyviai dar neturi pajamų, bet jau išreiškė valią kaupti savo pensijai.
Vyriausių dalyvių turime 7, kurie visi sulaukę 71-erių metų. Įdomu, kad jie visi yra vyrai. Vyriausios moterys yra 68-erių metų ir jų turime tris, kurios vis dar kaupia.
- Ar pritartumėte nuomonei, kad 20-30 m. dabartiniam jaunimui, uždirbančiam daugiau kaip 2 tūkst. Lt per mėnesį, labiau apsimokėtų dalyvauti III pensijų kaupimo pakopoje nei II? Kokie yra esminiai skirtumai dalyvaujant šiose abiejose pakopose?
- Iš principo nepritarčiau, nes yra du momentai. Vienas iš pagrindinių - jeigu skaičiuotumėte matematiškai, kada apsimoka dalyvauti vienoje, o kada kitoje pakopoje, ta suma yra kažkur netoli 14 tūkst. Lt atlyginimo „ant popieriaus". Iki tol tai, ką gautumėte, įdėję 100 Lt į II pakopą, didesnė subsidija yra iš valstybės negu dėtumėte tuos pinigus į III pakopą. Jeigu turėtume daugiau kaip 14 tūkst. - tada III pakopa duotų didesnę grąžą.
Pats paprasčiausias pavyzdys, jei žmogus uždirba 10 tūkst. Lt. Jeigu jis deda 100 Lt į III pakopą ir susigrąžina gyventojų pajamų mokestį (15 proc.) - t.y. 15 Lt. Jeigu jis tą 100 Lt (t.y. 1 proc.) nukreiptų į II pakopą, valstybė jam duoda 1 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, kuris dabar yra 2200 Lt - t.y. jis gauna 22 Lt. Jeigu žmogus supranta, kad jam reikės taupyti pensijai, jis turi nuspręsti, kaip taupys - per II, ar per III pakopą. Šiuo atveju, matosi, kad didesnė subsidija iš valstybės yra per II pakopą.
Tačiau yra tam tikrų skirtumų tarp II ir III pakopos. II pakopoje pinigai, kurie yra kaupiami, daugeliu atveju duodami anuiteto forma, jų pasiimti iki pensijos negalima. Yra tam tikri apribojimai sukurti. III pakopoje yra daugiau lankstumo - galima nutraukti sutartį anksčiau laiko, prarandant mokesčius, kuriuos sugrąžina valstybė, sulaukus pensijos, galima iškart pasiimti visą sumą, o ne anuitetą. Dėl to yra kitokia produkto struktūra, todėl ta riba nuo kur apsimoka eiti kur - ko gero, kiekvienam yra individuali. Tačiau žmonėms, kurie yra jauni ir uždirba tikrai ne 14 tūkst. ir artimiausiu metu tiek neuždirbs, pasirinkimas - kaip ir aiškus.
- Kiek klientas, pasirašęs sutartį kaupti pensijai, gali veikti investavimo procesą - ar jis gali kažką pats rinktis ir keisti, ar jam tik pastoviai atsiunčiamos ataskaitos, kur jo pinigai buvo investuojami ir kiek uždirbo?
- Lietuvoje kaupimo modelis yra toks, kad žmogus gali pasirinkti tiktai vienos bendrovės vieną investicinį fondą. Kiekviena pensijų valdymo bendrovė turi daugiau nei vieną fondą, kurie skirisi pagal riziką. Ką klientas daro - tai perveda pinigus ir gauna sprendimą, bendrovė valdo jo pinigus. Taigi, klientas gali rinktis - kurioje bendrovėje laikyti pinigus ir kurioje rizikos kategorijoje laikyti savo pinigus. Kategoriją jis gali keisti tiek kartų, kiek nori.
Ko nėra Lietuvoje - negalima susikurti savo pensijų fondo iš skirtingų fondų. Kai kuriose šalyse taip yra. Lietuvoje turi išsirinkti valdomą sprendimą, pagal strategiją, kuri tau labiausiai tinka ir su vienu fondu dirbti.
Mūsų banke kasdien galima matyti pensijų sąskaitos operaciją ir vieneto pokytį, t.y. kiek sukaupta. Tai galima daryti ir per internetinę sistemą. Kasmet kiekvienam iš mūsų klientų siunčiame metinę ataskaitą su komentarais, kodėl vertė kito į tą ar į kitą pusę ir siunčiame pasirinktu būdu - paštu, el. paštu arba per banko internetinę sistemą.
- Su kokiomis pagrindinėmis baimėmis susiduria pas jus ateinantys klientai? Ko dažniausiai klausia, kas jiems atrodo neaiškiausia?
- Vienas iš dalykų, kurį labai dažnai girdžiu - ar fondas nebankrutuos. Lietuvoje buvo bankų bankrotų, buvo neaiški situacija su kai kuriomis finansų institucijomis, todėl labai kantriai aiškiname, kad pensijų fondas yra atskirtas nuo įmonės turto. Kitaip tariant - įmonės bankroto atveju, kreditoriai negali nukreipti įsipareigojimų išieškojimo į pensijų turtą. Jeigu bankrutuoja valdymo bendrovė, pensijų fondo turtas yra perduodamas kitai bendrovei valdyti.
Kita abejonė - nestabili teisinė aplinka. Niekas iki galo nežino, kas bus, jeigu pasikeis reforma, kas bus, jeigu nacionalizuos. Tokių pavyzdžių yra aplinkinėse šalyse. Tai yra toks abejojimas, ar šis pasiūlytas modelis yra modelis, kuris bus 10-15 metų į priekį. Šito bijoma ir dėl to iki paskutinės akimirkos laukiama - o gal kažką pakeis? Mes to ne tik nežinome, bet klientas išeina matydamas, kad mes už tai esame atsakingi. Komunikuoja su klientu ne politikai, o bendrovė.
Dar viena baimė - o kas bus, jeigu neteksiu darbo. Žmonės kažkaip nesusieja momento, kad įmokos ateina tik tada, kai pajamos apmokestinamos „Sodros" mokesčiais. Dar vienas dalykas, apie kurį diskutuojame su dalyviais, o kas bus, kai jau ateis ta pensija - ar gausiu visus pinigus iš karto, ar kažkaip kitaip. Labai daug aiškiname apie anuitetą, kurį reikės pirkti ir apie tai, kad pinigus be jo bus galima pasiimti tik, jeigu suma neviršys 30 tūkst. Lt.